LSFS generalinė sekretorė 29 metų Agnė Vanagienė – buvusi orientacininkė. Ji sėkmingai randa išeitis ir iš sporto pasaulio užkulisių labirintų.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generalinės sekretorės Agnės Vanagienės darbo kredo – ką darai, daryk maksimaliai. „Juo vadovaujuosi nuolat. Kiekvieną naują darbą ar projektą stengiuosi įgyvendinti maksimaliai gerai. Ir ne tik tam, kad jis būtų atliktas, bet kad jo įgyvendinimas duotų maksimalios naudos visoms suinteresuotoms pusėms“, – sako sporto specialistė.
LSFS generalinės sekretorės pareigas A.Vanagienė eina nuo 2013 m.
Ar ne per sunku vadovauti tokiai organizacijai?
Darbas LSFS labai intensyvus, neskaičiuojame darbo valandų, nuolat didiname projektų kiekį, vis randame naujų sričių ir kaip įmanydami stengiamės padėti sporto šakų federacijoms, jų darbuotojams, treneriams. Prieš pradėdama dirbti šį darbą daugiau kaip penkerius metus buvau LSFS projektų koordinatorė, todėl gerai žinojau specifiką, pažinojau sporto šakų federacijose dirbančius žmones. Žinoma, atsirado naujų iššūkių, padidėjo veiklos dinamika, bet šis darbas teikia didžiulį malonumą.
Šiemet dalyvaujate Tarptautinio olimpinio komiteto organizuojamose sporto magistro studijose. Kuo jos ypatingos?
Tarptautinis olimpinis komitetas specializuoto sporto magistro studijas, kurias veda garsūs pasaulio universitetų dėstytojai, rengia jau dvidešimt metų. Lietuvoje šias studijas yra baigę trys žmonės. Jas sudaro keturi etapai: trys egzaminų sesijos ir baigiamojo magistro darbo gynimas.
Pirmoji ir paskutinė egzaminų bei paskaitų sesija visuomet rengiama TOK būstinėje Lozanoje. Antroji vyksta už Europos ribų, šį kartą – Kinijos sostinėje Pekine. Pastarojoje paskaitų sesijoje laikėme sporto rinkodaros ir sporto komunikacijos egzaminus. Trečioji egzaminų sesija, kurioje vyko žmogiškųjų išteklių vadybos bei projektų ir renginių valdymo paskaitos, buvo surengta Rygoje. Visai netoli mūsų, todėl nemažai mano mokslo kolegų iš viso pasaulio pasinaudojo proga, aplankė Vilnių ir dalyvavo sportininkų palydėtuvėse į pirmąsias Europos žaidynes Baku.
Per paskutinę sesiją bus ginamas magistro darbas. Jis susidės iš dviejų etapų: darbo pristatymo ekspertų komisijai ir viešo pristatymo. Magistro darbą ginsiu Olimpinio sporto muziejuje.
Šiose magistro studijose gali dalyvauti tik nacionalinių olimpinių komitetų deleguoti asmenys, kurie, užpildę specialius dokumentus, yra vertinami tarptautinės atrankos komisijos ir tik atitikę keliamus reikalavimus gali pradėti studijas. Per pirminį atrankos etapą labai svarbu pasirinkti tokią baigiamojo darbo temą, kuri būtų aktuali nacionaliniam olimpiniam komitetui ir šalies sporto sistemai.
Kartu su manimi mokosi dar 36 pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų atstovai ir tik septyni iš jų yra Europos delegatai. Šios studijos – unikali galimybė ne tik gilinti turimas žinias, bet ir užmegzti kontaktus, diskutuoti ir iš arčiau susipažinti su kitų olimpinių komitetų veikla.
Kaip sugalvojote siekti šių studijų ir kur įgytas žinias galėsite pritaikyti praktiškai?
Dalyvauti tarptautinėje specializuoto magistro studijų atrankoje man pasiūlė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Dirbdama LSFS generaline sekretore ir bendraudama su 80 federacijų atstovais matydavau jų darbo problemas ir lūkesčius, todėl pradėjau domėtis geruoju valdymu, jo principais, kuriuos įdiegus naudos gauna ne tik sporto šakos federacija, bet ir visa sporto sistema. Mano domėjimosi sritis pasirodė įdomi ir LTOK, kuris taip pat mato mano baigiamojo darbo ir atliktos studijos, kurioje analizuoju visas sporto šakų federacijas, naudą.
