Dviratininkė neįstengė nugalėti savęs

Geriausia Lietuvos BMX dviratininkė Vilma Rimšaitė dar prieš atrankos varžybų startą Europos žaidynėse prisipažino: „Nedrįstu šokti per pirmą kalną, nes mane gąsdina vėjas, būtent dėl jo esu ne kartą griuvusi.“ Beveik visos mažųjų dviračių kroso varžybų dalyvės Baku veloparke iškart po nusileidimo nuo 8 m starto pakylos šuoliu įveikdavo daubą dar dviejų kauburių. O V.Rimšaitė ir dar pora dviratininkių pervažiuodavo tą patį atstumą, tuo pačiu atsilikdamos nuo kitų sportininkių. Pasivyti jų iki finišo nebepavykdavo.

 

„Labai apmaudu, kad sunkiai treniruojiesi, bet negali važiuoti taip, kaip norėtum,“ - krimtosi patyrusi 32 metų dviratininkė, iškovojusi trečiąją vietą šių metų Prancūzijos čempionato galutinėje įskaitoje.

 

Tarp stataus kalno ir už kelio esančios Kaspijos jūros pastatytame Baku velodrome startavo dar vienas šiaulietis - 26 metų Arminas Kazlauskis, 2011-ųjų pasaulinėje Universiadoje Kinijoje užėmęs 4-ąją vietą. Jis irgi yra V.Rimšaitės tėvo Alberto Rimšos auklėtinis.

 

Europos žaidynėse BMX dviračių varžybos prasidėjo asmeninėmis lenktynėmis. Pagal jose pasiektus rezultatus sportininkai buvo išskirstyti į atrankos grupes, kad šios būtų kuo panašesnės viena į kitą pagal dalyvių pajėgumą. V.Rimšaitė atskiro starto varžybose buvo 12-ta tarp 14 moterų, o A.Kazlauskis - 28-tas tarp 30 vyrų.

 

Kiek atsikvėpę dviratininkai stojo į atrankos važiavimų startą. Čia vienu metu rungėsi po septynis atletus. Jie trasą įveikė po tris kartus. Už pirmą vietą kiekviename važiavime buvo skiriama po 1 tašką, už antrą - po 2, už trečią - po 3 ir t.t. Į kitą etapą pateko po keturis mažiausiai taškų surinkusius sportininkus iš kiekvienos grupės - moterys dalijosi aštuonis bilietus į finalą, o vyrai - 16 kelialapių į pusfinalį.   

 

A.Kazlauskis kartą finišavo šeštas, dusyk - penktas ir savo grupėje tarp aštuonių sportininkų liko šeštas. V.Rimšaitės sąskaitoje - dvi šeštos ir viena penkta vieta. Ji tarp septynių grupės dviratininkių buvo šešta.

 

„Lietuvoje mes neturime galimybės treniruotis panašioje trasoje. Svarbiausia, kad neturime 8 m aukščio starto pakylos. Daugybę kartų prašiau ją įrengti, kalbėjausi su miesto valdžia, privačiais rėmėjais. Prieš Londono olimpines žaidynes man žadėjo, kad jei iškovosiu olimpinį kelialapį, Šiauliai prisidės prie starto įrengimo. Tačiau po olimpiados išgirdau: „Dėl vienos Rimšaitės nestatysime.“ Bet juk nesu viena. Auga jaunoji karta, yra perspektyvių dviratininkų. Lietuvoje yra tik viena BMX dviračių trasa - Šiauliuose. Ji beveik nepasikeitė nuo įrengimo. O norint tobulėti, reikia keisti trasas. Ir būtinai įrengti 8 m starto pakylą. Tai labai techniška sporto šaka, techniką reikia vystyti tinkamomis sąlygomis, kaip ir visame pasaulyje. Bet tikriausiai, kol Lietuvoje nebus šios sporto šakos olimpinio čempiono, tol niekas mumis nesirūpins“, - liejo apmaudą V.Rimšaitė.

 

Dviratininkė neslėpė - BMX dviračiai labai pasikeitė nuo to laiko, kai ji klojo šios sporto šakos meistriškumo pagrindus. „Esu fiziškai stipri, galiu gerai važiuoti  paprastose trasose, kovoti, užimti prizines vietas. Bet šuoliai man sekasi sunkiau.   Jaunoji karta labai gerai šoka, o kai aš treniravausi, manęs niekas nemokė šokti, nes tada moterys nešokinėdavo. Bet sportas labai pasikeitė. Todėl jaunoms dviratininkmės šuoliai pavyksta natūraliai, o man, net ir labai sunkiai dirbant, neišeina šioje srityje prie jų priartėti“, - teigė 2009 m. pasaulio čempionato prizininkė V.Rimšaitė.

BMX dviračių varžybų dalyviams Baku teko kovoti ne tik su varžovais ir stipriu vėju. Daug jėgų atėmė ir kepinanti saulė - šiandien čia buvo beveik 35 laipsniai karščio. Panašus oras buvo ir tuo metu, kai Veloparke vyko treniruotės, kurias kažkodėl nuspręsta rengti beveik vidurdienį, nors trasa buvo tuščia visą dieną. "Karštis labai vargino. Juk lenktyniajame su šalmu, ilga apranga, apsaugomis", - sakė šiaulietė.