Marytė Marcinkevičiūtė 2016 m. sausio 1 d. 12:26

Kelio į aukštumas pradžia

Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė: „Kiekvienas jaunių žaidynių dalyvis yra talentas.“

2015 metų Lietuvos jaunių sporto žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 15 tūkst., o finaliniame etape – daugiau kaip 7 tūkst. sportininkų. Buvo pasiekta 25 jaunių žaidynių ir 5 šalies jaunių rekordai. 
 
Per žaidynių baigtuvių iškilmes konferencijų centre „Karolina“ Vilniuje vėliavą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas perdavė Kauno vicemerui Vasilijui Popovui. Čia 2016 m. rinksis stipriausieji.

Iškilmių metu šventės dalyviai iš Kūno kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir strategijos skyriaus vedėjo Sigito Stasiulio lūpų išgirdo, kad Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynės yra svarbi mūsų šalies sporto sistemos dalis: „Ypač jos svarbios todėl, kad įtraukia savivaldybes, kuriose rengiami sportininkai. KKSD remia šias labai svarbias varžybas ir tikisi, kad jos tęsis ir toliau.“

Pasak Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio, šalies jaunių sporto žaidynėse atskleista ne tik daug sporto žvaigždučių, renginys tapo ir viena pagrindinių jaunimo užimtumo programų. 
 
Atskirų grupių nugalėtojais tapo Kauno, Šiaulių, Alytaus, Palangos, Utenos, Joniškio savivaldybių sportininkai. Taurėmis apdovanoti ir atskirų sporto šakų nugalėtojai ir prizininkai. 

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė savivaldybių atstovus pavadino ne tik olimpiečių, bet ir sveikos visuomenės kalviais. Būtent sporto įstaigų žmonės skatina vaikus sportuoti, jaunimas žengia pirmuosius žingsnius ir gauna motyvacijos vėliau siekti dar didesnių pergalių. Pasak LTOK vadovės, nebūtinai visi Lietuvos jaunių sporto žaidynių dalyviai taps olimpiečiais, čempionais, bet jie žinos, kad sportas – tai ne vien jėga, sveikata, bet ir daug kitų savybių, kurios tikrai pravers gyvenime. 
 
Žaidynių šeimininkus šiauliečius Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas apdovanojo už itin aktyvų dalyvavimą renginyje „#BeActive“. 
 
Pagrindinis krūvis žaidynėse teko LSFS, todėl mūsų pašnekovė – LSFS generalinė sekretorė Agnė Vanagienė. 
 
Kaip vertinate 22-ąsias Lietuvos jaunių sporto žaidynes?
Žaidynės buvo išties sėkmingos. Daug ir kruopščiai padirbėjome, kurdami naują įskaitinių taškų skaičiavimo sistemą. Ji labai pasiteisino, nesulaukėme nė vienos savivaldybės nusiskundimų. Remiantis naująja sistema, kiekvienos sporto šakos laimėtojai, atsižvelgiant į dalyvavusias savivaldybes, pelnė vienodą taškų skaičių.
 
Kiekviena savivaldybė galėjo analizuoti sportininkų pasiektus rezultatus objektyviai ir vertinti sporto šakos perspektyvas. Visų 18 sporto šakų žaidynės vyko iškilmingai, dažnai jų atidaryme dalyvavo ir savivaldybių administracijų, sporto skyrių vadovai, o Šiauliuose, kurie šiemet buvo žaidynių sostinė, surengta ir iškilminga vakaronė sportininkams bei miestiečiams. Kasmet stengiamės organizuoti kuo geresnę šventę pagrindiniams veikėjams – jauniesiems sportininkams. 
 
Kuo šios žaidynės išsiskyrė iš ankstesnių?
Antrus metus žaidynių dalyviams rengiame dideles ir gražias vakarones. Šiemet ji vyko Šiaulių arenoje. Galvodami apie renginį, niekada nepamirštame to, kas jaunimui įdomu ir aktualu, kad po varžybų sportininkai galėtų pasidžiaugti kultūrine programa, pabendrauti tarpusavyje. Šis kompleksinis renginys – lyg mažoji nacionalinė olimpiada.
 
Pirmą kartą įsteigėme praktiškų prizų visiems geriausiems sporto šakų treneriams, jiems padovanojome sportinius krepšius, o žaidynių rekordininkams – sportines kuprines. 
 
