| basketnews.lt | 2015 m. birželio 20 d. 17:23 |
D.Sabonis: man svarbiausia žaisti
Su dvidešimtmečių rinktine Europos čempionatui besirengiantis D.Sabonis sako, kad svarbiausia jam - žaisti, o kurioje pozicijoje – nesvarbu.
Kai 19-metis Domantas Sabonis atsikovojo kamuolį po krepšiu, vienas pats persivarė jį per visą aikštelę ir, tarsi nejausdamas jokio vyresnių Lietuvos studentų rinktinės žaidėjų pasipriešinimo, ataką užbaigė dviem lengvais taškais, Š. Marčiulionio krepšinio akademijoje susirinkę žiūrovai pratrūko plojimais ir kiek sutrikę ėmė žvalgytis vieni į kitus.
Netrukus diskusijos apie šiam 208 cm ūgio vaikinui tinkamiausią poziciją tapo dar įnirtingenės – Domantas sėkmingai „pacentravo“, aštriais reidais po krepšiu išprovokavo keletą varžovų pražangų, o gynyboje likęs prieš gerokai lengvesnį ir dešimčia centimetrų žemesnį Edgarą Ulanovą nesutriko ir sugebėjo sustabdyti žalgiriečio prasiveržimą.
„Man svarbiausia gauti žaisti, o didelio skirtumo, kurioje pozicijoje tai daryti – nėra. Viskas priklauso nuo manęs – jei sugebėsiu apsiginti prieš trečios pozicijos žaidėją, NCAA lygoje galbūt būsiu išmėgintas ir kaip lengvasis „kraštas“. O čia, jaunimo rinktinėje, žaidžiu 4 ir 5 pozicijose“, – pasibaigus mačui tarp Lietuvos dvidešimtmečių ir studentų rinktinių tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Sabonis.
Tomo Masiulio treniruojami dvidešimtmečiai, kuriems atstovauja ir metais jaunesnis Domantas, penktadienio vakarą 70:80 turėjo pripažinti Dainiaus Adomaičio vadovaujamų studentų pranašumą. Tai buvo jau trečiasis Europos čempionatui besirengiančios ekipos pralaimėjimas iš eilės (prieš tai lietuviai du kartus nusileido bendraamžiams čekams), tačiau komandos lyderis Sabonis į ateitį žvelgia pozityviai.
„Šiandien jau žaidėme geriau. Tikrai visi dar galime įdėti daugiau pastangų, patobulėti. Tam ir skirtos kontrolinės rungtynės. Liko dar keletas savaičių, per jas tikrai susižaisime dar labiau, – pažymėjo Domantas. – Žinoma, labai norėjosi nugalėti vyresnius studentus, bet teks dar palaukti.“
Jauniausias Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio sūnus per pastarąsias dvejas kontrolines rungtynes buvo rezultatyviausas rinktinės žaidėjas, vidutiniškai pelnęs po 17 taškų ir atkovojęs po 9 kamuolius. Nedaug trūko, kad JAV, Gonzagos universitete studijuojantis ir krepšinį žaidžiantis Domantas būtų atsidūręs ne dvidešimtmečių rinktinėje, o Adomaičio treniruojamų studentų gretose, tačiau apsispręsti savo sūnui padėjo tėtis.
„Nors prieš vasarą galėjau rinktis, didelio skirtumo, kurioje komandoje žaisti, man nebuvo. Visus metus laukiau vasaros su rinktine, o tėtis nusprendė, kad atstovauti U-20 rinktinei šiuo metu prasmingiau“, – neslėpė pašnekovas.
Pasak Domanto, pirmasis sezonas už Atlanto, kur su Gonzagos „Bulldogs“ komanda pavyko nužygiuoti iki NCAA ketvirtfinalio, buvo labai sėkmingas ir naudingas.
„Absoliučiai nesigailiu dėl pasirinkimo. Sustiprėjau individualiai, įgijau naujos patirties, šiek tiek ir raumenų priaugau. Dabar manau, kad pasirinkdamas Gonzagą pataikiau 100 procentų, ir kol kas tai buvo geriausi karjeros metai. Tik gaila, kad ketvirtfinalyje nusileidome vėliau čempionais tapusiems Djuko krepšininkams. Mano nuomone, buvome pajėgūs būti finalo ketverte“, – pasakojo Sabonis.
