Tikslas – tiesus kelias į Rio

LOSC dirba apie 200 darbuotojų. Jie visi, netgi valytoja, išvalanti sportininkų kambarius, įtraukti į pasirengimą olimpinėms žaidynėms.

Programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos pirmininkas, Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius Linas Tubelis teigia, kad pasirengimas Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms vyksta stabiliai.

„Dabar viešojoje erdvėje itin pabrėžiama lėšų problema. Galiu pasakyti, kad jų, matyt, niekada nebus per daug. Kalbant apie disponuojamas lėšas, jų kiekis sporto šakos rinktinei priklauso nuo jos atstovų laimėjimų. Sezono pradžioje atskirų sporto šakų sportininkų rengėjai žino, kiek gaus LOSC disponuojamų valstybės biudžeto lėšų sportininkams rengti, ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Iškilus pinigų, kurie jau buvo investuoti, trūkumui, tas problemas stengiamasi spręsti. Spalio mėnesį prašėme ir gavome papildomų lėšų iš Kūno kultūros ir sporto departamento dėl nenumatytų aplinkybių susidariusioms reikšmingiausioms spragoms užtaisyti“, – sako L. Tubelis.

Lietuvos olimpinis sporto centras – vienas tų, kuris yra atsakingas už sportininkų pasirengimą Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Kaip ruošiamasi kelionei į Rio?

Stengiamasi rengtis taip, kaip numatyta programoje „Rio 2016“. Ji patvirtinta bendru KKSD ir LTOK susitarimu. Svarbiausius programos klausimus (kriterijai, atranka, sąrašų sudarymas) ir jos įgyvendinimą koordinuoja ekspertų komisija.

Lietuvos olimpinis sporto centras atsakingas už individualias sporto šakas. Stengiamės, kad pasirengimas olimpinėms žaidynėms būtų stabilus, nebūtų blaškymosi, sportininkai joms galėtų rengtis ramiai. Rudenį pagal atitinkamus kriterijus buvo sudaryti sąrašai, sportininkai ir jų treneriai žinojo, kad, įvykdę normatyvus, jie gaus atitinkamą finansavimą.

Finansavimas nekito per visą olimpinį ciklą, jis išliko stabilus: nei mažėjo, nei didėjo. Buvo sudaryti sąrašai, paskirstytos lėšos, ginami organizacinių ir finansinių priemonių planai, pagal kuriuos sportininkai rengėsi žaidynėms namie ir užsienyje.

Kurių sporto šakų atstovai jus šiandien labiausiai džiugina ir kurių nuvylė?

Bene labiausiai nudžiugino irkluotojai, kurie atrankos į žaidynes planus įvykdė 100 procentų. O juk dar kalbama ir apie lengvasvorių merginų porinę dvivietę. Irklavimo atranka buvo sudėtinga, tačiau net 10 irkluotojų iškovojo teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir jie visi gali patekti į aštuntuką, o kai kurios įgulos ir kovoti dėl medalių.

Pakilimą išgyvena baidarių ir kanojų irklavimo meistrai, gražių vilčių teikia krepšininkai, plaukikai, kurių lyderiai – Rūta Meilutytė ir Giedrius Titenis, malonus plaukimo estafetės komandos patekimas į Rio.

Remiantis pasaulio čempionato rezultatais, šiek tiek nuvylė lengvaatlečiai – į aštuntuką pateko tik ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė. Olimpinių kelialapių dar neturi boksininkai, tačiau jie per Europos čempionatą pelnė medalių. Prastai pasirodė imtynių ir dziudo meistrai, tačiau jie dar dalyvauja atrankos varžybose ir, tik joms pasibaigus, bus galima sakyti, ar nuvylė, ar ne.

Dziudo sportininkams patekimą į olimpines žaidynes lems reitingas, o imtynininkams ir boksininkams bus sudėtinga įveikti atrankos barjerus, nors įmanoma. Į Londono olimpines žaidynes imtynininkai irgi pateko ne pagal čempionatų rezultatus, o iš atrankos turnyrų.

Jūsų vadovaujamam kolektyvui dabar pats darbymetis, neužsidaro ir jūsų kabineto durys. Ko sportininkai ir treneriai daugiausia pageidauja?

Kaip gal kai kas mano, dėl pinigų sportininkai ir treneriai tikrai intensyviai nevarsto durų, nes, kaip minėjau, pinigai, kad ir kiek jų būtų, žinomi sezono pradžioje. Treneriai stebi tas lėšas, nes kiekvienai sporto šakai skiriamas atitinkamas pinigų krepšelis. Biudžeto lėšų paskirstymo taisyklės LOSC nekito visą olimpinį ciklą. Durų varstymas daugiau susijęs su organizaciniais klausimais.

