| Sabonio krepšinio centras | 2015 m. balandžio 28 d. 17:39 |
Turnyrą Utenoje laimėjo "saboniukai"
Utenoje, kur vyko 2004 m. gimusių vaikų krepšinio turnyras „Utenos DSC taurė – 2015“ dalyvavo net trys Sabonio krepšinio centro komandos
Jaunieji „saboniukai“ lankėsi Utenoje, kur vyko 2004 m. gimusių vaikų krepšinio turnyras „Utenos DSC taurė – 2015“. Šiame turnyre dalyvavo net trys Sabonio krepšinio centro komandos: Edgaro Voronovo treniruojamos „Sabonio KC – 2004 I“ ir „Sabonio KC – 2004 II“ ekipos bei Remigijaus Bardausko „Sabonio KC – 2005 I“, kurie nepabūgo metais vyresnių priešininkų.
Be trijų SKC komandų, Utenoje vykusiame turnyre, dalyvavo komandos iš Kauno („KM Perkūnas“), Vilniaus („Vilniaus KM“, „Š. Marčiulionio KM“), Raseinių, Panevėžio bei Utenos.
Turnyre buvo žaidžiami 4 kėlinukai po 8 minutes. Krūvis vaikams turnyro metu buvo išties didelis, nes tekdavo sužaisti net po 3 rungtynes per dieną. Taip susiklostė, jog turnyro pusfinalyje, tarpusavyje turėjo susikauti abi E. Voronovo komandos. Treneriui šis pusfinalis turbūt buvo vienas iš lengviausių, nes galėjo patausoti balsą ir abiejų komandų susitikimą stebėti tribūnose, kartu su gausiai susirinkusiais sirgaliais. Smagu tai, kad „Sabonio KC – 2004 I“ komandai pusfinalyje vadovavo prieš kelias dienas gipsą nusiėmęs, tačiau vis dar negalintis padėti komandai - žaidėjas Modestas Babraitis, o už kitos komandos vairo stojo „saboniuko“ Lauryno Klimo brolis Martynas, kurio svajonė buvo bent vienoms rungtynėms tapti treneriu. Tiesa, tarpusavio akistata nepriminė aršios dvikovos: organizatoriai leido, jog rungtynėse grotų muzika, aidėjo abiejų komandų jau tradicija tapusios „žalia – balta“ skanduotės, o į švieslentę mažai kas težiūrėjo – tiesiog mėgavosi žaidimu ir puikia atmosfera.
Trenerio Edgaro Voronovo komentaras: „Tai pirmas toks turnyras Utenoje, organizatoriai patikino, jog turnyras taps tradiciniu. Labai geras dalykas, jog turnyre teko sužaisti keletą rungtynių, su prieš tai dar nė karto nematytais varžovais. Labai džiaugiuosi „Sabonio KC – 2004 II“ komandos pasirodymu, kuriems tiek nedaug pritrūko iki medalių. Neabejoju, jog vienas ar kitas šios žaidėjas, artimiausiu metu galėtų papildyti net ir pagrindinės komandos sudėtį. O „Sabonio KC – 2004 I“ ekipa pasirodė, taip, kaip iš jos ir buvo tikimasi – nugalėti visi varžovai ir užimta pirma vieta“.
Na, o „Sabonio KC – 2005 I“ komandos treneris R. Bardauskas pridūrė: „Turnyras mūsų komandai buvo išties labai naudingas, nes žaidėme prieš stipriausias metais vyresnių berniukų komandas. Iškovojome dvi pergales, kas sakyčiau yra, tikrai labai gerai. Vaikams buvo labai smagu rungtyniauti, nes žaidėme pagrindinėje Utenos miesto salėje, kurioje žaidžia ir LKL komanda, taigi trumpai tariant – viskas labai patiko!“.
