Audrius Jaraminas: „Krepšinio teisėjai nėra vien tik robotai, prokurorai ar budeliai, kurie tik ir stebi, kaip nubausti žaidėją“
Viena didžiausių krepšinio teisėjo Audriaus Jaramino aistrų - bėgimas.
„Bėgimas mane motyvuoja, surikiuoja mintis ir padeda išspresti kai kurias problemas“, - teigia 34 metų arbitras. Jis ne tik teisėjauja NKL ir kitose lygose, bet ir kartu su LKL teisėju Gvidu Gedvilu padeda jauniesiems Vilniaus krepšinio teisėjams pradėti savo karjerą.
Su A. Jaraminu kalbamėsapie švilpuko aidą, šūvį, skelbiantį bėgimo pradžią ir dešimtukus, rašomus naujiesiems Vilniaus teisėjams.
Audriau, kodėl nusprendėte imtis teisėjavimo?
Šiauliuose treniravausi krepšinį, tačiau mokslai iš ryto ir po pietų trukdė lankyti treniruotes. Krepšinis labai patiko, greičiausiai tai pastebėjo ir mano kūno kultūros mokytojas Antanas Ramanauskas – LKL kategorijos teisėjas, šiuo metu šalies teisėjų reitinge užimantis penktąją vietą. Jis pasiūlė pamėginti teisėjauti ir visko išmokė nuo pat pagrindų.
Net ir dabar, kai kartais ko nors nebesuprantu arba ištinka kokia nesėkmė, nuvažiuoju į Šiaulius ir paprašau, kad Antanas pasižiūrėtų, kaip teisėjauju. Jo patarimai man yra įtikinamiausi.
Mokytojų ir patarėjų per visą mano teisėjo karjera buvo tikrai nemažai. Pirmasis rimtas kolega su kuriuo teisėjaudavau Šiauliuose buvo Antanas Statkus, kuris irgi mokino krepšinio paslapčių. Persikėlus gyventi į Klaipėdą, teisėjas Kazimieras Litvinas man davė daug naudingų patarimų. Mokiausi iš visų vyresnių kolegų, o Rimas Navickas ir Algirdas Samulionis mane lydėjo pirmuosiuose sezonuose NKL. Mokytis galima iš visų kolegų, kaip ir iš kiekvienų rungtynių privalu ko nors išmokti.
Kas sunkiausia teisėjo darbe?
Sunkiausia visų rungtynių metu išlaikyti koncentraciją, o ypač tada, kai skirtumas labai didelis ir nugalėtojas jau aiškus. Būtent tada teisėjas gali padaryti didžiausia klaidą. Tad susikaupimas ir koncentracija visų rungtynių metu turėtų būti išlaikomi visu 100 procentų.
Ar geram teisėjui užtenka tik žinoti krepšinio taisykles?
Žinoti krepšinio taisykles yra būtina. Aišku, taisykles Lietuvoje žino visi, tačiau ne visi sugeba jas teisingai interpretuoti, tad ne visi gali būti krepšinio teisėjais. Kad būtum geras teisėjas, reikia jausti žaidimą, jį „skaityti“, teisingai interpretuoti krepšinio taisykles ir kontroliuoti žaidimą nuo pradžios iki galo, nuo šito ir priklauso teisėjo lygis.
Apie ką teisėjai kalba per minutės pertraukėles?
Per minutės pertraukėles dažniausiai šnekame apie, tai kuri šokėja gražiausia, kuri gražiausiai šypsosi ir su kuria po rungtynių eisime gerti kavos (šypsosi). Žinoma, juokauju. Su kolegomis trumpai apsitariame, ką darysime ir kaip valdysime rungtynes toliau. Visko, apie ką šnekame, neišduosiu, nes kiekvienose rungtynėse mes šnekame skirtingai ir viskas priklauso nuo mačo svarbos ir eigos.