Esame biudžetinė įstaiga ir turime laikytis griežtesnių taisyklių nei, tarkime, klubai. Neseniai vyko trenerių tarifikacija, darbo krūvio tarp trenerių paskirstymas, virė diskusija dėl Vilniaus savivaldybės siūlymo tarifikuoti sportininkus iki 21 metų. Treneriams aktualus sportinis inventorius.

Rengtis olimpinėms žaidynėms padeda ir medikai. Gydytojai, masažuotojai važinėja su rinktinėmis į treniruočių stovyklas. Ar nejaučiate jų stygiaus?

Šiais metais padidinome medicinos personalą. Naujai suformavome Mokslo, medicinos ir reabilitacijos skyrių, jis turi visas šiai veiklai reikalingas licencijas. Atlikus kai kuriuos vidaus administravimo pertvarkymus, pavyko sutaupyti darbo užmokesčio lėšų, jas ir skyrėme medikų etatams.

Tiesa, nors turime galimybę jų įdarbinti, nėra pakankamai specialistų arba nustatytas darbo užmokesčio dydis jų netenkina. Kviečiamės tik mokslus baigusį jaunimą, dar neturintį daug patirties, ir, padedant patyrusiesiems, jį čia rengiame. Mažai ir aukščiausio lygio sporto gydytojų, tokių kaip kažkada baigusieji Tartu universitetą. Tačiau ne visuomet sporto šakos rinktinė pagal turimas lėšas gali sau leisti išvežti medikus į treniruočių stovyklas, nes jie finansuojami iš to paties biudžeto. Laimi tos rinktinės, kurios rengiasi centralizuotai.

Mūsų medikai skiriasi nuo medicinos centrų medikų, nors kai mums jų trūksta, įjungiami ir šie. Mūsiškiai, paskirstyti sporto šakomis, labai mažai būna namie. Per metus jie su sportininkais treniruočių stovyklose praleidžia iki 200 dienų, o kartais ir daugiau.

Esate programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos vadovas. Programos uždavinys – žaidynėse turi dalyvauti ne mažiau kaip 70 sportininkų, jie turi iškovoti mažiausiai 7 prizines (1–8) vietas. Kaip manote, ar tas uždavinys bus lengvai įgyvendinamas?

70 sportininkų, manau, realu. Sakiau, kad būtų gerai, jei 2015-aisiais kelialapius iškovotų 40 sportininkų. Normatyvus ikiolimpiniais metais įvykdę sportininkai visas jėgas gali sutelkti pasirengimui žaidynėms, jiems nereikia blaškytis po atrankines varžybas.

Didelis visų džiaugsmas – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės patekimas į olimpines žaidynes. Septynios prizinės vietos irgi nėra iš piršto laužtos. Geriausiai tai atspindi atskirų sporto šakų pasaulio čempionatai, kur mūsų sportininkai rungtyniavo gana sėkmingai.

Planuoti daug aukštų vietų rizikinga. Atsižvelgiant į lėšų panaudojimo efektyvumą, Lietuvai olimpinis medalis kainuos nebrangiai, palyginti su kitomis šalimis.

Manau, kad Rio de Žaneire dėl medalių yra pajėgūs kovoti irkluotojai, baidarių ir kanojų irklavimo meistrai, dar ne visi įveikę atrankos barjerą, plaukikai, penkiakovininkai, krepšininkai ir kitų sporto šakų atstovai.

Nuolat priekaištaujama, kad į žaidynes važiuoja ir vadinamieji turistai – sportininkai, kurie ne kovoja dėl aukštų vietų, o pasitenkina tik galimybe dalyvauti. Kokia jūsų nuomonė?

Programoje „Rio 2016“ yra du pagrindiniai uždaviniai: 2–3 medaliai ir 7 prizinės vietos – tai kokybinis rodiklis, 70 sportininkų – kiekybinis. Tuos du uždavinius ir turime įgyvendinti. Tačiau pagrindinis programos vertinimo kriterijus – kokybė, būtent medaliai.

Todėl didžiausias dėmesys turi būti kreipiamas į rezultatą, o paskui – į sportininkų kiekį. Jeigu yra finansinių galimybių, į olimpines žaidynes turi vykti visi, kas tik iškovoja teisę. Tai viena iš programos nuostatų.

Ar esate patenkintas tuo, ką darote? Juk programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos vadovo pareigos labai atsakingos.

