Sostinė pasirengusi pokyčiams

Buvęs krepšininkas Linas Kvedaravičius dabar užsiėmęs tikriausiai ne mažiau nei aktyvios karjeros aikštėje metais. Per dieną jo laukia apie 15–20 susitikimų. Visi nori pabendrauti, susipažinti, pasišnekėti, spręsti problemas, kurios nebuvo sprendžiamos anksčiau. 

„Tai normalu, viskas susidėlios ir nurims. Vicemero kėdėje nėra laiko ir prisėsti. Man 47-eri, nesu toks jaunas, tačiau branda suteikia galimybę panaudoti per gyvenimą sukauptas žinias. Kartais keista, kai ateini į kokį nors posėdį ir turi jam vadovauti, nes esi vyriausias. Mūsų komanda yra jauna, ambicinga, jai energijos tikrai netrūksta“, – įsitikinęs L. Kvedaravičius. 
 

Sisteminių – reikia spręsti ne tam tikras problemas, o žiūrėti į visą sistemą. Jeigu ji tinkamai parengta, tai ir sportas, kaip ir kitos sritys, vystosi natūraliai, sėkmingai. Tačiau jei sistemos nėra, ir problemų atsiranda. Vilniuje reikia išspręsti nemažai sporto problemų. 
 

Pirmas ir pats svarbiausias – sporto bazių klausimas, kurio vienu mostu neišspręsi. Sukūrus gerą sporto bazę, bus pašalinta daug viešojo poreikio, didžiojo sporto, sporto mokyklas lankančių vaikų ir jaunimo problemų. Pirmieji mūsų laukiantys darbai šiais metais – įvesti tinkamą mokyklų sporto salių panaudojimo tvarką. 

Dabar yra taip: jeigu pažįsti direktorių, gauni sporto salę, jeigu ne, negauni. Taip neturėtų būti. Tvarka, nenuskriaudžiant nei mokyklų, nei sporto bazių, bus įvesta. 

Plaukimo baseino klausimas labai aktualus. Kelis kartus buvome susitikę to aptarti su Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu Tomu Kučinsku, premjero patarėju Vytautu Janušaičiu. Kaip žinoma, kai bus pastatytas 25 m ilgio baseinas, avarinės būklės Lazdynų baseinas bus nugriautas ir statomas didžiulis šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis sporto kompleksas su dviem vienas šalia kito esančiais baseinais (25 m ir 50 m), kurių dugnas bus kilnojamas. 
 

Artimiausiu metu bus skelbiamas projektavimo darbų konkursas. Jis labai laukiamas. Manau, kad baseinas turėtų būti įspūdingas. Optimistinis variantas – po poros metų, realistinis – po pustrečių, o laukti trejus metus, sakyčiau, per daug. Lazdynų baseiną dabar lanko per tūkstantį žmonių, vyksta treniruotės, varžybos, todėl sportininkams ir mėgėjams reikės sudaryti galimybę toliau plaukioti. 

Su Miesto plėtros departamentu spręsime, kur geriausia ir kuo greičiau pradėti statyti 25 m ilgio ir 6 takelių baseiną. Lietuvos plaukimo federacija ir mes nenorime ištaigingo baseino. Mums priimtinas ekonomiškai pagrįstas variantas, jis būtų optimaliausias miestui, jo išlaikymo išlaidos būtų mažesnės, nes baseinas – brangus malonumas. 

Plaukimo federacija turi labai įdomių sporto šakos vystymo programų, skiriama lėšų vaikų plaukimo pamokoms. Mes radome su ja bendrą kalbą ir bandysime kuo greičiau spręsti Vilniaus baseinų problemą. 

Manau, per vienerius metus 25 m baseinas turėtų iškilti. Tai gana trumpas laiko tarpas. Pasaulyje yra tipinių projektų, kuriuos galima įsigyti ir panaudoti. Uždavinys labai atsakingas, šiandien sunkiai įsivaizduojame, kad po metų turėsime kur plaukti. Privalome padaryti viską, kad suspėtume pagal tokį terminą.
 

Į baseiną neturiu laiko vaikščioti, bet vasarą kiekvieną dieną su dideliu malonumu plaukioju vandens telkinyje, kuris yra mano sodyboje Molėtų rajone. 
 

Neries pakrantė – miesto ašis, labai graži vieta. Jai reikia ypatingo dėmesio, to nebuvo daroma daug metų. Natūrali gamtos dovana nebuvo išnaudojama, pakrantę būtinai reikia sutvarkyti. Planų yra, tačiau negalima tikėtis, kad viskas iš esmės pasikeis per vienerius metus. Per tiek laiko neįmanoma padaryti didžiulių darbų. 
 

Juolab kad pirmiausia pereinami projektavimo, statybos ir finansavimo etapai. Neries prieigos bus sutvarkytos per 3–4 m., o darbai turėtų prasidėti jau kitąmet. Mūsų tikslas – šią Vilniaus ašį sutvarkyti nuo Lazdynų tilto, kurį planuojama nutiesti, iki Valakampių tilto. Centre turėtų būti įrengtas pramoginių laivų prieplaukų parkas, jau yra norinčiųjų investuoti. Turime visas galimybes išnaudoti vandenį.

Esate krepšinio šalininkas, todėl kitų sporto šakų atstovai nuogąstauja, kad dabar savivaldybė daugiausia pinigų skirs krepšiniui, o kitoms sporto šakoms liks tik trupinėliai. 

