| Marytė Marcinkevičiūtė | 2015 m. birželio 16 d. 12:26 |
Šiaulietės laimėjo viską, ką galėjo
16–ą kartą Lietuvos moterų žolės riedulio čempione tapusios Šiaulių „Gintra-Strekte-Universitetas“ ekipos treneris V.Vaičeliūnas džiaugiasi jaunimo pažanga
Šiaulietės – vienintelė čempionato komanda, laimėjusi visus susitikimus. Komanda šiemet smarkiai atjaunėjo, tačiau tai netrukdė jai siekti pergalių.
Šešioliktą kartą iš eilės nenugalėtos, ar džiaugiatės šia pergale? - paklausiau komandos trenerio Vaidoto Vaičeliūno.
Be galo džiaugiamės. Ypač džiaugiamės, kad tobulėja mūsų jaunimas, kuris jau pasitiki savo jėgomis, aikštėje yra veržlus. Turime ilgoką atsarginių suolelį. Noriu visai komandai padėkoti už gerą žaidimą, taip pat gydytojai Laimai Šiaudinienei, kuri mums labai daug padeda, fizinio parengimo treneriui Ričardui Podolskiui, rėmėjams, nes mūsų komanda nemažai kainuoja, klubo prezidentui Gintarui Radavičiui. Kaip niekada anksčiau, šiemet išvykti į Europos šalių klubų čempionatą mums daug padėjo miesto Sporto skyrius.
Ar labai pasikeitė jūsų vadovaujama komanda, lyginant su praėjusiais metais?
Komandoje neliko trijų rinktinės žaidėjų: Simonos Grubliauskaitės ir Irmantės Paulavičiūtės, kurios dirba Vokietijoje, bei į Angliją išvykusios Ernestos Kalinauskaitės. Dabar joms ieškome klubų, kad sportininkės galėtų žaisti bei atstovauti Lietuvai įvairiuose čempionatuose. Merginoms – 23-24 metai, joms dar žaisti ir žaisti. Tačiau gaila, kad mes nesugebame išlaikyti žaidėjų taip, kaip Vilniaus „HFTC-Tauras“ treneris Rimas Čaikauskas. Mes žaidėjų netenkame, kai jos sulaukia pačios brandos ir turi atsiskleisti.
Šių metų čempionate nežaidė ir naujagimio besilaukianti Rita Karinauskienė. Nuo praėjusių metų motinystės atostogose yra mūsų lyderė Dovilė Jakaitė-Kuklienė. Tikimės, kad ji sugrįš į mūsų komandą su naujomis jėgomis ir kitą sezoną vėl turėsime tvirtą komandą.
Pagrindinis krūvis čempionate teko jaunimui, kuris pateisino mano viltis, yra talentingas. Tačiau norėtųsi, kad jaunimas rimčiau žiūrėtų į pratybas. Komandą pasipildome Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ žolės riedulininkėmis, šiemet prie mūsų prisidėjo puiki žaidėja kelmiškė Kristina Žalandauskaitė.
Šie metai mums labai sėkmingi: per Europos šalių klubų čempionatą patekome į aukštesnįjį divizioną. Trejus metus vis kritome žemyn ir žemyn, praėjusiais metais stabtelėjome, o šiemet pakilome vienu laipteliu aukštyn. Pavyko apginti ir Lietuvos čempionių titulus. Šiemet laimėjome viską, ką galėjome. Lietuvos čempionate žaidėme tik pergalingai, nepralaimėjome nė vienų rungtynių, neturėjome ir lygiųjų.
Kurios rungtynės čempionate buvo sunkiausios?
Prieš gerą mėnesį vykusios rungtynės namuose su amžinomis varžovėmis Vilniaus „HFTC-Tauro“ žolės riedulininkėmis, kurias laimėjome 2:1. Mums neegzistuoja namų ar varžovių sienos. Jaunimas nežino, kokio pajėgumo yra komandos, yra veržlios ir kuo greičiau stengiasi pelnyti įvartį.
Ką norėtumėte išskirti iš komandos?