KKSD sportininkų nerengia, jis yra užsakovas. Departamentas sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms patikėjo savo biudžetinei įstaigai, kurios vadovas esu aš.

LTOK taip pat tiesiogiai sportininkų nerengia, jis skiria lėšas, įskaitant LOSC. Tačiau jis sau pavaldžios įstaigos neturi. Susidarius tokiai situacijai, visai logiška, kad LOSC atstovas vadovautų ekspertų komisijai. Todėl aš kuruoju programos „Rio 2016“ įgyvendinimą, o mano pavaduotojas Egidijus Balčiūnas – „Pjongčangas 2018“.

Tuo, ką darau, darbo pobūdžiu esu patenkintas. Man nepatinka tik tai, kad oponentams, ypač tiems, kurie tiesiogiai praktiškai nesusiduria su sportininkų rengimo organizavimu, diskusijų metu ne visada pavyksta įrodyti, kad reikėtų daryti taip, o ne kitaip. Tačiau kompromisą visada galima rasti.

Ar į olimpinių žaidynių pasirengimą įtrauktas visas LOSC kolektyvas?

Optimizavus administravimą ir atsisakius kai kurių objektų, dabar LOSC dirba apie 200 darbuotojų. Jie visi, netgi valytoja, išvalanti sportininkų kambarius, įtraukti į pasirengimą olimpinėms žaidynėms. Juk LOSC veiklos tikslas – rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms.

Jeigu per olimpines žaidynes mūsų sportininkai neįvykdys jiems keliamų užduočių, ar būsite iš tų, kurie irgi prisiims atsakomybę ir pasakys: „Taip, kaltas ir aš“?

Pasibaigus programai, baigsis ir mano, ekspertų komisijos pirmininko, įgaliojimai. Jeigu bus blogi rezutatai ir nebus objektyvių priežasčių, dėl ko tai įvyko, reikės susimąstyti, ką darėme blogai, ką reikia taisyti, kad to nebūtų Tačiau viliuosi, kad mūsų sportininkai Rio pasirodys sėkmingai. Tačiau jeigu paklaustumėte apie 2020 m. žaidynes, toks optimistas, bent jau šiandien, nebūčiau, nes turime problemų dėl olimpinės pamainos rengimo, pirmiausia – finansinių.

Ne už kalnų ir XXIII Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės 2018-aisiais. Ar LOSC jau pradėjo pasirengimą?

Tai nenutrūkstamas vyksmas. Baigėsi vienos olimpinės žiemos žaidynės, nesvarbu, yra rašytinė programa ar ne, pradėjome rengtis kitoms. Išanalizavome olimpinių žaidynių rezultatus, klaidas ir trūkumus joms rengiantis ir pradėjome ruoštis Pjongčangui.

Olimpinėms žiemos žaidynėms rengiasi 9 sportininkai. Du iš jų yra pagrindiniame sąraše, o kiti, vadinamoji pamaina, persipina su rinktine. Žiemos sporto šakose yra tų tikrųjų pamainų, atitinkamo lygio sportininkų, atstovaujančių tik pasaulio, Europos jaunimo ir jaunių čempionatuose. Į pamainos sąrašą įtraukti atitinkamo amžiaus sportininkai, dalyvaujantys jau ir suaugusiųjų varžybose.

Ar jiems skiriamas toks pat dėmesys, kaip ir vasaros sporto šakų atstovams?

Taip, toks pat. Tačiau, savaime suprantama, šiek tiek mažesnis. Tai lemia sportininkų rezultatai pagrindinėse varžybose. Adekvatus dėmesys, kaip vasaros sporto šakoms, šiandien gali būti skiriamas tik vienai sportininkei – čiuožėjai trumpuoju taku Agnei Sereikaitei. Reikėtų priminti, kad LOSC nėra pradinio sportininkų rengimo įstaiga.

Kadangi pasirengimas vyksta pagal tą patį modelį, kaip ir vasaros sporto šakų, atitinkamai, gerokai palengvintai rengiamasi žiemos olimpinėms žaidynėms.

Žinoma, patekimo į žiemos sporto šakų olimpines rinktines kriterijai vis dar toli nuo vasaros sporto šakų. Bet kuriuo atveju Lietuvos tautinis olimpinis komitetas į olimpines žaidynes deleguos tuos žiemos sporto šakų atstovus, kurie tuo metu bus geriausi. Aišku, siekiant iškovoti papildomų vietų, reikės įvykdyti visai kitus kriterijus, kuriuos Tarptautiniam olimpiniam komitetui pasiūlo tarptautinės federacijos.