Krepšinį žaidžiau daugiau kaip 20 metų. Jis, be abejo, yra didžioji mano gyvenimo aistra. Tačiau puikiai suprantu, kad sportas vien krepšiniu neapsiriboja. Tie, kurie mano, kad dabar krepšiniui bus duodama viskas, o kitiems nieko, labai apsirinka. 
 

Kitos sporto šakos gali sulaukti netgi daugiau dėmesio, nes yra prastesnės būklės. Visoms sporto šakoms vienodai blogai. Su meru Remigijumi Šimašiumi kalbėjome, kad pirmiausia atsižvelgsime į prioritetines sporto šakas, tačiau ir visos kitos turi gauti maksimalią savivaldybės paramą. Ne vien pinigais, bet ir infrastruktūra.

Visi pavydžiai žiūri į krepšinį, bet prisiminkime tuos metus, kai tapome nepriklausomi, kokiomis sąlygomis gyvavo visas Lietuvos sportas. Beveik visoms sporto šakoms jos buvo daugmaž vienodos. Vienos sporto šakos taip ir liko laukti malonės, o kitos pačios pradėjo ieškoti būdų, kaip išgyventi. Dabar jos yra aukštesniame lygyje. 

Tiems, kurie laukia malonės iš valdžios, vis dėlto linkėčiau jos nelaukti, ieškoti būdų patiems, kaip vystyti savo mėgstamą sporto šaką. Tačiau dėmesys bus skiriamas visoms miesto sporto šakoms. 

Dabar mūsų laukia ypač didelis projektas – daugiafunkcio sporto centro statyba ant Šeškinės kalno, tikimės, kad trečias kartas nemeluos. Didelį dėmesį jam skiria ir Vyriausybė, ir premjeras. Puikiai suprantame nemažą atsakomybę ir galimybę pagaliau sutvarkyti tą teritoriją ir ją skirti įvairioms miestiečių veikloms. 

Vilniuje organizuojama daug renginių, jie vyks ir toliau. Per masinius renginius miestelėnai gražiai tarpusavyje bendrauja, susipažįsta, dėl to miestas darosi tik geresnis. Masiniams renginiams skirsime didžiulį dėmesį. 
 

O didysis sportas – didelė pridėtinė vertė miestui. Tačiau mes siekiame glaudžiau bendradarbiauti su kitomis sporto institucijomis, nes kartais miestui tenka per didelė našta išlaikyti didelio meistriškumo sportininkus. Trenerius išlaiko miestas, jie ugdo didelio meistriškumo sportininkus. Susėdus prie bendro stalo su Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovais vieną kartą reikėtų išsiaiškinti, kur kieno atsakomybė ir prioritetai. 

Taip, yra administracijos krepšinio komanda, dalyvaujanti Sostinės krepšinio lygos varžybose, ji šiemet pateko tarp pajėgiausių keturių komandų. Joje tikrai nežaisiu, nes buvusiam profesionalui būtų neetiška prieš mėgėjus krepšininkus, be to, turiu kelio problemų. 
 

Tačiau prižadėjau pabūti treneriu. Pagal medikų rekomendacijas man jau ne krepšinį žaisti. Dabar mane žavi kitos sporto šakos. Sportiška ir savivaldybės taryba, daug jos narių sportuoja. Pats meras su malonumu dažnai žaidžia krepšinį, bėgioja, mina dviračio pedalus. 

Pastaruoju metu kelis kartus teko atsisakyti komentuoti varžybas, nes negalėjau jų stebėti. Tačiau krepšinio ekspertu būsiu ir toliau, nes krepšinis – mano gyvenimo dalis. 
 

Koks ketinate būti vicemeras?

Nevėluojantis, nes puikiai žinau, kad reikia branginti kitų žmonių laiką. Reiklus, principingas, nebijantis į akis pasakyti teisybės. Politikoje, kaip matau, daugeliu atvejų tai nepriimtina, bet melas visada nuveda prie teisybės. Teisybę reikia sakyti iš karto, tada sutaupysime laiko. Jeigu taupysime vienas kitą nemeluodami ir išspręsdami problemas čia ir dabar, bus daug paprasčiau gyventi. 
 

Didelį dėmesį visoms sporto šakoms. Sporto visuomenė gali tikėtis betarpiško bendravimo. Per trumpą laiką, vos per kelias savaites, teko susitikti su labai daug sporto organizacijų atstovų, sporto mokyklų direktorių. Su jais bendravome ir prieš rinkimų kampaniją, ryšys nenutrūko ir dabar. 
 

Man gali paskambinti bet kas – su visais kalbuosi, sprendžiu problemas. Treneriai, mokyklų vadovai tikisi aiškumo, kas su jais bus ir ką jiems daryti. Mes stengiamės greitai tai išaiškinti, sutvarkyti neatidėliotinas problemas ir žvelgti į viziją. 

Turime tam tikrą planą, ką reikėtų daryti su sporto mokyklomis. Tačiau kol kas viešai apie tai nenorėčiau kalbėti vien dėl to, kad jis turėtų būti apsvarstytas taryboje, komitetuose. Sporto mokyklų pertvarkos, be abejo, imsimės, tačiau ji bus neskausminga visiems. 

Jos siekiama tam, kad sporto mokyklos galėtų daug savarankiškiau elgtis su savo finansais, vadyba. Manau, tai bus puikūs pokyčiai, kurių jau seniai reikėjo.