Kas labiausiai nudžiugino ir nuvylė?
Kiekvienos varžybos, kuriose tenka dalyvauti, kiekvienas jų metu sutiktas sportininkas, treneris, komandos vadovas įprasmina mūsų darbą. Neleidžia nuleisti rankų ir priverčia kasdien iš naujo galvoti apie tai, ką dar įdomaus ir gražaus galime pasiūlyti sportininkui, treneriui, sporto mokyklai, federacijai ir galiausiai savivaldybei. 
 
Labai apmaudu, kad šįsyk žaidynėse nedalyvavo Neringos ir Kaišiadorių savivaldybės. Neringos savivaldybė pagal galimybes visuomet stengiasi dalyvauti bent jau buriavimo varžybose, o Kaišiadorių savivaldybė mums atsiuntė oficialų raštą, kuriame nurodė, kad šiam rajonui, vieninteliam Lietuvoje, žaidynių reglamentas nepalankus dėl meistriškumo. 
 
Jaunių žaidynių dalyviai yra Lietuvos sporto ateitis. Kaip vertinate sportininkų meistriškumą? Kurias sporto šakas norėtumėte išskirti?
Kai kurie laimėjimai išties įspūdingi, įkvepiantys, suteikiantys pagrįsto tikėjimo mūsų šalies sporto ateitimi. Šįsyk pagerinti 25 jaunių žaidynių rekordai ir net 5 šalies jaunių rekordai. Vertiname tik skaitlinių sporto šakų rekordus – lengvosios, sunkiosios atletikos, plaukimo, šaudymo. 
 
Tikiu, kad auga ir kitų žaidynių programoje buvusių sporto šakų Lietuvos ateities sporto žvaigždės, juk ne viena jų savo sportinį kelią būtent ir pradeda šiose žaidynėse. Ne veltui žaidynių logotipas – stilizuota piramidė su olimpiniais žiedais viršūnėje.
 
Kurie talentai jums padarė didžiausią įspūdį?
Mums, žaidynių organizatoriams, kiekvienas sportininkas, dalyvaujantis žaidynėse, yra talentas. Jaunimas, kupinas ryžto, ištvermės, energijos ir kantrybės, siekia tikslo ir tai yra be galo svarbu.
 
Ko pasimokėte iš šio renginio? 
Kiekvienam renginiui pasibaigus, analizuojame atliktą darbą ir jį vertiname, matome, kur turime tobulėti. Tų sričių išties yra. Norėtųsi, kad ir patys treneriai, federacijos, sporto mokyklos teiktų mums pasiūlymus, taip kartu tobulintume bendrą didžiulį renginį.

Ar brangios Lietuvos jaunių sporto žaidynės ir ar sunku jas surengti?
Bendra šių metų Lietuvos jaunių sporto žaidynių sąmata siekia beveik 200 tūkst. eurų. Dauguma lėšų skiriama sportininkų maitinimui, apgyvendinimui, bazių nuomai, sportiniam inventoriui, teisėjų darbui apmokėti ir pan. 
 
Lietuvos sporto federacijų sąjunga turi išties nemažai patirties organizuojant žaidynes. Vien 2015 m. buvome atsakingi už tris kompleksinius renginius: Lietuvos jaunių sporto žaidynes, kurių finaliniame etape dalyvavo 7 tūkst. sportininkų, Lietuvos sporto vilčių žaidynes, kurios dar vyksta ir kuriose rungėsi beveik 29 tūkst. atletų, bei Baltijos jūros šalių jaunių sporto žaidynes, į kurias atvyko beveik 200 žmonių delegacija. Vienareikšmiškai pasakyti, kad žaidynes surengti sunku, negalėčiau, tačiau darbo iš tikrųjų daug. 
 
Baigėsi vasaros žaidynės, įteikti apdovanojimai, o kitąmet į kovą stos jaunučiai. Ko tikitės iš pačių jauniausių dalyvių?
Tebesitęsiant 2015-ųjų Lietuvos sporto vilčių žaidynėms, kuriose dar vyks dailiojo čiuožimo, biatlono ir slidinėjimo varžybos, jau pradėjome rengtis 2016 metams. Visuomet susiduriame su itin sunkia situacija, kai galutinį sprendimą, ar žaidynės bus rengiamos, sužinome tik paskelbus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymą. 
 
Tačiau bet kokiu atveju iš jauniausių sportininkų visada tikimės maksimalaus atsidavimo ir ryžto. Juk tai jų kelio pradžia, siekiant pakliūti į nacionalinę, o vėliau ir olimpinę rinktinę. 
 