Specializuoto sporto vadybos magistro studijų nauda nepamatuojama, nes tai ekspertinės geriausių pasaulio profesorių žinios. Tai realios praktinės situacijos, kurios analizuojamos per seminarus, pažintys su kitų šalių atstovais ir jų veiklos pažinimas iš arti.
Visas žinias, kurių įgijau studijuodama, jau dabar pradėjau taikyti ir perduoti sporto šakų federacijoms, organizuoti specialių sporto rinkodaros ir komunikacijos seminarų ciklą. Netrukus pradėsime ir specialius projektus sporto vadybos įgūdžiams gerinti.
Esate gana jauna. Kaip pavyksta rasti bendrą kalbą su gerokai vyresniais kai kurių sporto šakų federacijų vadovais?
Lietuvos sporto šakų federacijose yra generalinių sekretorių, kurie sporto sistemoje dirba jau daug metų, todėl bendravimas su kiekvienu jų man yra unikali galimybė išgirsti ir mokytis, matyti pranašumus ir trūkumus, o juk tai ir yra svarbiausia. Pati asmeniškai visada bendrauju draugiškai ir atvirai, stengiuosi kiekvieną išklausyti, o iškilusį klausimą išspręsti nedelsiant.
Kiekvienam naujam žmogui, atėjusiam dirbti į sporto šakos federaciją, visada sakau, kad labai svarbu domėtis ir klausti, bendrauti su aplink esančiais, kurie tikrai visada yra pasirengę padėti.

Ar pavyksta įgyvendinti tikslus, kuriuos buvote numačiusi ateidama į LSFS generalinės sekretorės postą?
LSFS generaline sekretore dirbu jau porą metų, pagrindinis mano tikslas, kurį puoselėju nuo pat pradžių, kad sporto šakų federacijos būtų aktyvios, dirbtų efektyviai, gebėtų operatyviau reaguoti į siūlomas galimybes. Kaip tai pavyksta įgyvendinti, man pačiai atsakyti būtų neobjektyvu, reikėtų klausti sporto šakų federacijų atstovų.
Mūsų organizuojami seminarai sulaukia ypač didelio susidomėjimo, rengiamų tarptautinių projektų padaugėjo tris kartus. Kasdien ieškome naujų galimybių, klausiame federacijų, kas joms aktualu ir kaip LSFS dar galėtų padėti.
LSFS priklauso 80 federacijų. Kurios jų yra patikimiausios, o kuriomis tenka nusivilti?
Negaliu išskirti nė vienos sporto šakos, kiekviena jų turi skirtingą specifiką, auditoriją, žmogiškuosius ir materialius išteklius. Kartais belieka stebėtis ir gėrėtis, kaip su turimais resursais kai kurių federacijų atstovai pasiekia tokių įspūdingų rezultatų, kaip puikiai organizuojami renginiai.
Tvirtai tikiu, kad kiekvienos sporto šakos federacija gali dirbti veiksmingai ir produktyviai, tik kai kurioms jų reikia išorinės pagalbos. Labai svarbu nepamiršti ne tik sportinių rezultatų, bet ir pačios sporto organizacijos vadybos, jos struktūros.
Ką norėtumėte pasakyti toms federacijoms, kurios tik aimanuoja, nuolat prašo pinigų, bet nepasiekia gerų rezultatų, jų veikla nematoma?
Tokias federacijas tik galiu paraginti apsidairyti aplinkui ir ieškoti naujų idėjų. Didesnis pinigų kiekis nebūtinai užtikrins geresnius rezultatus ar matomumą, o inovatyvios idėjos, kitoks požiūris – tikrai gali. Matau puikių pavyzdžių, kaip atsakingas vadovavimas, drąsūs sprendimai, finansų skaidrumas, atskaitomybė suinteresuotoms pusėms lemia labai gerą federacijų matomumą ir kartu gausesnes rėmėjų gretas.
Sakoma, kad blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Ar Lietuvos sporto federacijų sąjunga – tai ta aukštuma, nuo kurios jau nenorite kopti dar aukščiau?
Man pačiai LSFS generalinio sekretoriaus rinkimai, vykę prieš porą metų, buvo didžiulis iššūkis ir garbė, pasitikėjimas, kurį išreiškė 80 sporto šakų federacijų atstovai. Jie įpareigoja ir skatina nuolat tobulėti.