Visą sezoną labai gerai žaidė gynėja Ramunė Petrauskaitė, gynimo ir puolimo pozicijose - talentinga Samanta Jakovlevaitė, rezultatyviausia čempionato žaidėja buvo Erlanda Nomeikaitė. Dvi pastarosios žolės riedulininkė tarpusavyje rungtyniavo, kuri taps rezultatyviausi čempionato žaidėja. Judviejų „ginčą“ dviejų įvarčių skirtumu (25:23) laimėjo Samanta.
Aikštės viduryje labai gerai žaidė Jūratė Juodytė, puolime – Ina Kenstavičiūtė. Mūsų puolimą labai sucementavo prityrusi Donata Grigienė. Stabiliai gerai vartus saugojo Viktorija Vileikytė, kuri nepraleido atsitiktinių įvarčių.
Ar įdomus buvo šių metų čempionatas?
Gal įdomesnis jis buvo žemesnio lygio komandoms, o ne „Gintrai-Strekte-Universitetui“ ar Vilniaus „HFTC-Taurui“, kurios visa galva buvo pranašesnės už kitas komandas ir joms taškų nedalino.
Daug žadanti yra bronzos medalininkė Vilniaus „Žuvėdros-Tauro-Archyvų sistemų“ komanda. Manėme, jog su šia komanda susitiksime didžiajame finale, kadangi joje žaidžia šešios Lietuvos rinktinės narės, o „HFTC-Tauras“ – tik trys. Tačiau viską nulėmė patyrimas.
Ką išrinktumėte geriausia šio čempionato žaidėja?
Vertinat mūsų komandos ir Lietuvos moterų rinktinės pasirodymus, Ramunę Petrauskaitę. Jeigu reikėtų rinkti geriausią varžovių žaidėją, ja taptų ilgametė „HFTC- Tauras“ vartininkė Rasa Čepienė. Ją visų komandų puolėjoms buvo sunku nuginkluoti.
Per čempionatą visoms komandoms atseikėjome po 7-9 įvarčius, o vilniečių vartininkę mūsų žaidėjoms daugiau keturių kartų nepavykdavo nuginkluoti. Čempionato sidabro medalių laimėtojų komandą labai cementavo Aušra Janutaitė, daug gyvumo įnešė Kristina Poškutė, komandą pastiprino Aurelija Griškutė. Tačiau kuo stipresnės varžovės, tuo mums geriau - mes labiau tobulėjame.
Šešioliktą kartą iš eilės nenugalėtos, ar džiaugiatės šia pergale? - paklausiau komandos trenerio Vaidoto Vaičeliūno.
Be galo džiaugiamės. Ypač džiaugiamės, kad tobulėja mūsų jaunimas, kuris jau pasitiki savo jėgomis, aikštėje yra veržlus. Turime ilgoką atsarginių suolelį. Noriu visai komandai padėkoti už gerą žaidimą, taip pat gydytojai Laimai Šiaudinienei, kuri mums labai daug padeda, fizinio parengimo treneriui Ričardui Podolskiui, rėmėjams, nes mūsų komanda nemažai kainuoja, klubo prezidentui Gintarui Radavičiui. Kaip niekada anksčiau, šiemet išvykti į Europos šalių klubų čempionatą mums daug padėjo miesto Sporto skyrius.
Ar labai pasikeitė jūsų vadovaujama komanda, lyginant su praėjusiais metais?
Komandoje neliko trijų rinktinės žaidėjų: Simonos Grubliauskaitės ir Irmantės Paulavičiūtės, kurios dirba Vokietijoje, bei į Angliją išvykusios Ernestos Kalinauskaitės. Dabar joms ieškome klubų, kad sportininkės galėtų žaisti bei atstovauti Lietuvai įvairiuose čempionatuose. Merginoms – 23-24 metai, joms dar žaisti ir žaisti. Tačiau gaila, kad mes nesugebame išlaikyti žaidėjų taip, kaip Vilniaus „HFTC-Tauras“ treneris Rimas Čaikauskas. Mes žaidėjų netenkame, kai jos sulaukia pačios brandos ir turi atsiskleisti.
