Aptarė ir nuveiktus darbus, ir ateities planus

Lietuvos sporto federacijų sąjungos suvažiavimas viešbutyje „Crowne Plaza“ Vilniuje prasidėjo LSFS prezidento Rimanto Kveselaičio įžanginiu žodžiu ir svečių sveikinimais. 

Seimo jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Juras Požėla teigė, kad LSFS tapo itin svarbia organizacija, kad jos 2015 m. planai yra įspūdingi, o veikla susijusi ne tik su sportu, bet ir su švietimu. 

„Skaudi tema – kūno kultūros pamokos. Padarėme ryžtingų sprendimų, kad 11-12 klasių mokiniams kūno kultūra netaptų pasirenkamuoju dalyku. Švietimo ir mokslo ministerija savo planus pakeitė, jai laiku neleidome padaryti lemtingo žingsnio“, - džiaugėsi J. Požėla.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius supažindino su KKSD iššūkiais, kuriems jie yra pasirengę. „Gyvenimas yra dinamiškas jis nestovi vietoje, keičiasi prioritetai sporte ir realiame gyvenime. Su gyvenimu turime eiti kartu, sekti, kas vyksta sporto pasaulyje, ekonomikoje“, - kalbėjo E. Urbanavičius. 

KKSD vadovas akcentavo, jog departamentas dabar glaudžiai bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo ministerija ir yra pasirengę nuveikti darbus, kad būtų parengta dirva federacijų atėjimui į mokyklas. 

„Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija mokyklas siekiame padaryti atviras, kad jų vadovai lanksčiai ir noriai žvelgtų į federacijų atėjimą. Kitas mūsų sieki – mokymo programų peržiūrėjimas, įvedant strategines sporto šakas į mokyklų programas. Mokyklos galėtų rinktis ir neprioritetines sporto šakas, su jomis būtų supažindinti moksleiviai ir jie, galbūt, susidomėtų fiziniu aktyvumu. Tačiau mums kol kas sunkiai sekasi bendradarbiavimas, nelengva įtikinti tą dalį švietimiečių, kurie rūpinasi mokykliniu ir ikimokykliniu ugdymu. Mūsų tikslas - kad nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų jos taip pat būtų atviros sporto šakoms. Iššūkius esame prisiėmę didelius. Norime sporto kultūrą formuoti nuo pačio jauniausio amžiaus moksleivių“, - kalbėjo E. Urbanavičius. 

Kiti KKSD iššūkiai – Sporto įstatymas, kuris yra labai svarbus ir reikalingas dokumentas. Norima, kad jis šiemet Seime būtų patvirtintas. Per Sporto įstatymą  būtų dar labiau sustiprintos sporto pozicijos valstybės valdymo struktūroje. 

„Teko dalyvauti susitikimuose su Finansų ministerijos atstovais, kalbėjomės su Vyriausybės vadovu, kad didžiajam sportui vis dėlto būtinai reikia atskiro valstybės finansavimo ir tuo siektume kelių tikslų: stengtumės išskaidrinti finansavimo kriterijus, šiais metais, kaip ir buvau žadėjęs, esame pasirengę pirmą ketvirtį parengti galimo finansavimo iš biudžeto projektą ir pateikti Federacijų sąjungai bei kitoms pagrindinėms sporto organizacijoms jį svarstyti ir pateikti siūlymus.

Kai turėsime šį dokumentą, manau, tikrai įgysime daugiau pasitikėjimo, kad pagaliau galime suvaldyti tą biudžetą, kuris yra siektinas apie 3,3 mln. eurų. Būtų galima pasigirti, kad tai būtų papildomas sporto finansavimas. Tada Kūno kultūros ir sporto rėmimo fonde turėtume visas lėšas, skirtas prigimtinei fondo funkcijai – fiziniam aktyvumui skatinti“, - sakė KKSD vadovas.    

Suvažiavimo dalyvius sveikino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.    

