Nenuilstančios „Kamanės“ skrydis

Legendinė krepšininkė, 1959 m. pasaulio, 1960 m. ir 1962 m. Europos čempionė, o dabar 20-metį švenčiančio „Kamanės“ klubo garbės prezidentė Jūratė Daktaraitė žavisi neblėstančia sportininkių energija.
 

„Man jos – viena darni šeima, kurioje nėra pykčių, barnių, vyrauja tik gera nuotaika, teigiamos emocijos. „Kamanė“ – tai tikros bitelės: žaidėjos turi sodus, išravėtus ir išpuoselėtus, gėrybių priraugta, prigaminta. Visą žiemą vaišinamės, kartu švenčiame gimimo dienas. Komanda, kaip sakoma, gyvena „ir džiaugsme, ir nelaimėje“, – sako J. Daktaraitė. 

„Kamanės“ branduolį sudaro triskart SSRS čempionato bronzos medalininkės Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkės. Kai vilnietės baigė aktyviai sportuoti, dauguma dar nenorėjo visiškai pasitraukti iš aikštės. O stimulą įkurti klubą davė 1994 m. pirmoji Lietuvos atstovų kelionė į Australijoje vykusias pasaulio veteranų žaidynes. 

„Tada mes pirmą kartą sužinojome, kad vyksta tokios žaidynės, o pasaulyje ypač populiarus veteranų sporto sąjūdis. Kilo mintis įkurti klubą ir toliau mėgėjiškai sportuoti, dalyvauti veteranų pasaulio čempionatuose, kuriuose negalėjome dalyvauti jaunystėje. 

Sukviesti krepšininkes nebuvo sunku, nes dauguma mūsų kartu žaidė „Kibirkšties“ komandoje, atstovavo Lietuvos rinktinei. Dar nebuvome pamiršusios atkaklių SSRS čempionatų, pelnytų bronzos medalių, garsiosios trenerio Algio Gedmino krepšinio mokyklos. Dar ruseno sportinis ryžtas, charakteris. 

Visos susirinkome 1995 m. ir įkūrėme klubą“, – prisimena ilgametė „Kibirkšties“ ir Lietuvos rinktinės žaidėja, o dabar Lietuvos edukologijos universitete 36 m. dirbanti Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Ji – Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros daktarė (nuo 1987 m.), profesorė (2013 m.), studentams dėsto užsienio literatūrą.

Apimtos entuziazmo, praeityje garsios krepšininkės Jūratė Kalužkevičiūtė-Lill, Adelė Danupaitė-Vengrienė, Ramunė Šidlauskaitė-Venskūnienė, Zita Makselytė-Kuzminskienė, Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, Danutė Kazarinaitė- Puodžiūnienė ir kitos ėmė džiūgauti, garsiai reikštis, rėkauti. 

Kažkas pasakė, kad dūzgia kaip bičių avilys. Kilo mintis klubui pritaikyti bityno sąvoką. Juolab kad tame susirinkime dalyvavo ir žinoma režisierė, buvusi krepšininkė Bytautė, arba Bitė Pajėdienė. Tačiau ji pasakė, kad žodis „bitės“ jau yra plačiai naudojamas.  Kažkuri pasiūlė, kad gal klubą reikėtų pavadinti „Kamane“. Visoms patiko. 

„Kamanės“ vardas mums labai prilipo ir kuo toliau, tuo labiau darosi mielesnis. Aktyviai pradėjome dalyvauti „Žalgirio“ draugijos žaidynėse, veteranų čempionatuose. Kaip ir jaunystėje, sekėsi labai gerai, skynėme pergales. Ne vienai krepšininkei prasidėjo įdomiausias ir vertingiausias sportinės karjeros metas“, – prisimena N. Kašelionienė. 

1998 m. „Kamanė“ pirmą sykį nukeliavo į JAV, kur vyko pasaulio meistrų žaidynės. Išvykti padėjo Lietuvos krepšinio federacija, Vilniaus savivaldybė, rėmėjai, žaidėjos prisidėjo ir savo pinigais. 

Debiutas buvo sėkmingas. „Kamanė“ tapo nugalėtoja, atkreipė į save dėmesį ir į visas kitas varžybas pradėjo gauti kvietimus. Po to komanda dalyvavo pasaulio veteranų krepšinio čempionate Urugvajuje ir vėl laimėjo aukso medalius. 

Dabar „Kamanė“ – po keturis kartus pasaulio ir senjorų olimpinių žaidynių ir triskart Europos veteranių čempionė, turi iškovojusi ir tris sidabro medalius. 
 

„Kamanė“ jau 20 m. aktyviai dalyvauja veteranų sporto sąjūdyje. Didžiausia problema, kad tokio amžiaus komandų jau nėra pasaulio ir Europos čempionatuose bei žaidynėse. Vyriausioms ekipoms – 55 metai. 

Penkioms vilniečių žaidėjoms jau daugiau kaip 60, o N. Kašelionienei – 66-eri. Tenka susitikti su komandomis, kurių krepšininkės 10 m. jaunesnės. Nepaisant to, praėjusiais metais Turine (Italija) „Kamanė“ per Europos meistrų žaidynes tapo nugalėtoja 55 m. grupėje. 
 

„Jau būtų galima ir baigti žaisti, tačiau varžybos mus savotiškai intriguoja, verčia pasitempti. Iš tikrųjų kaunamės pačios su savimi, savo metais, negaliomis. Ir jeigu dar žaidžiame, įmetame ir laimime, tai nepakartojama!“ – žavisi klubo pirmininkė N. Kašelionienė. 


 

Nuo pat pirmosios dienos, kai tik susibūrė komanda, kapitonės pareigos patikėtos pagrindinei žaidėjai, Radvilų gimnazijos kūno kultūros mokytojai Zitai Kuzminskienei, čia dirbančiai 21 metus. Garsių krepšininkų Mindaugo ir Sauliaus Kuzminskų motina 20 m. veda komandą į mūšius. Ji neslepia, kad „Kamanėje“ nuo šešerių metukų užaugo ir jos sūnus Mindaugas. 

„Mindaugas – mūsų komandos augintinis. Mes eidavome į pirtį, o jis likdavo mėtyti į krepšį. Saulius mus irgi palaikydavo. Dabar jie patys puikūs krepšininkai. Buvo laikas, kai Saulius, kuris, beje, septynerius metus lankė „Ąžuoliuką“, grojo pianinu, geriau žaidė, tačiau atėjo laikas, kai Mindaugas išsiveržė į priekį. 

Abiem didžiuojuosi vienodai. Saulius man jau ir anūką Jokūbą padovanojo, jam pustrečių metukų. Mindaugas irgi išsirinko labai gražią mergaitę Eglę, tačiau apie vestuves dar nieko nesako“, – pasakoja N. Kuzminskienė. 
 

Sportininkė teigia, kad labai myli vaikus, todėl ir darbą su jaunimu pasirinko. Per kūno kultūros pamokas kartu su mokiniais dažnai pamėto į krepšį. Jos vyras – buvęs garsus stalo tenisininkas Vladas Kuzminskas. „Dabar vyras mane jau lenkia – aš per savaitę krepšinį žaidžiu vieną kartą, o jis su draugais stalo tenisą – du kartus“, – šyptelėja Z. Kuzminskienė. 
 

Komandos žaidžiančioji trenerė – Danutė Puodžiūnienė, dirbanti medicinos mokykloje ir sudaranti galimybę „Kamanei“ pasitreniruoti. 2011-aisiais komanda skilo į dvi dalis: „Kamanę“ ir „Kamanę LT“, kurią sudaro jaunimas.