Šių metų čempionate nežaidė ir naujagimio besilaukianti Rita Karinauskienė. Nuo praėjusių metų motinystės atostogose yra mūsų lyderė Dovilė Jakaitė-Kuklienė. Tikimės, kad ji sugrįš į mūsų komandą su naujomis jėgomis ir kitą sezoną vėl turėsime tvirtą komandą.
Pagrindinis krūvis čempionate teko jaunimui, kuris pateisino mano viltis, yra talentingas. Tačiau norėtųsi, kad jaunimas rimčiau žiūrėtų į pratybas. Komandą pasipildome Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ žolės riedulininkėmis, šiemet prie mūsų prisidėjo puiki žaidėja kelmiškė Kristina Žalandauskaitė.
Šie metai mums labai sėkmingi: per Europos šalių klubų čempionatą patekome į aukštesnįjį divizioną. Trejus metus vis kritome žemyn ir žemyn, praėjusiais metais stabtelėjome, o šiemet pakilome vienu laipteliu aukštyn. Pavyko apginti ir Lietuvos čempionių titulus. Šiemet laimėjome viską, ką galėjome. Lietuvos čempionate žaidėme tik pergalingai, nepralaimėjome nė vienų rungtynių, neturėjome ir lygiųjų.
Kurios rungtynės čempionate buvo sunkiausios?
Prieš gerą mėnesį vykusios rungtynės namuose su amžinomis varžovėmis Vilniaus „HFTC-Tauro“ žolės riedulininkėmis, kurias laimėjome 2:1. Mums neegzistuoja namų ar varžovių sienos. Jaunimas nežino, kokio pajėgumo yra komandos, yra veržlios ir kuo greičiau stengiasi pelnyti įvartį.
Ką norėtumėte išskirti iš komandos?
Visą sezoną labai gerai žaidė gynėja Ramunė Petrauskaitė, gynimo ir puolimo pozicijose - talentinga Samanta Jakovlevaitė, rezultatyviausia čempionato žaidėja buvo Erlanda Nomeikaitė. Dvi pastarosios žolės riedulininkė tarpusavyje rungtyniavo, kuri taps rezultatyviausi čempionato žaidėja. Judviejų „ginčą“ dviejų įvarčių skirtumu (25:23) laimėjo Samanta.
Aikštės viduryje labai gerai žaidė Jūratė Juodytė, puolime – Ina Kenstavičiūtė. Mūsų puolimą labai sucementavo prityrusi Donata Grigienė. Stabiliai gerai vartus saugojo Viktorija Vileikytė, kuri nepraleido atsitiktinių įvarčių.
Ar įdomus buvo šių metų čempionatas?
Gal įdomesnis jis buvo žemesnio lygio komandoms, o ne „Gintrai-Strekte-Universitetui“ ar Vilniaus „HFTC-Taurui“, kurios visa galva buvo pranašesnės už kitas komandas ir joms taškų nedalino.
Daug žadanti yra bronzos medalininkė Vilniaus „Žuvėdros-Tauro-Archyvų sistemų“ komanda. Manėme, jog su šia komanda susitiksime didžiajame finale, kadangi joje žaidžia šešios Lietuvos rinktinės narės, o „HFTC-Tauras“ – tik trys. Tačiau viską nulėmė patyrimas.
Ką išrinktumėte geriausia šio čempionato žaidėja?
Vertinat mūsų komandos ir Lietuvos moterų rinktinės pasirodymus, Ramunę Petrauskaitę. Jeigu reikėtų rinkti geriausią varžovių žaidėją, ja taptų ilgametė „HFTC- Tauras“ vartininkė Rasa Čepienė. Ją visų komandų puolėjoms buvo sunku nuginkluoti.
Per čempionatą visoms komandoms atseikėjome po 7-9 įvarčius, o vilniečių vartininkę mūsų žaidėjoms daugiau keturių kartų nepavykdavo nuginkluoti. Čempionato sidabro medalių laimėtojų komandą labai cementavo Aušra Janutaitė, daug gyvumo įnešė Kristina Poškutė, komandą pastiprino Aurelija Griškutė. Tačiau kuo stipresnės varžovės, tuo mums geriau - mes labiau tobulėjame.