ATASKAITA. Ataskaitą už 2014 m. skaitė LSFS prezidentas, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos ekspertas Rimantas Kveselaitis, kuris, prieš savo pranešimą, pasveikino  federacijas ir jų vadovus, darbuotojus su puikiais rezultatais, kurie 2014-aisiais buvo pasiekti per Europos ir pasaulio čempionatus, kitas varžybas, taip pat pasidžiaugė, kad jau iškovoti keli kelialapiai į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. 
 

„Metų darbų sūkuryje turėjome ir didelių permainų – liepos mėnesį Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi tapo artimas sportui ir jo problematikai žmogus, buvęs Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius. 

Praėjusiais metais ataskaitinio suvažiavimo metu priėmėme sąjungos veiklos programą 2014 metams. LSFS veiklos biudžetas, lyginant su 2013–aisiais išliko tame pačiame lygyje, todėl įgyvendindami 2014 m. veiklos programą galėjome skirti rėmėjų lėšų kai kurioms federacijoms, prizams pirkti, kitiems organizaciniams klausimams spręsti“, - kalbėjo R. Kveselaitis. 

Praėjusiais metais veiklos programoje ir biudžete buvo numatyta nemažai lėšų surinkti iš ES fondų, tačiau LSFS prezidentas apgailestavo, kad neturėta nė vieno projekto, tik baigtos  2013–ųjų laimėtų projektų veiklos. Pernai, paskelbus konkursą dalyvauti projekte atsiliepė vos 3 federacijos, ir finansavimas nebuvo skirtas. 

„Kartu su Verslo darbdavių konfederacija domimės ir ieškome galimybių pasinaudoti 2014–2020 m. ES struktūrine parama. Tai taip pat yra puiki galimybė įgyvendinti idėjas, kuriomis būtų siekiama kelti sporto vadybininkų gebėjimus ir kompetencijas, integruoti profesionalius sportininkus, baigusius aktyvią sportinę veiklą, į darbo rinką, sukurti vieningą informacinę sporto sistemą“, - kalbėjo R. Kveselaitis. 

Bendradarbiaudama su KKSD, Lietuvos sporto federacijų sąjunga kiekvienais metais siekia padidinti federacijoms skiriamas lėšas. Pasak R. Kveselaičio, šiemet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas gavo 847 paraiškas, bendras lėšų poreikis buvo apie 26 mln. eurų. Daugiau nei 60 proc. šių lėšų,  įvertinus pasiekimų ir masiškumo kriterijus, buvo skirta federacijoms finansuoti.  

LSFS prezidentas pasidžiaugė LTOK parama, kuri yra ženkliai padidėjusi olimpinėms ir kelios pripažintoms sporto šakų federacijoms. 

2014-aisiais LSFS rengė Lietuvos jaunučių sporto žaidynes, į kurių programą buvo įtrauktos ir šešios naujos sporto šakos. Buvo pakeisti kai kurių sporto šakų varžybų formatai, todėl vien finalinėse kovose dalyvavo daugiau kaip 8 tūkstančiai jaunųjų sportininkų. Pasiekti 36 žaidynių ir net 26 Lietuvos jaunučių  rekordai. 

Tačiau dėl 2015 m. kompleksinio sporto renginio organizavimo LSFS buvo priversta oficialiu raštu kreiptis į Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisiją ir, balsavus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybai, buvo priimtas sprendimas šiais metais vis dėlto Lietuvos jaunių sporto žaidynes rengti per  LSFS. Taip bus organizuojamos ir Lietuvos sporto vilčių žaidynės. 

„Kompleksinį sporto renginį organizuojant skirtingiems subjektams, nebūtų  užtikrinamas tinkamas varžybų lygis, nepasiekiamas esminis žaidynių tikslas, o ilgalaikėje perspektyvoje valstybinės reikšmės sporto renginys nevyktų ir būtų sužlugdytas“, - teigė R. Kveselaitis.  

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui skyrus 200 tūkst. Lt., buvo įsigyti 524 nacionalinės sportinės aprangos komplektai, kurie pagal LSFS valdybos patvirtintus kriterijus iki šiol yra dalinami visoms sporto šakų federacijoms, vykstančioms dalyvauti į Europos ar pasaulio čempionatuose.

