Marytė Marcinkevičiūtė 2015 m. gegužės 24 d. 17:07

Rinktinė – teisingame kelyje

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos vandensvydininkų 47 metų Anatolijus Asajavičius dabar teisėjauja varžybose ir turi nemažų priekaištų treneriams

Vandensvydžio paslapčių A. Asajavičių mokė pirmasis treneris Rolandas Vizgirda, o vėliau jį tobulino Liudas Putrimas, Vitalijus Alekperlis, Jonas Čirūnas, Nerijus Papaurėlis. Talentingas sportininkas atstovavo SSRS jaunimo rinktinei, Kauno „Bangai“, Vilniaus „Baltic Amadeus“ komandoms, penkerius metus žaidė Suomijoje. 
 
Verslininku tapusį buvusį žaidėją dabar matome teisėjaujantį įvairiose vandensvydžio varžybose. Jis teisėjavo ir atvirame Baltijos šalių čempionate Elektrėnuose, kur žaidė ir Lietuvos rinktinė.  

Ką gali pasakyti apie mūsų šalies rinktinės žaidimą?, - paklausiau A. Asajavičiaus. 
Malonu, kad rinktinei čempionate atstovavo visi geriausi Lietuvos vandensvydininkai, ją pastiprino ir iš užsienio klubų atvažiavę trys žaidėjai. Komanda liko ketvirta, tačiau galėjo kovoti ir dėl aukštesnės vietos. 

Mačiau trūkumų poziciniame žaidime, kurį reikėtų gerinti. Reikėtų pašlifuoti ir žaidimą puolime, o gynyboje vyrai rungtyniavo neblogai. Rinktinė turi puikų vartininką Andrejų Pometko.   
 
Malonu, kad prie rinktinės senbuvių deramai prisijungė jaunimas:  Marius Jakimčikas, Julius Goštautas, Mantas Pelakauskas įnešė daug jaunatviškumo. Gražių vilčių teikia jaunas, judrus Norvydas Zopūstas, tačiau jam dar  trūksta patirties. 

Rinktinė turi ryškų lyderį Janą Bakulo, tačiau čempionate nustebino veteranas Egidijus Sutkus, kurio tolimi metimai varžovų vartininkams buvo ypač pavojingi. 

Geru žaidimu gynyboje pasižymi Antonas Sugoniakas, turintis ir taiklią ranką. Lietuvos rinktinės žaidimas šlubuoja, kada mūsų žaidėjų yra daugiau, o varžovai žaidžia penkiese. 

Kai tik varžovai pradeda sutelktai ir judriai gintis, mūsiškiai iš karto sutrinka. Kada varžovai ginasi statiškai, atsiranda ir taiklūs mūsų vandensvydininkų metimai. 

Ar mūsų vandensvydininkai nestokoja greičio?  
Taip, mūsų rinktinei tikrai reikėtų pagerinti plaukimą.  Mūsiškiai stokoja ir fizinės jėgos, jie, tarkime,  gerokai nusileidžia kaimynams baltarusiams. 


 
Buvai vienas geriausių Lietuvos vandensvydininkų, aštuonis kartus šalies čempionas, 1992-1995 m. profesionaliai žaidei Suomijoje, tačiau su vandensvydžiu nesiskiri ir dabar? 
Dabar vandensvydžiui skiriu žymiai mažiau laiko, nes esu verslininkas, nuo 2002 metų vadovauju bendrai Lietuvos ir Suomijos įmonei „Savolax“. Pagal galimybes norisi padėti Lietuvos vandensvydžio federacijai, ateinu pateisėjauti. Tą darau su dideliu malonumu. 
 
Tačiau norisi pareikšti priekaištų mūsų vandensvydžio treneriams. Dažnai iš jų sulaukiame įžeidžiančių žodžių, replikų, užgauliojimų. Dėl to niekas ir nenori teisėjauti, mūsų teisėjų gretos retos.  
 
Mes, teisėjai, esame visuomenininkai, aukojame savo laisvalaikį, todėl kitą kartą nesinori važiuoti teisėjauti. Lietuvos vandensvydžio federacijai išsišokėlius trenerius reikėtų griežčiau bausti, gal tada vandensvydyje atsirastų daugiau tolerancijos. 

Puikiai vandensvydį žaidė ir tavo sūnus Edgaras, kuris studijavo Amerikoje.  Ar jis nenutolo nuo mėgstamos sporto šakos?
Nutolo, nebežaidžia vandensvydžio, nors ir teikė daug gražių vilčių. Jis yra audito specialistas ir visus vakarus užimtas. Laisvo laiko turi tik savaitgaliais, o norint gerai žaisti vandensvydį, reikia daug treniruotis. Savo fizinę būklę jis palaiko, tačiau vandensvydžio žaisti negali fiziškai.  
 
Ar mūsų sporto mėgėjai sulauks dienos, kada mūsų vandensvydininkai pelnys teisę žaisti pasaulio ar Europos čempionatuose? 
Be abejo, sulauks, aš tuo tikiu. Tačiau turėtų būti geriau pasirūpinta sporto baze, trūksta baseinų. Jei uždarius Lazdynų baseiną, vyrai ir vaikai bus priversti važinėti treniruotis į Elektrėnus, masiškumas kentės.  

Tikėtis ir viltis reikia. Mūsų vyrai po ilgos pertraukos vėl dalyvauja Europos čempionato atrankos turnyre. Rinktinės žaidimas truputį pasikeitė, lyginant su tuo, kada aš žaidžiau. Dabar vandesnsvydis  daug greitesnis, judresnis, keičiasi taisyklės. Vaikinai jauni, puikiai prie to prisitaiko ir, reikia tikėtis, kad kada nors dalyvausime Europos čempionate.