Nors praėjusį sezoną Lietuvos biatloninkai skambiomis pergalėmis ir maloniais išsišokimais, kaip tą padarė Tomas Kaukėnas Sočio olimpinėse žaidynėse, nedžiugino, Lietuvos biatlono federacija pasidžiaugti turi kuo – pozicijos po praėjusio sezono sustiprėjo. Šalies moterų ir vyrų rinktinės Tautų taurės įskaitoje užėmė 22-ąsias, o tai suteikia teisę į pasaulio taurės varžybas deleguoti po tris sportininkus.
„Tikslas buvo 23-ioji vieta, užėmėme 22-ąją. Į naują sezoną ateiname su viena papildoma kvota sportininkui. Tai trečias žmogus komandoje, kuris galės rinkti taškus pasaulio taurėje. Todėl mūsų galimybės renkant taškus ir kovojant dėl olimpinio kelialapio bus žymiai geresnės“, - praėjusio sezono didžiausiu laimėjimu džiaugėsi LBF prezidentas Algirdas Daugirdas. Dėl olimpinių kelialapių biatlonininkai kovą pradės po metų. „Jeigu po 2016–2017 m. sezono būsime įsitvirtinę 20-tuke, olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti po 5 žmones, t. y. 4 estafetės nariai ir 1 atsarginis ir vyrų, ir moterų komandose“, - ambicingus planus dėstė A.Daugirdas.
Po praėjusio sezono pasikeitė Lietuvos biatlono rinktinės trenerių štabas. Vyriausiasis treneris latvis Ilmaras Bricis pasitraukė iš savo pareigų, sulaukęs bene 3,5 karto pelningesnio pasiūlymo iš savo tėvynainių. Į jo vietą lietuviai pasikvietė jau anksčiau mūsų šalies komandoje dirbusį estą Meelį Aasmäe, kuriam talkina specialistas iš Baltarusijos Aleksandras Akulevičius. Pastarasis atskingas už šaudymą. Į šį tarptautinį duetą įsiterpia ir Lietuvos specialistai – Aurimas Bučelis bei Ruslanas Nikitinas. „Džiugu, kad federacija buria žmones, kurie turi vieną tikslą – olimpinių žaidynių apdovanojimą. Ir tas mechanizmas vis geriau funkcionuoja. Tikiu, kad su šiais treneriais, su šia komanda galime važuuoti į olimpines žaidynes ir parodyti, kas yra Lietuva ir ką lietuviai gali“, – federacijos darbą gyrė Lietuvos vyrų riktinės lyderis Tomas Kaukėnas.
Biatloninkams slides ruoš trijų tepėjų komanda, tačiau Lietuvos rinktinė ir toliau liks be gydytojo. „Turėti gydytoją – tai tas pats, kas išlaikyti du sportininkus“, - lygino federacijos vadovas, anot kurio, Lietuvos biatlono federacijai tai kol kas ne pagal jos finansinius pajėgumus.
Lietuvos vyrų rinktinę sudaro Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis, Vytautas Strolia ir Rokas Suslavičius, moterų – Gabrielė Leščinskaitė, Natalija Kočergina, Natalija Paulauskaitė ir Diana Rasimovičiūtė. Pastaroji, kuri ir toliau įvardijama kaip viena pajėgiausių Lietuvos rinktinės biatlonininkių, treniruojasi atskirai – su Latvijos vyrų rinktine, kurią treniruoja jos vyras I.Bricis bei gerai lietuvei pažįstamas patyręs biatlono specialistas Vitaljus Urbanovičius. Tikimasi, kad po nesėkmingo pastarojo sezono, šiemet D.Rasimovičiūtė demonstruos gerus rezultatus. „Lietuvos federacija suderino Dianos pasirengimo planus su Latvijos biatlono federacija. Diana mano, kad jai ten treniruotis geriausiai“, - patyrusios sportininkės sprendimui neprieštaravo Lietuvos biatlono vadovai. Beje, jeigu D.Rasimovičiūtė iškovotų teisę ir startuotų 2018 m. olimpinėse žaidynėse, ji būtų pirmoji pasaulyje biatlonininkė, kuri dalyvautų penktosiose olimpinėse žaidynėse.