Ir toliau tęsiamas bendradarbiavimas su pagrindinėmis sporto institucijomis – KKSD ir LTOK, jis duoda daug naudos visiems partneriams. Kartu su LTOK,  pasinaudojant Olimpinio solidarumo lėšomis, LSFS organizavo mokymus sporto administratoriams. 

2014 m. viduryje, delegavus  LTOK, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė pradėjo vienerių metų trukmės studijas specialioje Tarptautinio olimpinio komiteto sporto vadybos programoje, kurios metu bus atliekama Lietuvos sporto šakų analizė ir rengiamos rekomendacijos jų darbo efektyvumui gerinti. 

PATVIRTINO. Revizijos komisijos pranešimą perskaitė LSFS revizijos komisijos narys Aleksejus Svešnikovas, su 2015 m. LSFS veiklos programa bei 2014 m. LSFS biudžeto įvykdymo apyskaita ir 2015 m. biudžeto projektu supažindino  sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė. 

Ji akcentavo, kad 2015 m. LSFS veiklos programa nelabai skiriasi nuo praėjusių metų. A. Vanagienė išskyrė tris tarptautinius projektus su partneriais. Suvažiavimas patvirtino visus minėtus dokumentus bei LSFS prezidento ataskaitą. 

DISKUSIJOS. Diskusijose kalbėjęs Lietuvos akmenslydžio asociacijos prezidentas Vytautas Zimnickas pasidžiaugė, kad didėja sporto finansavimas, gausėja  sporto bazių, auga LSFS autoritetas. Jis už tai, kad Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynes rengtų Lietuvos sporto federacijų sąjunga, kad jaunųjų sportininkų žaidynės, tai – didelė nacionalinė šventė ir reikia išlaikyti aukštai pakeltą kartelę.  

Tačiau V. Zimnickas pabrėžė, kad graudu kalbėti apie žiemą: mūsų sportininkai sezono startams daugiausiai rengiasi užsienyje ir išleidžia didelius pinigus.  

Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas kalbėjo apie tai, kad, kaip visada, labai svarbūs yra kompleksiniai sporto renginiai, kuriuos reikia išlaikyti ir nesužlugdyti. Jis dideles viltis sieja ir su Lietuvos sporto vilčių žaidynėmis, kurių programoje bus 21 vasaros ir žiemos sporto šaka. 

„Žalgirio“ draugijos prezidentas, pirmasis Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Vytas Nėnius prisiminė, kaip buvo kuriama ši sporto organizacija. Dabar LSFS vienija jau 80 sporto federacijų, ir V. Nėnius yra tvirtai įsitikinęs, kad ši organizacija yra visiems reikalinga. 

Motorlaivių federacijos prezidentas Edmundas Janauskas akcentavo, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti techninėms sporto šakoms.

Asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas pastebėjo, kad tarp sporto federacijų atsirado susiklausymas, nėra intrigų, dingo nepakantumas, nepagarba vieni kitiems. Tai – geras ženklas, įgyvendinant ateities planus.   

ŽURNALISTAI. Lietuvos sporto federacijų sąjunga kasmet renka geriausių sporto žurnalistų, informuojančių apie federacijų sportinį gyvenimą, dešimtuką. Šiemet dalyvavo 34 sporto šakų federacijos, kurios konkursui nominavo 82 sporto žurnalistus.

Abėcėlės tvarka 2014 m. dešimtukas toks: Mindaugas Augustis (Delfi.lt), Gintarė Grikštaitė (LRT), Marius Grinbergas „Sportas“, sportas.info), Modestas Krukauskas (15 min.lt), Marytė Marcinkevičiūtė („Sportas“, sportas.info), Šarūnas Mazalas (LRT), Alfredas Pliadis (fotografas), Saulenis Pociūnas (LRT), Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“), Tautvydas Vencevičius (Lietuvos žurnalistų sąjunga).