Neseniai buvau išrinkta į Europos nevyriausybinių sporto organizacijų vykdomąjį komitetą, dabar mano darbas prasiplečia ir tarptautiniu lygmeniu, dar daugiau projektų ir idėjų stengiuosi parvežti į Lietuvą, tinkamai atstovauti mūsų šaliai. Šios pareigos nebūtų įmanomos be darbo LSFS. Dar esu LTOK komisijos „Sportas ir moterys“ narė, čia taip pat turiu atsakomybės sritis, todėl manau, kad visada yra kur tobulėti ir kopti aukščiau, o nuoširdus darbas pats pasiūlo naujų galimybių.
Ar reiklus LSFS prezidentas Rimantas Kveselaitis?
LSFS prezidentas yra vadovas, kurio linkėčiau kiekvienam. Tai žmogus, kuris visada palaiko, pasitiki, motyvuoja ir skatina imtis naujų projektų. LSFS kolektyvas mažas, čia dirba vos keturi žmonės, o organizuojame nemažai renginių, projektų ir seminarų. Todėl kiekvienas mūsų komandos narys turi plačias veiklos sritis ir daug darbo. Tačiau toks palaikymas, kokį jaučiame iš R.Kveselaičio, skatina tik judėti į priekį.
Šiuo metu LSFS dalyvauja septyniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, daugumą jų administruoju pati. Darbo išties daug, turint omenyje tai, kad pastaraisiais metais jų padaugėjo tris kartus. Visi projektai skirti sporto šakų federacijų darbuotojų ar trenerių kvalifikacijai kelti. Tai vienas svarbiausių mūsų tikslų. Vienintelis dalykas, kurio norėtume, kad pačios federacijos būtų aktyvios ir įsitrauktų į mūsų veiklą, nes tik kartu dirbdami galime pasiekti pokyčių.
Jeigu savo gyvenimą susiejote su sportu, gal ir pati sportavote?
Vaikystėje lankiau plaukimo ir orientavimosi sporto treniruotes. Plaukimo pratyboms skyriau daugiau nei penkerius metus, bet orientavimosi sportas mano gyvenime liko gerokai ilgesnį laiką. Pradėjusi pirmoje klasėje baigiau tik įstojusi į universitetą.
Tas dvylikos metų bėgimas miško takeliais su kompasu bei žemėlapiu rankose ir šiandien kelia pačius gražiausius prisiminimus. O sekėsi visai neblogai: įvairių amžiaus grupių Lietuvos varžybose užimdavau prizines vietas, dar ir dabar kiekvienas medalis ir diplomas saugomas mano namuose.
Šiemet aktyviai dalyvavote Olimpinės dienos šventėje Kaune. Ar su sportine apranga jus galima pamatyti ir kituose renginiuose?
Šiemet Kaune bėgau olimpinę mylią, mėginau žaisti golfą ir regbį, aplankiau visų sporto šakų parodomuosius stendus. Manau, kad atmosfera ir emocijos, tvyrojusios tą dieną, buvo nuostabios ir neįkainojamos. Tokie renginiai – puikus būdas populiarinti sporto šakas, pritraukti jaunimo ir vaikų aktyviai sportuoti bei užsiimti fizine veikla.
Mane pačią su sportine apranga galima išvysti minant dviračio pedalus, keliaujant į treniruotę sporto klube ar bėgiojant parkelyje šalia namų.
Gal sportiška ir jūsų šeima?
Esu ištekėjusi ir turiu beveik šešerių metų sūnų, kuris jau dabar aktyviai sportuoja, darželyje eina į krepšinio treniruotes, papildomai vakarais lanko plaukimo ir kiokušin karatė treniruotes. Vyras laisvalaikiu taip pat žaidžia krepšinį, darbuojasi renginių organizavimo srityje. Jam esu labai dėkinga už begalinį palaikymą, nuolatinį skatinimą nesustoti ir eiti pirmyn, nes be eilinių darbo dienų praktiškai visus savaitgalius praleidžiu įvairiose varžybose kuriame nors Lietuvos mieste.
Koks jūsų laisvalaikis ir pomėgiai?
Laisvalaikį stengiuosi leisti su šeima, nuolat lankomės koncertuose, dažnai paimu į rankas knygą, padedančią atsipalaiduoti po dienos darbų. O bėgiojimas ar dviratis puikiai padeda pašalinti stresą.