Visos Sabonio KC komandos turnyre pasirodė šauniai: Remigijaus Bardausko komanda drąsiai kovėsi su metais vyresniais krepšininkais ir demonstruodami stiprų charakterį užėmė garbingą VII-tą vietą, „Sabonio KC – 2004 II“ komanda įnirtingoje kovoje dėl bronzos su Raseinių I komanda, vis dėlto turėjo pripažinti priešininkų pranašumą ir užėmė IV-ąją vietą, na o „Sabonio KC – 2004 I“ finale susitiko su priešininkais iš Kauno – KM „Perkūnas“ ekipa. Nuo pirmų žaidimo minučių išsiveržę į priekį taip ir nesustojo iki rungtynių pabaigos ir turnyre nesuklupę nė karto, į į viršų pelnytai kėlė I-osios vietos taurę.
Be trijų SKC komandų, Utenoje vykusiame turnyre, dalyvavo komandos iš Kauno („KM Perkūnas“), Vilniaus („Vilniaus KM“, „Š. Marčiulionio KM“), Raseinių, Panevėžio bei Utenos.
Turnyre buvo žaidžiami 4 kėlinukai po 8 minutes. Krūvis vaikams turnyro metu buvo išties didelis, nes tekdavo sužaisti net po 3 rungtynes per dieną. Taip susiklostė, jog turnyro pusfinalyje, tarpusavyje turėjo susikauti abi E. Voronovo komandos. Treneriui šis pusfinalis turbūt buvo vienas iš lengviausių, nes galėjo patausoti balsą ir abiejų komandų susitikimą stebėti tribūnose, kartu su gausiai susirinkusiais sirgaliais. Smagu tai, kad „Sabonio KC – 2004 I“ komandai pusfinalyje vadovavo prieš kelias dienas gipsą nusiėmęs, tačiau vis dar negalintis padėti komandai - žaidėjas Modestas Babraitis, o už kitos komandos vairo stojo „saboniuko“ Lauryno Klimo brolis Martynas, kurio svajonė buvo bent vienoms rungtynėms tapti treneriu. Tiesa, tarpusavio akistata nepriminė aršios dvikovos: organizatoriai leido, jog rungtynėse grotų muzika, aidėjo abiejų komandų jau tradicija tapusios „žalia – balta“ skanduotės, o į švieslentę mažai kas težiūrėjo – tiesiog mėgavosi žaidimu ir puikia atmosfera.
Trenerio Edgaro Voronovo komentaras: „Tai pirmas toks turnyras Utenoje, organizatoriai patikino, jog turnyras taps tradiciniu. Labai geras dalykas, jog turnyre teko sužaisti keletą rungtynių, su prieš tai dar nė karto nematytais varžovais. Labai džiaugiuosi „Sabonio KC – 2004 II“ komandos pasirodymu, kuriems tiek nedaug pritrūko iki medalių. Neabejoju, jog vienas ar kitas šios žaidėjas, artimiausiu metu galėtų papildyti net ir pagrindinės komandos sudėtį. O „Sabonio KC – 2004 I“ ekipa pasirodė, taip, kaip iš jos ir buvo tikimasi – nugalėti visi varžovai ir užimta pirma vieta“.
Na, o „Sabonio KC – 2005 I“ komandos treneris R. Bardauskas pridūrė: „Turnyras mūsų komandai buvo išties labai naudingas, nes žaidėme prieš stipriausias metais vyresnių berniukų komandas. Iškovojome dvi pergales, kas sakyčiau yra, tikrai labai gerai. Vaikams buvo labai smagu rungtyniauti, nes žaidėme pagrindinėje Utenos miesto salėje, kurioje žaidžia ir LKL komanda, taigi trumpai tariant – viskas labai patiko!“.
Visos Sabonio KC komandos turnyre pasirodė šauniai: Remigijaus Bardausko komanda drąsiai kovėsi su metais vyresniais krepšininkais ir demonstruodami stiprų charakterį užėmė garbingą VII-tą vietą, „Sabonio KC – 2004 II“ komanda įnirtingoje kovoje dėl bronzos su Raseinių I komanda, vis dėlto turėjo pripažinti priešininkų pranašumą ir užėmė IV-ąją vietą, na o „Sabonio KC – 2004 I“ finale susitiko su priešininkais iš Kauno – KM „Perkūnas“ ekipa. Nuo pirmų žaidimo minučių išsiveržę į priekį taip ir nesustojo iki rungtynių pabaigos ir turnyre nesuklupę nė karto, į į viršų pelnytai kėlė I-osios vietos taurę.