Ministras norėtų vėl tapti Kalėdų Seneliu

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutinka, kad jį galima vadinti sporto žmogumi. Dar besimokydamas Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, jis žaidė futbolą ir atstovavo gana pajėgiai to meto „Metalo“ komandai. 
 

Vilkaviškiečiai išsaugojo gražią tradiciją ir daugiau kaip 30 metų renkasi į savo gimtinę ir žaidžia futbolo rungtynes, kur susitinka ankstesnės kartos Vilkaviškio futbolininkai su dabartiniu jaunimu.    

Kiekvieną vasarą J. Olekas su šeima ir draugais mėgstu  plaukti baidarėmis Lietuvos upėmis ar minti dviračio pedalus.

Dažnai ministrą galima sutikti futbolo, krepšinio, teniso aikštelėse, dalyvaujantį įvairiuose žygiuose ir bėgimuose. Jis ne tik pats sportuoja, bet ir organizuoja įvairius sporto renginius. Tačiau pats gražiausias ministrui – jaunystėje pamiltas futbolas. 

Tačiau dabar krūvius tenka kiek mažinti. Bet, kaip sako šiemet spalio 30 d. 60 metų jubiliejų atšventęs politikas, jis sportuoja ne dėl pergalių, o dėl paties proceso. 

„Kai dabar esu taip įsisukęs į politiką, kiekvieną laisvą akimirką norisi praleisti kuo įvairiau.  Pats maloniausias poilsis, žinoma, sportuojant ar dirbant sode, kur randu didžiulę atgaivą“, - sako J. Olekas.  

Tuos bėgimus su Kalėdų Senelio apranga prisimenu su didžiausiu malonumu. Daug tų senelių su krepšiais ir dovanomis susirinkdavo, labai smagu buvo bėgti jų būryje.  

Jau, turbūt, senokai, gal prieš kokius penkerius šešerius metus. Dabar užaugo jau naujoji Kalėdų Senelių karta. 

Nežinau, koks bus  šiemetinis mano užimtumas, bet Kalėdų Senelio aprangą dar  norėčiau užsivilkti. Puikus jausmas.

Tarp sportininkų, draugų niekas negali blogai jaustis. Karts nuo karto esu pakviečiamas dalyvauti sportininkų susibūrimuose, esu iš tų, kuris nemoka atsisakyti ir ateinu. 

Ne vienerius metus dėl mano įsteigtų taurių varžėsi Kazlų Rūdos ir Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono futbolininkai. Fabijoniškėse vyksta krepšinio turnyrai Krašto apsaugos ministro taurei laimėti.  

Nuo jų niekas nėra apsaugotas. Bandau kaip nors išsilaikyti, bet ... Prieš porą metų per futbolo rungtynes man sulaužė koją. Dėl to porą sezonų buvau priverstas praleisti. 

Bet futbolą ir toliau pažaidžiu, mėgstu pavaikščioti. Žaidžiu tenisą, bandau nepasiduoti. Esu įsitikinęs, kad, kol žmogus kruta, turi sportuoti. O kai sunkiai judės, gali kokiomis šaškėmis sužaisti. 

Tikrai taip. Galiu pasidžiaugti, kad Lietuvos kariuomenė yra labai sportiška, daug  karių, karininkų be didelio paraginimo sportuoja, palaiko savo sportinę formą. 

Džiaugiuosi, kad kariai, ypač savanoriai sėkmingai pasirodo įvairiose varžybose, jie garsina Lietuvą. Kiek galėdamas stengiuosi prisidėti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos sportuoti. 

Reikalinga jas pagerint. Šiemet nupirkome nemažai treniruoklių, plečiame sporto bazę. Ne tik karius, bet ir visuomenę tikrai pakviesime į mūsų sporto bazes, kad būtų galima kartu pasportuoti. 

Ko gero, ne. Mums labai intensyvūs žada būti 2016-ieji, nebus laiko. 

Tikrai mūsų sportininkai sugrįš su visų spalvų medaliais. Kiek tiksliai jų iškovos,  negaliu pasakyti, bet labai norėčiau, kad būtų visų spalvų. Ne tik bronza, sidabras, bet ir auksas.