Marytė Marcinkevičiūtė 2015 m. lapkričio 24 d. 11:17

Ambicingi planai virto tikrove

Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškos gimnazijos auklėtiniai už puoselėjamą sporto bazę atsilygina pergalėmis.

Kai Šilalei buvo patikėta organizuoti Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių zonines varžybas, šilališkiams nekilo jokių abejonių, kur jas rengti, – Pajūrio Stanislovo Biržiškos gimnazijos sporto bazė puikiai pritaikyta tokiems renginiams. 

„Gimnazistai čia turi viską, ko reikia norint lavinti kūną, augti sveikiems ir stipriems. Gimnazijai tryliktus metus vadovaujantis direktorius Juozas Žymančius žino didelę kūno kultūros naudą, todėl kasmet stiprina gimnazijos sporto bazę“, – sako rajono meras Jonas Gudauskas. 

Stadionas, krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelė, sporto salė, šaudykla. Pastaroji atidaryta 2011-aisiais per Kariuomenės dieną. Atidarymo iškilmėse dalyvavo ir tuometė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Gimnazijos direktorius, Pajūrio miestelio seniūnijos bendruomenės pirmininko pavaduotojas J. Žymančius nepasitenkina tuo, kas sukurta, todėl jo planuose – nauji sumanymai. 

Ne kiekviena gimnazija gali pasigirti šaudykla. Kaip kilo mintis ją įsirengti? – paklausėme gimnazijos direktoriaus J. Žymančiaus. 
Tai buvo mano iniciatyva, tada trečius metus vadovavau gimnazijai. Pamačiau, kad gimnazijoje tam yra gera vieta, o ir didelis šaudymo entuziastas – dabartinis gimnazijos šaulių vadas Algimantas Dragūnas – atsirado. Jis subūrė šaulių kuopą. 

Pradėjome ieškoti paramos. Nemažai padėjo viena pagrindinių mūsų rėmėjų – įmonė „Šilalės mediena“, parėmė ir rajono savivaldybė. Šaudyklą įsirengėme patys. Dabar ja mielai naudojasi gimnazistai (jų mokosi 370), miestelio bendruomenė. 
 
Turite ne tik šaudyklą, bet ir stadioną, krepšinio, paplūdimio tinklinio aikšteles.
Kai prieš ketverius metus tuomečiam Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriui Dainiui Numgaudžiui pasigyriau, ką rengiuosi daryti (stadionas nuo 1965 m. nė karto nebuvo renovuotas), kad stadionas atnaujinamas iš 11 šaltinių – mažų projektėlių, jis manė, kad tas projektas labai rizikingas.

Pirmojo etapo darbams pritrūkus 60 tūkst. litų, padėjo rajono savivaldybė, geranoriškai įvertinusi mūsų projektą „Gimnazijos universalaus sporto aikštyno dangos įrengimas“. Stadioną, kurio tiesiojoje yra keturi bėgimo takai, šuolių į tolį sektorius, pasistatėme per trejus metus. 

Stadiono asfalto danga padengta gumos granulėmis, todėl yra patvari, atspari vandeniui ir saulei, sumažina galimybę susižeisti parkritus. Išlyginome futbolo aikštę ir ją apželdinome. Stadioną pamėgo gimnazistai. Šalia jo įsirengėme krepšinio aikštelę. Visi darbai kainavo apie 0,5 mln. litų. 


Stadiono atidarymas buvo tikra šventė visam Pajūriui. Vyko iškilminga eisena į stadioną su Šilalės kultūros centro pučiamuoju orkestru ir šokėjomis, surengtos lengvosios atletikos, krepšinio, futbolo varžybos su Šilutės sportininkais. Paleistos trys salvės – už Lietuvą, gimnaziją ir žmones, prisidėjusius prie stadiono renovacijos. 

Prieš penkerius metus savo jėgomis modernizavome sporto salę, nusipirkome švieslentę. Visi darbai mums kainavo 55 tūkst. litų – tris kartus pigiau, nei darbus būtų atlikusi kokia nors statybos įmonė. 

Labai džiaugiamės, kad mūsų ambicingi planai virto tikrove, kad modernus sporto aikštynas patrauklus ne tik gimnazistams, bet ir Pajūrio miestelio seniūnijos sporto entuziastams. 

Ar viską jau turite? Ar dar ko nors trūksta?
Sporto bazę tikrai turime gerą, tačiau mano planuose – lauko treniruoklių, ypač populiarių Skandinavijos šalyse, įrengimas. Dabar žvalgausi į projektus, galinčius padėti mums įgyvendinti šią svajonę. 
 
Sporto bazė puiki, o gimnazistai jus džiugina pergalėmis?
Kai sąlygos geros, tai ir rezultatai geri. Visoje Lietuvoje garsūs mūsų orientacininkai, šauliai, gimnazistai gerai pasirodo per Lietuvos mokinių olimpinį festivalį. Neblogo lygio orientacininkas buvo mano sūnus Valentas, buvęs Lietuvos rinktinės narys. Šių metų pavasarį jis baigė Lietuvos sporto universitetą ir grįžo į gimtinę. 
 
Ar jaunystėje taip pat sportavote?
Sportavau savo malonumui, didelio meistriškumo nepasiekiau. Šeimoje augome penki broliai, visi buvome sportiški: kilnojome štangą, žaidėme futbolą, krepšinį, o žiemą – ledo ritulį. Dabar noriu, kad ir mano vadovaujama gimnazija būtų sportiška, kad gimnazistai gerai mokytųsi ir laisvalaikiu sportuotų.