JAV studentų lygoje debiutavęs lietuvis jau pirmąjį sezoną pasižymėjo solidžiu žaidimu – per rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo po 9,7 taško, atkovodavo po 7,1 kamuolio, o metimų taiklumas (66,8 proc.) buvo penktas tarp absoliučiai visų NCAA krepšininkų. Paklaustas, kuo skiriasi Europos ir NCAA krepšinis, žaidimo Eurolygoje patirties jau turintis Sabonis išskyrė skirtingą atakos laiko trukmę ir tiesiog beprotiškus amerikietiško studentų krepšinio sirgalius.
„Iš esmės didelio skirtumo nepajutau. Jautėsi tai, kad JAV atakai skiriamos 35 sekundės, tačiau ir šis laikas dabar sutrumpėjo iki 30. Gal kažkiek kitaip švilpia pražangas ir žingsnius, tačiau tai man netrukdė. Na ir, žinoma, sirgaliai. Prisiminus visa tai rankomis nubėgo šiurpas. Palaikymas per NCAA rungytnes – tiesiog beprotiškas, tave visi atpažįsta, sveikinasi“, – suspindo jaunojo krepšininko akys.
Nors „Bulldogs“ komandoje į aikštelę Domantui dažniausiai tekdavo žengti pakilus nuo atsarginių suolo, tokia rolė puolėjui visai patiko. „Visai pripratau kilti nuo atsarginių suolo, nesiskundžiu. Komandoje buvo pageidavimas, kad aikštėje laikas būtų padalijamas trims aukštaūgiams. Galbūt kitą sezoną vaidmuo kiek ir pasikeis, tačiau dar reikia palūkėti“, – sakė Sabonis, šią vasarą nusprendęs dar nedalyvauti NBA naujokų biržoje. – Dar esu jaunas ir nepasiruošęs, dar noriu tobulėti kaip krepšininkas. Dabar galvoju tik apie šią vasarą ir ateinantį NCAA sezoną, kur noriu patekti į finalo ketvertą.“
Vilniuje vykusį mačą tarp dvidešimtmečių ir studentų akylai stebėjo ir vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas, su kolegomis ne kartą gyvai aptarinėjęs įvykius aikštėje ir potencialių rinktinės kandidatų žaidimą. Iš rikiuotės iškritus Donatui Motiejūnui, vieta nacionalinėje komandoje šią vasarą gali atsirasti ir Lietuvos krepšinio ateitimi laikomam Domantui, tačiau pats žaidėjas į tokią perspektyvą žiūri labai atsargiai.
„Aš tikrai labai labai norėčiau atsidurti rinktinėje, tačiau nenoriu nieko spėlioti ir prognozuoti. Su treneriu nekalbėjau ir jo planų nežinau. Greitai pamatysime, kaip bus“, – pokalbį baigė Sabonis.
Netrukus diskusijos apie šiam 208 cm ūgio vaikinui tinkamiausią poziciją tapo dar įnirtingenės – Domantas sėkmingai „pacentravo“, aštriais reidais po krepšiu išprovokavo keletą varžovų pražangų, o gynyboje likęs prieš gerokai lengvesnį ir dešimčia centimetrų žemesnį Edgarą Ulanovą nesutriko ir sugebėjo sustabdyti žalgiriečio prasiveržimą.
„Man svarbiausia gauti žaisti, o didelio skirtumo, kurioje pozicijoje tai daryti – nėra. Viskas priklauso nuo manęs – jei sugebėsiu apsiginti prieš trečios pozicijos žaidėją, NCAA lygoje galbūt būsiu išmėgintas ir kaip lengvasis „kraštas“. O čia, jaunimo rinktinėje, žaidžiu 4 ir 5 pozicijose“, – pasibaigus mačui tarp Lietuvos dvidešimtmečių ir studentų rinktinių tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Sabonis.
Tomo Masiulio treniruojami dvidešimtmečiai, kuriems atstovauja ir metais jaunesnis Domantas, penktadienio vakarą 70:80 turėjo pripažinti Dainiaus Adomaičio vadovaujamų studentų pranašumą. Tai buvo jau trečiasis Europos čempionatui besirengiančios ekipos pralaimėjimas iš eilės (prieš tai lietuviai du kartus nusileido bendraamžiams čekams), tačiau komandos lyderis Sabonis į ateitį žvelgia pozityviai.