į sezoną pagrindiniai startai biatlonininkams – pasaulio čempionatas Norvegijoje ir Europos čempionatas Rusijoje. Rinktinėms lyderiams T. Kaukėnui ir D.Rasimovičiūtei pasaulio čempionate keliamas uždavinys patekti tarp 30-ties stipriausiųjų, o Europos pirmenybėse būti tarp 20-ties. G.Leščinskaitės dar lauks startai ir pasaulio bei Europos jaunimo čempionatuose. Tikimasi, kad jaunoji Lietuvos biatlonininkė Europoje bus pajėgi patekti į stipriausiųjų penketą, o pasaulyje užims ne žemesnę kaip 15-tą vietą. Be to, biatlonininkų laukia 9 pasaulio taurės etapai, kuriuos, kaip ir pasaulio čempionatą, transliuos „LRT kultūra“ kanalas.

Treneris A.Bučelis sakė, jog į trenerių komandą atėjus šaudymo specialistui iš Baltarusijos, įvyko pokyčių. Anot jo, T.Kaukėno pataikymo procentas šį sezoną turėtų būti geresnis. Jis taip pat neabejoja, kad vieną dieną kartą jau arti sensacijos buvusiam Lietuvos biatloninkui tikrai pasiseks: „Reikia vieną kartą pataikyti ir turėsime medalį“.
K.Dombrovskiui, anot trenerio, dar trūksta laiko priprasti prie šautuvo, kuriam pakeista buožė. O štai slidinėjimą į biatloną iškeitęs V.Strolia greitai perprato šaudymo specifiką. R.Suslavičius labai reikalingas kaip treniruočių partneris, tačiau varžybinės patirties jam dar trūksta. „Gabrielė – gabi šaulė. Problemų yra – reikia gerinti šaudymą stovint, esant dideliam vėjui – juk ji coliukė. Tačiau sportininkė dar sustiprės“, - neabejoja treneris.
„Daug dėmesio skyrėme technikai, filmavome, kiekvienas atskirai žiūrėjome ir aptarinėjome su treneriu, bandėme taisyti klaidas. Šaudymas – silpnoji mūsų vieta, daug šaudėme“, - apie pasirengimą sezonui pasakojo K.Dombrovskis. Rengdamiesi sezonui biatloninkai stovyklavo ne tik Lietuvoje, bet vyko į aukštikalnes, taip pat – kaimyninę Baltarusiją, kur puikios treniruočių sąlygos.
Patys sportininkai apie savo šio sezono tikslus kalbėjo atsargiai – svarbiausia parodyti tai, ką gali ir moki, o tada bus geras ir rezultatas. „Tikslas vienas – parodyti ką galiu, o ne aplenkti kažką. Viskas ateis savaime“, - sakė T.Kaukėnas. „Bus sunkus sezonas, bet mano tikslas nesusirgti ir startuoti visose varžybose bei realizuoti save. Tada ir rezultatas bus atitinkamas“, - lyderiui antrino K.Dombrovskis. „Istorinis momentas, kad pasaulio taurės etapuose vienu metu galės startuoti net šeši Lietuvos sportininkai – po 3 vyrus ir 3 moteris, tad didelė tikimybė, kad vienam viskas bus idealu, o tada galime patekti ne tik į 20-tuką, bet ir į 10-tuką“, - įsitikinęs R. Suslavičius.
G.Leščinskaitė džiaugėsi atmosfera moterų komandoje. „Esu pratusi kelti didelius ir tolimus tikslus. Noriu kuo geriau pasirodyti pirmiausia pasaulio jaunimo čempionate, kol dar galiu jame dalyvauti pagal metus. Pasaulio taurės varžybose dar jaučiuosi naujokė, tad gerai būtų pakliūti į 60-tuką“, – savo planus dėstė G.Leščinskaitė, kuri pavasarį baigė mokyklą ir šį rudenį Mykolo Romerio universitete pradėjo studijuoti psichologiją.
T.Kaukėnas, prisimindamas praėjusį sezoną, sakė, kad nesėkmingai jis susklostė dėl... Sočio olimpinių žaidynių. „Ta mintis, kad galiu būti geriausias, užstrigo ir graužė iš vidaus. Keli nesėkmingi startai mane sužlugdė. Norėjosi įgelti Italijos, Austrijos sportininkams parodyti, ką lietuviai gali. Dabar suprantu, kad nereikia apie tai galvoti, o reikia parodyti tai, ką galiu. Viską turiu – mane stabdė mano galva“, - rinktinės lyderis prisipažino, jog po sėkmingo pasirodymo Sočyje jis nesusitvarkė su psichologija.