„Futbolo federacijos vadovų galva priklauso ne nuo sirgalių, o nuo federacijos narių balsų“, - teigia LTOK preizdentė Daina Gudzinevičiūtė.
Lietuvoje įsisiūbavo aistros dėl prasto šalies futbolo rinktinės žaidimo ir įsisenėjusių bėdų futbolo federacijoje. Per šiandien vyksiančias rungtynes tarp Lietuvos ir Šveicarijos rinktinių futbolo gerbėjai planuoja akciją, kuria jie reikalaus LFF prezidento Juliaus Kvedaro atsistatydinimo.
Savo nuomonę apie tai jau pareiškė daugybė žmonių – žinomi sporto, visuomenės veikėjai. Jų nuomonės – labai skirtingos. Vieni neabejoja, kad tik kardinalios permainos futbolo federacijoje gali prikelti Lietuvos futbolą iš duobės. Kiti tvirtina, jog federacijos vadovai neturi nieko bendra su beviltiškais rinktinės pralaimėjimais ar normalios jaunųjų futbolininkų rengimo sistemos nesukūrimu.
LFF vadovai ir rinktinės treneris Igoris Pankratjevas kaltinami kai kurių apie federaciją aštriau pasisakiusių patyrusių futbolininkų ignoravimu ir nekvietimu į nacionalinę komandą.
„Padėtis šiuo metu yra labai sunki, tačiau sporte taip nutinka ir nieko čia nepadarysi. Būna ir pakilimai, ir nuopuoliai ar rezultatų nebuvimas. Žinoma, kalbant apie futbolą, rezultatų nebuvimas tęsiasi jau ilgą laiką, o visa šalis tų rezultatų laukia. Pirmiausiai reikėtų pagalvoti, kaip mūsų futbolas vystosi. Kalbėti, jog kalta yra tik federacija, kaip dabar yra pasklidusios kalbos, nėra visai teisinga. Federacija, galbūt, daugiau užsiima plėtra, rinktinės sudarymu, tačiau ne visu futbolu – už tai yra atsakingas visas sporto segmentas. Paskaičius dabar paplitusius komentarus susidaro įspūdis, kad į federaciją patenka tik „auksiniai“ žmonės, kuriuos ten sugadina, tačiau taip tikrai nėra ir, kaip sakoma, nereikėtų spardyti pargriuvusių. Pirmiausiai, dirbama su tuo, ką paruošia treneriai ir sporto mokyklos. Galbūt yra tų žaidėjų, kuriuos turėjo pakviesti, bet nepakvietė ar panašūs dalykai, tačiau tokiu atveju mes kalbame tik apie porą žaidėjų, o tai situacijos nekeistų. Kaltinti tik federaciją, kad ten susirinkę niekšai, banditai ir vagys – truputėlį per daug. Apie futbolą mes kalbame jau ilgus metus, tačiau atsakykite į klausimą: ar mes savo šalyje turime normalų futbolo stadioną? Ne. Čia ir atsakymas, kaip futbolas rūpi valstybei, vyriausybei. Kaip ši sporto šaka rūpi – tokį futbolą ir turime. Be vyriausybės ir šalies pagalbos jokia federacija nieko gero nepadarys“, - futbolo.tv teigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas, asociacijos „Sportas visiems“ vadovas Algis Vasiliauskas.
Šiuo metu Europos žaidynėse Baku esančios Dainos Gudzinevičiūtės paprašėme išsakyti oficialią Olimpinio komiteto nuomonę dėl futbolą krečiančio skandalo. Su ja kalbėjomės ne tik apie Lietuvos futbolo aktualijas, bet ir apie žmogaus teisių gynėjų akiratyje dėl Azerbaidžano vykdomos politikos atsidūrusias Europos žaidynes.
Sirgaliai reikalauja LFF prezidento galvos. Ar, jūsų nuomone, tokios permainos ką nors iš esmės pakeistų?