 
Arvydas Sapka, Kauno irklavimo mokyklos direktorius: „Mūsų mokykla gyvuoja 14 metų ir per Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynes pirmaujančių pozicijų nuolat neužleidžia mūsų irkluotojai. 2015 m. laimėjome abi taures, buvome pirmi ir irklavimo, ir baidarių ir kanojų irklavimo varžybose. Ugdome nemažai talentingų sportininkų, vienas jų – pasaulio jaunių irklavimo vienviečių vicečempionas ir Europos jaunių čempionato bronzos laimėtojas Arnoldas Kelmelis. Prie mokyklos irkluotojų pergalių žaidynėse daug prisidėjo irklavimo treneriai Nijolė Savickytė, Vytautas Valiauskas, Vytautas Butkus, taip pat Kęstutis Janušauskas, Algis Liaudanskas, Alfredas Kaminskas, ugdantys baidarių ir kanojų irkluotojus. Žaidynėse pasiektos pergalės – paskutinės mokyklos irkluotojų istorijoje, nes kitais metais, reorganizuojant Kauno sportą, Irklavimo mokykla bus prijungta prie „Bangpūčio“. Metų pabaigoje rinkome ir apdovanojome geriausių mokyklos irkluotojų dešimtuką.“
 
Alvydas Surgautas, Utenos daugiafunkcio sporto centro vadovas: „Tapome nugalėtojais ketvirtoje grupėje, tačiau nė vienos sporto šakos varžybose netapome nei nugalėtojais, nei prizininkais komandinėje įskaitoje. Rungtyniavome visose 11 sporto šakų įskaitinėse varžybose, o aukščiausią – penktąją vietą – užėmė mūsų penkiakovininkai, kuriems atstovavo plaukikai. Mums nelabai paranki buvo taškų skaičiavimo sistema. Nuošalyje liko sporto mokymo įstaigos, rengiančios jaunuosius sportininkus. Apdovanoti tik atskirų sporto šakų laimėtojai. Mes miestų sportininkams negalėjome sudaryti rimtesnės konkurencijos. Lietuvos jaunių sporto žaidynės parodė, kad atskirų sporto šakų sportininkams ir jų treneriams reikia pasitempti. Tarp jų – ir gražias tradicijas puoselėjantiems dviratininkams.“
 
Alfonsas Lenkis, Skuodo kūno kultūros ir sporto centro vadovas: „Penktojoje grupėje buvome treti, pralaimėjome Joniškio ir Kupiškio sportininkams. Gaila, tačiau atskirų sporto šakų komandinėje įskaitoje netapome prizininkais, nors kai kuriose jų buvome arti tikslo. Dalyvavome penkių sporto šakų varžybose iš įskaitinių šešių. Pasiektais rezultatais esame patenkinti: neblogai pasirodė mūsų dziudo imtynininkai, dviratininkai, baidarininkai ir kanojininkai. Lietuvos jaunių sporto žaidynės labai reikalingos, tai gera jaunųjų sportininkų meistriškumo mokykla. Žaidynės – pagrindinės mūsų varžybos. Savo grupėje (nuo 2 iki 3 tūkst. mokinių) buvome pats mažiausias rajonas žaidynėse. Didelė tikimybė, kad kitose žaidynėse rungtyniausime šeštoje grupėje.“
 
Romualdas Kazlauskas, Palangos sporto centro direktorius: „Praėjusiose žaidynėse, kuriose dalyvavo jaunučiai, buvome ketvirti, o 2015 m. jaunių žaidynėse – pirmi. Prie pergalių esame pripratę, nes šioje amžiaus grupėje visada pasirodome gerai. Dalyvavome šešių sporto šakų – lengvosios atletikos, krepšinio, bokso, tinklinio, futbolo ir teniso – varžybose. Tiek sporto šakų kultivuojame Palangoje. Visi mūsų žaidynėse dalyvavę sportininkai padarė viską, ką galėjo. Tačiau geriausiai rungtyniavo lengvaatlečiai, krepšininkai, tenisininkai ir futbolininkai. Su dešimčia žmonių nelabai galėjome pretenduoti laimėti atskirų sporto šakų varžybų komandinėje įskaitoje. Tačiau susumavus visų sporto šakų rezultatus mums pakako surinktų taškų, kad būtume pirmi.“ 
 
Nugalėtojų pakyla
Savivaldybių kompleksinė įskaita 
I grupė – Kaunas (1), Vilnius (2)
II grupė – Šiauliai (1), Klaipėda (2), Panevėžys (3)
III grupė – Alytus (1), Marijampolė (2), Kauno r. (3) 
IV grupė – Utena (1), Biržai (2), Kelmė (3)
V grupė – Joniškis (1), Kupiškis (2), Skuodas (3)
VI – Palanga (1), Pagėgiai (2), Visaginas (3)