„Šiandien jau žaidėme geriau. Tikrai visi dar galime įdėti daugiau pastangų, patobulėti. Tam ir skirtos kontrolinės rungtynės. Liko dar keletas savaičių, per jas tikrai susižaisime dar labiau, – pažymėjo Domantas. – Žinoma, labai norėjosi nugalėti vyresnius studentus, bet teks dar palaukti.“
Jauniausias Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio sūnus per pastarąsias dvejas kontrolines rungtynes buvo rezultatyviausas rinktinės žaidėjas, vidutiniškai pelnęs po 17 taškų ir atkovojęs po 9 kamuolius. Nedaug trūko, kad JAV, Gonzagos universitete studijuojantis ir krepšinį žaidžiantis Domantas būtų atsidūręs ne dvidešimtmečių rinktinėje, o Adomaičio treniruojamų studentų gretose, tačiau apsispręsti savo sūnui padėjo tėtis.
„Nors prieš vasarą galėjau rinktis, didelio skirtumo, kurioje komandoje žaisti, man nebuvo. Visus metus laukiau vasaros su rinktine, o tėtis nusprendė, kad atstovauti U-20 rinktinei šiuo metu prasmingiau“, – neslėpė pašnekovas.
Pasak Domanto, pirmasis sezonas už Atlanto, kur su Gonzagos „Bulldogs“ komanda pavyko nužygiuoti iki NCAA ketvirtfinalio, buvo labai sėkmingas ir naudingas.
„Absoliučiai nesigailiu dėl pasirinkimo. Sustiprėjau individualiai, įgijau naujos patirties, šiek tiek ir raumenų priaugau. Dabar manau, kad pasirinkdamas Gonzagą pataikiau 100 procentų, ir kol kas tai buvo geriausi karjeros metai. Tik gaila, kad ketvirtfinalyje nusileidome vėliau čempionais tapusiems Djuko krepšininkams. Mano nuomone, buvome pajėgūs būti finalo ketverte“, – pasakojo Sabonis.
JAV studentų lygoje debiutavęs lietuvis jau pirmąjį sezoną pasižymėjo solidžiu žaidimu – per rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo po 9,7 taško, atkovodavo po 7,1 kamuolio, o metimų taiklumas (66,8 proc.) buvo penktas tarp absoliučiai visų NCAA krepšininkų. Paklaustas, kuo skiriasi Europos ir NCAA krepšinis, žaidimo Eurolygoje patirties jau turintis Sabonis išskyrė skirtingą atakos laiko trukmę ir tiesiog beprotiškus amerikietiško studentų krepšinio sirgalius.
„Iš esmės didelio skirtumo nepajutau. Jautėsi tai, kad JAV atakai skiriamos 35 sekundės, tačiau ir šis laikas dabar sutrumpėjo iki 30. Gal kažkiek kitaip švilpia pražangas ir žingsnius, tačiau tai man netrukdė. Na ir, žinoma, sirgaliai. Prisiminus visa tai rankomis nubėgo šiurpas. Palaikymas per NCAA rungytnes – tiesiog beprotiškas, tave visi atpažįsta, sveikinasi“, – suspindo jaunojo krepšininko akys.
Nors „Bulldogs“ komandoje į aikštelę Domantui dažniausiai tekdavo žengti pakilus nuo atsarginių suolo, tokia rolė puolėjui visai patiko. „Visai pripratau kilti nuo atsarginių suolo, nesiskundžiu. Komandoje buvo pageidavimas, kad aikštėje laikas būtų padalijamas trims aukštaūgiams. Galbūt kitą sezoną vaidmuo kiek ir pasikeis, tačiau dar reikia palūkėti“, – sakė Sabonis, šią vasarą nusprendęs dar nedalyvauti NBA naujokų biržoje. – Dar esu jaunas ir nepasiruošęs, dar noriu tobulėti kaip krepšininkas. Dabar galvoju tik apie šią vasarą ir ateinantį NCAA sezoną, kur noriu patekti į finalo ketvertą.“
Vilniuje vykusį mačą tarp dvidešimtmečių ir studentų akylai stebėjo ir vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas, su kolegomis ne kartą gyvai aptarinėjęs įvykius aikštėje ir potencialių rinktinės kandidatų žaidimą. Iš rikiuotės iškritus Donatui Motiejūnui, vieta nacionalinėje komandoje šią vasarą gali atsirasti ir Lietuvos krepšinio ateitimi laikomam Domantui, tačiau pats žaidėjas į tokią perspektyvą žiūri labai atsargiai.
„Aš tikrai labai labai norėčiau atsidurti rinktinėje, tačiau nenoriu nieko spėlioti ir prognozuoti. Su treneriu nekalbėjau ir jo planų nežinau. Greitai pamatysime, kaip bus“, – pokalbį baigė Sabonis.