Praeitis – šlovinga, dabartis – viltinga

Lietuvos irklavimui – 130 metų. Jubiliejus paminėtas „Trasalis Trakai Resort &  SPA“ viešbutyje, kuriame susirinko įvairių kartų atstovai 

Nedaug sporto šakų gali pasigirti tokiu garbingu jubiliejumi. Lietuvos irklavimo federacija pasigamino naują federacijos ženkliuką, originalias padėkas su jubiliejui skirtu medaliu ir užrašu „Dėkojame, kad esate su mumis“. 

Pagrindinė šventinio vakaro iniciatorė – praeityje buvusi irkluotoja, legendinio irkluotojo Povilo Liutkaičio dukra, o dabar LIF viceprezidentė Rima Karalienė.

LEGENDOS. Tarp legendinių irkluotojų – Romos olimpinių žaidynių vicečempionas ir Mechiko žaidynių bronzinis prizininkas, triskart Europos čempionas Antanas Bagdonavičius, Monrealio olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė Genovaitė Ramoškienė, Mechiko olimpinių žaidynių bronzinis prizininkas Vytautas Briedis, Europos čempionė Leokadija Macharinskaja, Tokijo olimpinių žaidynių dalyvis Jonas Motiejūnas.

Legendų pėdomis seka ir jubiliejiniame vakare dalyvavo pasaulio čempionato bronzinis prizininkas, Europos čempionas Mindaugas Griškonis, pasaulio ir Europos čempionai Donata Vištartaitė bei Saulius Ritter. Susirinko gausus būrys trenerių: Janina Aleksandravičienė, Gintaras Kupčinskas, Vladislavas Sokolinskis, Algirdas Arelis, Mykolas Masilionis, kt. 

DIDŽIUOJASI. Vakarą pradėjęs Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilonis, praeityje irgi irklavęs ir žavėjęsis to meto mūsų lyderiais, džiaugėsi, kad šiandien laikas sujungė tas kartas: ir tuos, kurie prieš 30-50 metų pasiekė įspūdingų rezultatų, ir jaunąją kartą, kuri tęsia jų pergales. 

„Iškėlęs galvą galiu pasakyti, jog didžiuojuosi ir buvusiąja, ir dabartine irkluotojų karta“, - sakė LIF prezidentas. 

Tylos minute buvo pagerbti šiemet Anapilin iškeliavę trijų kartų irkluotojai: Eugenijus Levickas, Apolinaras Grigas, trenerė klaipėdietė Eglė Kvederienė ir 20-metis, sparčiai tobulėjęs kaunietis Paulius Vaitkūnas. 

PAVYDAS. Jubiliejiniams vakare dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Sveikindamas irklavimo bendruomenę, jis akcentavo, kad irklavimo sportas Lietuvoje – viena tų sporto šakų, kurios tradicijas  sportininkai, treneriai  puoselėja ne tik 130 metų, bet ir pasiekia puikių rezultatų.  

„Ne vieną dešimtmetį Lietuvos irkluotojai garsino šalį įvairaus rango varžybose, ne vieną dešimtmetį girdėjome jų vardus. Šiemet teko pirmą kartą lankytis pasaulio irklavimo čempionate ir mačiau, kaip didžiųjų  šalių irklavimo ir olimpinių komitetų vadovai, ministrai su dideliu pavydu žiūrėjo, kad mūsų irkluotojai pasiekė tokių puikių rezultatų. Aš didžiuojuosi mūsų sportininkais, kurie pasiekė tokių įspūdingų pergalių praeityje, ir dabartiniais irkluotojais, kurie iš pasaulio bei Europos čempionatų vėl veža medalius. Turime puikius trenerius, puikų kolektyvą, gerai dirbančią federaciją, kuri galėtų būti visiems pavyzdys, kaip reikia dirbti, bendradarbiauti su sportininkais ir irklavimo bendruomene“, - kalbėjo E. Urbanavičius. 

Didžiuliame ekrane irkluotojus su garbingu jubiliejumi sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri irkluotojams linkėjo iš pasaulio ir Europos čempionatų bei olimpinių žaidynių parvežti DAR ne vieną medalį.

ISTORINIAI KADRAI. Pagrindinės jubiliejinio vakaro organizatorės, Irklavimo muziejaus Trakuose direktorės Rimos Karalienės dėka ekrane buvo parodyta dokumentinė juosta apie auksinius ankstesnės kartos Lietuvos irkluotojus, taip pat filmukas apie dabartinius pagrindinius irklavimo centrus, pirmuosius jų irkluotojų žingsnius, pasiekimus ir kasdienybę.

Buvo galima pamatyti istorinius kadrus, kuriuose užfiksuoti, kaip dvivietę irklavo Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius, legendinės „Žalgirio“ moterų ir vyrų aštuonvietės, šiandienos mūsų irkluotojai, kurių net 10 iškovojo kelialapius į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. 

Irklavimą kultivuoja jau ne tik Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Trakai, Birštonas, Prienai, Klaipėdos r., bet ir Kupiškis bei Telšiai.

Originaliausią nufilmuotą medžiagą atsiuntė Prienų irklavimo entuziastai, kuriems vis tolsta svajonė pasistatyti irklavimo sporto bazę. Gedulinga muzika, pasibaisėtinas „tvartas“ ir jame išaugusio I olimpinių jaunimo žaidynių čempiono Rolando Maščinsko triumfas Singapūro irklavimo kanale.. Toks buvo prieniškių prisistatymas jubiliejiniame vakare. 