Federacijos vadovų galva priklauso ne nuo sirgalių, o nuo federacijos narių. Nes jie patys išsirenka sau valdžią. Tai, kad kažkam nepatinka rezultatai - logiška. Sporte būna įvairių rezultatų. Yra sporto šakos, kurios vienai ar kitai šaliai labiau būdingos ir daugiau pasiekusios. Juk futbole mes niekada neturėjome labai didelių pasiekimų. Du lietuviai yra olimpiniai čempionai, bet jie olimpinį auksą iškovojo dar SSRS laikais.
Suprantu sirgalių emocijas, bet jų palaikyti negaliu.

Julius Kvedaras jau porą metų vengia bendrauti su žiniasklaida. Gal ir tai kenkia LFF įvaizdžiui?
Man sunku pasakyti. Vienų federacijų prezidentai patys bendrauja su žurnalistais, kitose federacijose tai daro generaliniai sekretoriai arba atstovai spaudai. Visą strategiją, taip pat ir ryšių su visuomene, renkasi pačios federacijos.
Lietuvoje nėra nei vieno didelio futbolo stadiono. Ar ta nėra LFF ir federacijos lobistų prasto darbo požymis?
Didelių stadionų trūkumas tikrai jaučiamas. Bet yra stadionų, kuriose futbolą galima žaisti. Ir tam, kad galima būtų žaisti futbolą, nacionalinio stadiono nereikia, tai daugiau prestižo dalykas, skirtas ir kultūriniams renginiams. Treniruotėms nacionalinio stadiono nereikia, o nedidelių aikščių tikrai yra.
Kiekviena federacija dirba savaip ir, net norėdama daug padaryti, to nepasiekia net per lobistus. Tai irgi priklauso nuo įvaizdžio ir rezultatų. Kai atsirado Rūta Meilutytė, pajudėjo baseinų reikalai. Gal ir futbole taip nutiktų.
Netrūksta kalbų apie žmogaus teisių pažeidimus Europos žaidynes rengiančiame Azerbaidžane. Kokia LTOK pozicija šiuo klausimu?
Ir aš, ir kiti delegacijos nariai, tarp jų sportininkai, turime savo pilietines pozicijas, tačiau negalime jų viešai reikšti. Olimpinė chartija draudžia bet kokius politinius pasisakymus žaidynių metu. Ir net ne per žaidynes. Mes esame sporto organizacija. Bet kokie politiniai pasisakymai gali pakenkti mūsų sportininkams, jiems grėstų sankcijos.
Kokie jūsų įspūdžiai Europos žaidynėse?
Kol kas - labai geri. Nebuvo jokių nesklandumų. Jei vienas savanoris ko nors nežino, padeda kitas - jų daug, jie geranoriški. Transporto sistema sklandžiai veikia. Žinoma, išskyrus tą atveją, kai buvo sužalotos Austrijos sportininkės.
Labai įspūdingas buvo atidarymas, kurį matė ir Lietuva. Jis tikrai prilygo olimpinių žaidynių atidarymo šventei. Technologiniai sprendimai buvo puikūs, buvo smalsu žiūrėti, kas dar gali įvykti. Viskas gerai, gaila, kad dar neturime medalių, bet tikimės, kad jų iškovosime artimiausioje ateityje.
Kurie iš mūsų sportininkų gali tai padaryti?
Pretendentų yra. Pavardžių nevardinsiu, nes tai būtų spaudimas sportininkams.
Kiek varžybų planuojate aplankyti?
Visas kiek spėsime. Gaila, kad baidarių ir kanojų irkluotojai varžysis labai toli, iki jų - 5 valandos kelio. Tai pas juos važiuosime tik vieną dieną, į finalus. Europos olimpiniai komitetai įpareigojo mane įteikti medalius. Labai viliuosi, kad ten pavyks įteikti medalį ir lietuviams