| KKSD informacija | 2015 m. gruodžio 21 d. 14:47 |
Gruzinai sėmėsi patirties Lietuvoje
"Lietuva yra sektinas pavyzdys mums, turime daug ko pasimokyti”, - teigia Gruzijos sporto ir jaunimo reikalų viceministras R. Džavelidzė
Sporto infrastruktūros ir sporto specialistų stygius – vienos pagrindinių Gruzijos sporto problemų. Vykstant kariniams konfliktams bei keičiantis politinei situacijai sporto infrastruktūros vystymas Gruzijoje strigo.
Gruzijos sporto ir jaunimo reikalų viceministras Revazas Džavelidzė ir šios ministerijos tyrimų bei analizės departamento vadovas Vasilis Lipartelianis lankėsi Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir susipažino su sporto srities teisiniu reguliavimu Lietuvoje bei infrastruktūros vystymo politika.
„Sportas yra kiekvienos šalies pasididžiavimas ir reprezentuoja šalį. Mes turime daug problemų sporto srityje, kurias norime išspręsti. Lietuva yra sektinas pavyzdys mums, turime daug ko pasimokyti”, - sakė R. Džavelidze.
Gruzijoje, siekiant sistemiškai spręsti valstybėje egzistuojančias sporto problemas, buvo parengta ir priimta valstybinė sporto plėtros strategija. O šios strategijos įgyvendinimui rengiami trys ilgalaikiai veiksmų planai: sporto infrastruktūros plėtros, sporto švietimo ir sporto mokslo plėtros (įskaitant sporto mediciną) bei teisės aktų, susijusių su sporto plėtra, koncepcijos.
Gruzijos metinis biudžetas jaunimo reikalams ir sporto plėtrai siekia apie 20 milijonų eurų. Tačiau visa šalies sporto sistema yra centralizuota, savivaldybės yra priklausomos nuo centrinės valdžios ir neturi savarankiškų funkcijų bei lėšų, kad galėtų rūpintis plėtra ir vystymu regionuose. Be to, valstybė iš esmės finansuoja beveik visas nevyriausybines sporto organizacijas, įskaitant ir nacionalinį olimpinį komitetą – valstybės biudžeto lėšos sudaro apie 60 procentų NOK pajamų.
„Labiausiai svečiai domėjosi Lietuvos sporto infrastruktūra ir sporto finansavimo šaltiniais. Nors Kūno kultūros ir sporto departamentui finansavimas iš valstybės biudžeto po krizės vis dar nėra grąžintas, situacija yra geresnė nei Gruzijoje“, - sakė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos sporto universiteto kancleris Mindaugas Balčiūnas, pristatęs trenerių ir kitų kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo programas.
Svečiai pripažino, jog specialistų stygius – viena skaudžiausių gruzinų problemų. 2007 metais valstybinis sporto universitetas buvo prijungtas prie kitos aukštosios mokyklos ir veiklos nebepratęsė. Todėl kūno kultūros ir sporto specialistai nebuvo rengiami iki praėjusių metų rudens. 2014 m. Valstybiniam Gruzijos sporto universitetui atnaujinus veiklą priimti studentai į pirmą kursą.
Svečiai taip pat lankėsi KKSD biudžetinėse įstaigose – Lietuvos olimpiniame sporto centre, Lietuvos sporto medicinos centre ir universalioje „Sportimos“ arenoje.
Gruzijos sporto ir jaunimo reikalų viceministras Revazas Džavelidzė ir šios ministerijos tyrimų bei analizės departamento vadovas Vasilis Lipartelianis lankėsi Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir susipažino su sporto srities teisiniu reguliavimu Lietuvoje bei infrastruktūros vystymo politika.
„Sportas yra kiekvienos šalies pasididžiavimas ir reprezentuoja šalį. Mes turime daug problemų sporto srityje, kurias norime išspręsti. Lietuva yra sektinas pavyzdys mums, turime daug ko pasimokyti”, - sakė R. Džavelidze.
Gruzijoje, siekiant sistemiškai spręsti valstybėje egzistuojančias sporto problemas, buvo parengta ir priimta valstybinė sporto plėtros strategija. O šios strategijos įgyvendinimui rengiami trys ilgalaikiai veiksmų planai: sporto infrastruktūros plėtros, sporto švietimo ir sporto mokslo plėtros (įskaitant sporto mediciną) bei teisės aktų, susijusių su sporto plėtra, koncepcijos.
Gruzijos metinis biudžetas jaunimo reikalams ir sporto plėtrai siekia apie 20 milijonų eurų. Tačiau visa šalies sporto sistema yra centralizuota, savivaldybės yra priklausomos nuo centrinės valdžios ir neturi savarankiškų funkcijų bei lėšų, kad galėtų rūpintis plėtra ir vystymu regionuose. Be to, valstybė iš esmės finansuoja beveik visas nevyriausybines sporto organizacijas, įskaitant ir nacionalinį olimpinį komitetą – valstybės biudžeto lėšos sudaro apie 60 procentų NOK pajamų.
„Labiausiai svečiai domėjosi Lietuvos sporto infrastruktūra ir sporto finansavimo šaltiniais. Nors Kūno kultūros ir sporto departamentui finansavimas iš valstybės biudžeto po krizės vis dar nėra grąžintas, situacija yra geresnė nei Gruzijoje“, - sakė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos sporto universiteto kancleris Mindaugas Balčiūnas, pristatęs trenerių ir kitų kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo programas.
Svečiai pripažino, jog specialistų stygius – viena skaudžiausių gruzinų problemų. 2007 metais valstybinis sporto universitetas buvo prijungtas prie kitos aukštosios mokyklos ir veiklos nebepratęsė. Todėl kūno kultūros ir sporto specialistai nebuvo rengiami iki praėjusių metų rudens. 2014 m. Valstybiniam Gruzijos sporto universitetui atnaujinus veiklą priimti studentai į pirmą kursą.
Svečiai taip pat lankėsi KKSD biudžetinėse įstaigose – Lietuvos olimpiniame sporto centre, Lietuvos sporto medicinos centre ir universalioje „Sportimos“ arenoje.