Vakare dalyvavęs besigydantis irkluotojų treneris prieniškis Petras Albertavičius, pamatęs nufilmuotą siužetą, ištarė: „Gal pagaliau dabar ledai pajudės ir Prienų r. savivaldybė jubiliejaus proga išgirs irkluotojų šauksmą turėti irklavimo sporto bazę“. 

METRAŠTININKAI.  LIF viceprezidentė R.Karalienė dėkojo metraštininkams, kurie paliko šį įrašą, nes žinomos tikslios irklavimo puoselėjimo datos jų miestuose. 

„Irklavimo metraštyje praėjo 130 metų. Ačiū visiems metraštininkams, nes jų dėka galima skaičiuoti istorinius įvykius ir datas, pergales ir pralaimėjimus, galime žinoti savo ištakas, atminti vardus ir pavardes. Puikus posakis „be praeities nebus ir ateities“ aktualus ir irklavimui, nes be ankstesnių kartų indėlio, plėtojant irklavimą, nebūtų ir šiandienos pergalių. Ankstesniųjų irkluotojų šlovė ne tik įkvepia mus, bet ir padėjo nepajudinamą pagrindą dabartinei sėmei. Sunku nupasakoti tą džiaugsmą, kurį mums visiems dovanoja šiandienos „auksiniai“ irkluotojai, gražinę mums ankstesniųjų irkluotojų pelnytą šlovę. 

Ilgai irklavimo amžiumi laikėme šešiasdešimtuosius, tai laikai, kai į olimpines žaidynes vykdavo mūsų aštuonviečių ir keturviečių įgulos, kai „Žalgirio“ moterų aštuonvietė laimėdavo vieną Europos čempionatą po kito, kai pergales iškovodavo vyrų aštuonvietė. Tuomet mūsų irkluotojai turėjo vilkėti SSRS rinktinės raudonius sportinius marškinėlius. Ankstesnės kartos irkluotojams galime pavydėti didelės meilės irklavimui ir jaunatviškumo, kuriuo jie spinduliuoja iki šiol“, - kalbėjo R. Karalienė. 

Ji perdavė nuoširdžiausius įžymaus vairininko Gerdo Morkaus, dabar gyvenančio Ispanijoje, linkėjimus.      

NEIŠSEMTI. Ant scenos pakvietus A.Bagdonavičių ir jo paklausus, kas yra svarbiausia, norint irkluotojui pasiekti tokių įspūdingų pergalių, trijų olimpinių žaidynių dalyvis, 77-erių sportininkas pasakė: „Dabar yra daug trenerių, specialistų, psichologų, tačiau, manau, svarius rezultatus lemia kone 20-30 svarbiausių kriterijų, tarp kurių – ir technika, taktika, fizinis ir dvasinis pasirengimas ... Esu įsitikinęs, kad irklavimo rezultatai, nepaisant jų fenomenalių rodiklių, yra neišsemti“. 

Legendiniam mūsų irkluotojui už irklavimo puoselėjimą ir aktyvų dalyvavimą LIF veikloje vakaro metu buvo įteiktas Lietuvos irklavimo federacijos Garbės nario ženklas. Tai – šeštasis Lietuvos irkluotojas, kuriam suteiktas šis garbingas vardas. 

KOMANDA. LIF prezidentas D. Pavilonis supažindino su šiandienos irklavimo meistrų pasiekimais, teigdamas, kad irkluotojai tikrai daug padirbėjo ir pasiekė tokių gerų  rezultatų.  

„Išsipildė visos mūsų optimistinės viltys, kad į olimpines žaidynes patektų penkios įgulos. Mindaugas Griškonis, per pasaulio čempionatą laimėjęs bronzos medalį, dar kartą įrodė, jog yra pasaulio elito vienvietininkas. 

Mums didžiulė garbė, kad turime tokį irkluotoją“, - kalbėjo D. Pavilonis, kuris daug gražių žodžių skyrė ir mūsų merginų bei vyrų porinėms dvivietėms, porinei keturvietei ir fenomenaliajai vienvietininkei Linai Šaltytei, kuri sportą derina su darbu ir sugebėjo patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.  

LIF prezidentas džiaugėsi ir jaunosiomis Sonata Petrikaite, Ieva Adomavičiūte, taip pat visais tais, kurie šiemet gal ir nepasiekė svarių pergalių, tačiau stengiasi, dirba, pripažįsta tą sistemą, kurią LIF stengiasi įdiegti. Federacijos vadovas dėkojo ir visiems treneriams, kurie, negailėdami savęs ir savo laiko, atitrūkdami nuo šeimų atlieka didžiulį darbą. 

„Lietuva turi vieningą irklavimo komandą ir man yra didelė garbė būti tos komandos nariu“, - baigdamas sakė D. Pavilonis. 

Šių metų pasaulio čempionato medalininkams buvo įteiktos LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos, o mūsų legendiniams irkluotojas – knygos „ Lietuvos irklavimo istorija“. 

Vakaro metu buvo apdovanoti 2015 m. geriausieji Lietuvos irkluotojai. Moterų grupėje pagrindiniu prizu pasidalijo dvi irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, o vyrų laureatu tapo Rolandas Maščinskas.  

Moterų grupėje  trečia – Lina Šaltytė, o vyrų grupėje antroji vieta pripažinta Sauliui Ritter, trečioji – Mindaugui Griškoniui.