| Marytė Marcinkevičiūtė | 2015 m. birželio 29 d. 15:28 |
Gerai irkluoti padeda ir draugas
"Tarp mūsų skirtumai labai maži, lems akimirka“, - apie atranką į olimpines žaidynes kalba vienvietę irkluojanti Lina Šaltytė
Šių metų Europos irklavimo čempionate Linai Šaltytei vienviečių varžybose užėmus ketvirtą vietą, jai atsivėrė realios galimybės kovoti dėl olimpinio kelialapio
Atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, pasak irkluotojos, vienviečių klasės varžybose "yra žiauri". Per pasaulio čempionatą Prancūzijoje rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje reikia patekti į devynių stipriausių irkluotojų gretas.
„Iki pasaulio čempionato dar daug laiko, per porą mėnesių visos irkluotojos dar labiau pasitemps ir konkurencija bus ypač didelė. Tarp mūsų skirtumai labai maži, lems akimirka“, - sako Lina Šaltytė.
Kokiose varžybose iki čempionato dar dalyvausi?
Vienos svarbiausių – Universiada. Studijuoju Lietuvos sporto universitete, turiu teisę rungtyniauti su viso pasaulio studentais irkluotojais. Tai bus mano debiutas Universiadoje, esu dalyvavusi tik pasaulio studentų čempionate Vengrijoje, kada su Gabriele Albertavičiųtė porinių dviviečių varžybose tapome čempionėmis.
Kodėl pasirinkai vienvietę valtį, juk čia didžiulė konkurencija?
Kitos išeities nebuvo. Esame trise didesnio meistriškumo, o kitos irkluotojos jaunesnės. Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė gerai irkluoja porinę dvivietę, tad man beliko vienvietė.
Per „Gintarinių irklą“ regatą visiškai neturėjai rimtų varžovių, irklavai lyg per pratybas....
Ne, mane gerai paspaudė Ieva Adomavičiūtė, besitreniruojanti Amerikoje. Ją pirmą varžybų dieną aplenkiau 4,5 sek., skirtumas kaip ir didžiulis, tačiau distancijoje to nesijautė. Ypač pirmuosiuose metruose.
Kuo galėtum paaiškinti tokį didelį savo progresą šiemet?
Susideda daug faktorių. Prie mano meistriškumo šuolio labai daug prisidėjo rinktinės konsultantas italas Giovanni Postiglione, pagal kurio parengtą programą treniruojuosi.
Ją įgyvendinu kartu su porinio irklo rinktinės vyr. treneriu ir savo draugu Mykolu Masilioniu. Pati kažkiek irgi subrendau psichologiškai, atsirado motyvacija.
Tave stebint vandens takeliuose, į akis krenta silpnas startas, o antroje distancijos pusėje „įsisiūbuoji“ ...
Kaip iš kurios pusės pažiūrėti. Kažkam labiau sekasi pradžia, bet distancijos antroje pusėje jos pavargsta ir sėda. Aš stengiuosi visą nuotolį irkluoti tolygiai ir man neblogai sekasi.
Pas ką mokeisi pirmųjų irklavimo įgūdžių?
Pas vilnietę Aldoną Tamulevičienę. Ji dabar kartu su M. Masilioniu yra mano treneriai. Mykolas žiemą dažniausiai išvyksta į treniruočių stovyklas, tada mane prižiūri pirmoji trenerė.
Vilniuje treniruojuosi „Žalgirio“ irklavimo bazėje, o vasarą mane tobulina M. Masilionis.
Tad tavo didžiausia svajonė yra patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes?
Taip, labai noriu pajusti tą olimpinių žaidynių žavesį. Kai grįšiu iš Universiados, Trakuose prasidės mano paskutinysis pasirengimo etapas pasaulio čempionatui. Jis man bus lemtingas.
Jeigu nepavyks patekti pirmuoju startu, kitąmet Liucernoje per tradicinę regatą dar vyks papildoma atranka. Iš ten į olimpines žaidynes pateks trys stipriausios vienvietininkės.
Atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, pasak irkluotojos, vienviečių klasės varžybose "yra žiauri". Per pasaulio čempionatą Prancūzijoje rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje reikia patekti į devynių stipriausių irkluotojų gretas.
„Iki pasaulio čempionato dar daug laiko, per porą mėnesių visos irkluotojos dar labiau pasitemps ir konkurencija bus ypač didelė. Tarp mūsų skirtumai labai maži, lems akimirka“, - sako Lina Šaltytė.
Kokiose varžybose iki čempionato dar dalyvausi?
Vienos svarbiausių – Universiada. Studijuoju Lietuvos sporto universitete, turiu teisę rungtyniauti su viso pasaulio studentais irkluotojais. Tai bus mano debiutas Universiadoje, esu dalyvavusi tik pasaulio studentų čempionate Vengrijoje, kada su Gabriele Albertavičiųtė porinių dviviečių varžybose tapome čempionėmis.
Kodėl pasirinkai vienvietę valtį, juk čia didžiulė konkurencija?
Kitos išeities nebuvo. Esame trise didesnio meistriškumo, o kitos irkluotojos jaunesnės. Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė gerai irkluoja porinę dvivietę, tad man beliko vienvietė.
Per „Gintarinių irklą“ regatą visiškai neturėjai rimtų varžovių, irklavai lyg per pratybas....
Ne, mane gerai paspaudė Ieva Adomavičiūtė, besitreniruojanti Amerikoje. Ją pirmą varžybų dieną aplenkiau 4,5 sek., skirtumas kaip ir didžiulis, tačiau distancijoje to nesijautė. Ypač pirmuosiuose metruose.
Kuo galėtum paaiškinti tokį didelį savo progresą šiemet?
Susideda daug faktorių. Prie mano meistriškumo šuolio labai daug prisidėjo rinktinės konsultantas italas Giovanni Postiglione, pagal kurio parengtą programą treniruojuosi.
Ją įgyvendinu kartu su porinio irklo rinktinės vyr. treneriu ir savo draugu Mykolu Masilioniu. Pati kažkiek irgi subrendau psichologiškai, atsirado motyvacija.
Tave stebint vandens takeliuose, į akis krenta silpnas startas, o antroje distancijos pusėje „įsisiūbuoji“ ...
Kaip iš kurios pusės pažiūrėti. Kažkam labiau sekasi pradžia, bet distancijos antroje pusėje jos pavargsta ir sėda. Aš stengiuosi visą nuotolį irkluoti tolygiai ir man neblogai sekasi.
Pas ką mokeisi pirmųjų irklavimo įgūdžių?
Pas vilnietę Aldoną Tamulevičienę. Ji dabar kartu su M. Masilioniu yra mano treneriai. Mykolas žiemą dažniausiai išvyksta į treniruočių stovyklas, tada mane prižiūri pirmoji trenerė.
Vilniuje treniruojuosi „Žalgirio“ irklavimo bazėje, o vasarą mane tobulina M. Masilionis.
Tad tavo didžiausia svajonė yra patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes?
Taip, labai noriu pajusti tą olimpinių žaidynių žavesį. Kai grįšiu iš Universiados, Trakuose prasidės mano paskutinysis pasirengimo etapas pasaulio čempionatui. Jis man bus lemtingas.
Jeigu nepavyks patekti pirmuoju startu, kitąmet Liucernoje per tradicinę regatą dar vyks papildoma atranka. Iš ten į olimpines žaidynes pateks trys stipriausios vienvietininkės.