Pastaruoju metu tarptautinėje arenoje beveik nematome Lietuvos teisėjų. Kokios to priežastys?
Apie tai daugiau papasakotų mūsų aukščiausių kategorijų teisėjai, kurie teisėjauja FIBA ir Eurolygos organizuojamuose turnyruose. Bet jei kalbant trumpai, jei iš 24 LKL teisėjų 8 turi FIBA licencijas ir 2 iš jų teisėjauja Eurolygoje - čia mažai? Lietuvos krepšinio teisėjų lygis yra tikrai aukštas - manau, kad ateityje mūsiškius pamatysime dažniau tiek FIBA čempionatuose, tiek Eurolygoje ir, aišku, olimpinėse žaidynėse.
Romualdo Brazausko tarptautinėje arenoje iškelta kartelė yra labai aukštai, tad visiems teisėjams jis turėtų būti pavyzdys, o jo pasiekti rezultatai - siekiamybė.
Jūs taip pat esate vienas iš Vilniaus krepšinio teisėjų sąjungos organizuojamos teisėjų mokyklos mokytojų. Kaip ji buvo įkurta?
Mano žiniomis, oficiali krepšinio teisėjų mokykla yra Kaune ir ją įkūrė visų gerbiamas Raimundas Barauskas. Paskui oficialios mokyklos įsikūrė tiek Šiauliuose ir Klaipėdoje, O Vilniuje krepšinio teisėjų mokykla visada buvo ir veikė prie Vilniaus krepšinio teisėjų sąjungos. Nežinau kiek metų Vilniuje veikia VKTS mokyklėlė, bet galiu pasakyti, kad visi šiuo metu aukščiausiose lygose teisėjaujantys teisėjai iš Vilniaus vienu ar kitu metu buvo mokyklėlės arba teisėjų atrinkimo sistemos akiratyje.
O kaip jūs pats atsidūrėte mokyklėlėje?
Aš prie mokyklėlės prisjungiau Gvido Gedvilo prašymu. Jis buvo ir dabar yra VKTS mokyklėlės vadovas ir kuratorius. Nuo to laiko, kai Gvidas ir aš stovime prie mokyklėlės vairo, 2 teisėjai gavo NKL licenzijas, 7 teisėjai gavo RKL licenzijas ir šiuo metu 4 teisėjai yra kandidatai į RKL. Manau, kad mes dirbame produktyviai ir tikslingai, bei siekiame pagrindinio mokyklėlės tikslo - sudaryti konkurencija teisėjų tarpe Vilniuje ir sugebėti aptarnauti visas lygas.
Rašote tinklaraštį NKL interneto svetainėje. Kodėl nutarėte to imtis?
Tinklaraščio ėmiausi, nes vienas jūsų kolega Gedas Saročka pasiūlė parašyti apie teisėjų darbą, nurodė kelias mintis, apie ką žmonėms būtų įdomu skaityti. Parašiau, pasidalinau mintimis. Reakcijų buvo įvairių, vieni palaikė, kiti ne, treti sakė daugiau šito nebedaryti ir taip toliau. Tinklaraštį rašiau dėl saves ir savo supratimo apie krepšinį, apie savo pomėgius, ir norėjau parodyti, kad krepšinio teisėjai yra žmonės, kurie nėra vien tik robotai, prokurorai ar budeliai, kurie tik ir stebi, ką nubausti. Bandžiau žmonėms paaiškinti, kodėl vienose situacijose mes elgiamės vienaip, o kitose situacijose mes elgiamės kitaip.
Esate Lietuvos bėgimo klubo „Šviesos kariai“ narys. Kas tai per klubas?
Taip, šiuo metu dirbu pirmajame Lietuvos bėgimo klube "Šviesos kariai", su kuriuo praėjusią savaitę įveikiau 101 km - pusę distancijos dviračiu ir pusė bėgte - maršrutu Nida – Būtingė. Ten visada tenka būti su tokiais žmonėmis, kurie sugeba šiek tiek daugiau nei kiti - Diana Lobačevskė - mūsų olimpietė, Gediminas Grinius - pernai ir šiemet rodantis labai gerus rezultatus „Ultra trail“ bėgimuose ir aišku su Aidu Ardzijausku - kuris pernai bėgte įveikė legendinį "Route 66" kelią Jungitnėse Amerikos Valstijose, šiemet JAV nugalėjo 10 dienų vykusiose lenktynėse. Visi „Šviesos kariai“ yra unikalūs tuo, kad savo užsibrėžtus tikslus visada pasiekia, nors tikslai visuomet yra tik aukščiausi.
Prisidedate ir prie Lietuvos bėgimo taurės organizavimo. Kokios tai varžybos?
Lietuvos bėgimo taurė yra unikalus, nekomercinis ir tikrai labai įdomus bėgimų projektas. Skaičiuojame jau septintą sezoną, o pats projektas apima beveik visą Lietuvą - Kėdainius, Jonavą, Rėkyvą, Panevėžį, Marijampolę, Šėtą, Elektrėnus, Žaslius, Biržus, Plungę, Pakruojį bei Rumšiškes.
Bėgimas unikalus tuo, kad jame yra įvairūs nuotoliai ir įvairios bėgimo taisyklės, pavyzdžiui, 10 km bėgimas žiemą, bėgimas, kuomet startas būna 15 km nuo finišo ir į startą išveža autobusas, o parsikapstyti turi pats, bėgimas bekele aplink Rėkyvos ežerą, kuris gali būti nuo 14 km, o paklydus gali nubėgti ir žymiai daugiau, 1 valandos bėgimas Marijampolėje, kuomet skaičiuojamas ne laikas, o nubėgtas atstumas. Taip pat vyksta ir persekiojimo lenktynės Rumšiškėse - visi šie bėgimai padaro Lietuvos bėgimo taurę unikalią. Pasibaigus visiems etapams,sukaičiuojami visų etapų taškai ir nugalėtojai būna apdovanoti pagal amžiaus grupes.
Prieš keletą savaičių įveikėte maršrutą nuo Nidos iki Būtingės. Papasakokite, kaip sekėsi?
Visų pirma paminėčiau, jog tai nėra varžybos laikui, kiekvienas sportininkas sau yra varžovas ir kiekvienas tampa nugalėtoju, įveikęs visą distanciją. Atstumą buvo galima įveikti ne tik bėgant: dalį trasos kai kurie važiavo dviračiu. Esminė sąlyga – negalima naudoti motorinių transporto priemonių. Aš taip pat 50 km važiavau dviračiu, 51 km bėgau. Buvo permainingos oro sąlygos: starto metu 7 val. Nidoje vyravo rytinė ramybė, Klaipėdoje pasitiko saulė, o Palangoje kruša ir liūtis pagardino bėgimo sąlygas. Atstumą įveikiau per 8 val. 28 min. Iš trylikos dalyvavusių finišavau pirmas, tačiau kai kurie visą atstumą bėgo, tad buvo lėtesni. Kaip ir minėjau, svarbiausia būti ne pirmu, o įveikti pirmiausiai save, o vėliau ir varžovus.
Ką veikiate pasibaigus krepšinio sezonui?
Dirbu su jaunaisias Vilniaus teisėjais ir ruošiuosi kitų metų NKL sezonui. Pasibaigus krepšinio sezonui atsiduodu savo naujajai aistrai bėgimui, kuris mane motyvuoja, surikiuoja mintis ir padeda išspresti kai kurias problemas. Planų šiems metams bėgimo trasoje yra labai daug, bet apie juos pašnekėsiu, kai visus įveiksiu. Bene didžiausias tikslas - kitais metais gegužės pradžioje tik bėgte įveikti 101 km maršrutu Būtingė – Nida. Visus kviečiu prisijungti ar aplenkti, jei pavyks.