Pasaulinė sniego diena Tarptautinės slidnėjimo federacijos iniciatyva paskelbta sausio 18-ąją, į pirmąjį „Snaigės“ žygį visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami sausio 17 d. Verkiuose.
„Snaigės“ žygių sezonas sausio vidury prasideda jau trečius metus iš eilės. „Šiemet geresnės perspektyvos nei pernai. Gerai pasnigo. Anksčiau negalėjome trasų daryti, nes sniego danga buvo dar per plona – kai daugiau dalyvių prieina, žemės, šakos gadina slides. Dabar dar žada šalčius, tai, manau, kad kiekvieną sekmadienį tęsime tą tradiciją“, - džiaugėsi nepailstantis „Snaigės“ žygių organizatorius Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius.
Nors laukdami sniego žygių organizatoriai irgi nesėdėjo rankų sudėję: laukdami, kol galės išsitraukti slides, jie kiekvieną sekmadienį kviesdavo pasiimti šiaurietiško ėjimo lazdas ir pasivaikščioti kartu. „Svarbu išeiti į gamtą ir judėti“, - sako šių žygių siela A.Jucevičius.
Nuo 1973-ųjų, kada A.Jucevičius surengė pirmąją „Snaigę“, nebuvo nė vienos žiemos, kad šie žygiai nevyktų. Praėjusi žiema sniegu nelepino, tačiau 7 žygiai surengti vis tiek. „Stengiamės, kad žygiai būtų lengvai pasiekimi. Deja, du žygiai čia, Vilniaus apylinkėse, buvo skurdoki. Bet turime tokį aukso kampą – Senasalį. Ten anomalija - sniegas laikosi ilgiau ir jis mus visada gelbėja. Bet Senasalio neeksplotuojame tol, kol yra galimybė čia – sukamės po apylinkes, jos nuostabios, galimybės didelės“, - kol kas į vietovę, kur žiema užsilaiko ilgiausiai, „Snaigė“ kviesti nežada.
Per jau bemaž pusę amžiaus rengiamus „Snaigės“ žygius, jų būta visokių. A.Jucevičius prisimena, kaip devinto dešimtmečio pradžioje, į vieną žygį susirinko 2000 dalyvių: „Turėjo gamyklos slides, mokyklos turėjo slides, būdavo įvairių akcijų, tai vienais metais suvarė, pabrėžiu žodį „suvarė“, 2000 žmonių“. Atkūrus nepriklausomybę ir subyrėjus visai tuometei sporto sistemai, gerokai sumenko ir „Snaigės“ dalyvių skaičius – buvo metų, kai jų susirinkdavo vos keli šimtai. Tačiau nė vieną žiemą nenuleidęs rankų, regis, nepavargstantis „Snaigės“ žygių organizatorius šiandien skina savo kantrybės ir atsidavimo vaisius – paslidinėti į „Snaigės“ žygius nuolat renkasi apie 1000 vilniečių ir sostinės svečių, o kelis kartus jų skaičius pasiekė ir pusantro tūkstančio. „Dabar visai kitas požiūris – žmonės turi savo slides, savo aprangą, supranta, kad reikia judėti“, - gausėjančiomis sporto mėgėjų gretomis džiaugiasi Vilniaus keliautojų klubo vadovas.
A.Jucevičius jau žino, kas bus vyriausias dalyvis per pirmą šių metų „Snaigės“ žygį. Tai 86-erių metų Vytautas Kuprys, vyriausiojo statusą pelnęs ir ankstesnių metų žygiuose. „Jis jau skambino, teiravosi, kada ir kur. Daug metų dalyvauja. Ir šiemet dalyvaus“, - pasakojo organizatorius. O jaunųjų slidininkų, kurie įveikia trasą su tėvelių pagalba ir kuriems vos 3,5–4 metai, apstu. „Jau nekalbant apie tuos, kuruos tėveliai tempia rogutėse, tokiose uždarose „karietose“, neša kuprinėse ir pan. Mes labai skatiname šeimas dalyvauti, kad vaikai nuo pat mažų dienų judėtų, ir labai tuo džiaugiamės“, - kalbėjo A.Jucevičius.

Pajudėti norinčių, regis, gražią žiemą netrūksta. Tačiau organizatoriai šiandien susiduria jau su kita problema – į žygį susirinkus1000 ir daugiau dalyvių, jų „automobilių parkas“ išauga iki 500 vienetų ir daugiau. „Didžiausia problema, kur dėti transportą. Dauguma atvyksta su mašinomis, ten jie ten persirengia, jeigu šeima su vaikais, trumpiau slidinėję palaukia, kol kiti šeimos nariai grįš iš ilgesnės trasos“, - parkingo proleba apriboja slidinėjimo vietų pasirinkimą. Tad, kaip ir kasmet, slidinėti vilniečiai bus tradiciškai kviečiami į Antakalnio, Karoliniškių miškus, Verkių ir Vingio parkus – ten, kur yra galimybė palikti transportą. „Vingio parkas nelabai populiarus, bet ten jokių problemų – vieni iš Žvėryno ateina, kiti – nuo Gerosios vilties pusės, treti – iš Čiurlionio gatvės. Karoliniškės, Pilaitė – ten ne bėda rengti žygius, o kokiuose Paneriuose negalime, nes nėra vietos automobiliams. Galėtume slidinėti Nemenčinės pusėje, bet šalikėje automobilių nestatysi... Tai specifinė problema – nėra plotų automobiliams statyti. Gal reikėtų organizuoti kokį specialų reguliarų transportą, gal tai ateities dalykai, bet mūsų žiemos nėra stabilios, tad kol kas išsiverčiame ir taip“, - aiškino patyręs organizatorius.
Kad išnaudotų efektyviai žiemą ir apylinkes, šiemet vasario mėnesį planuojama rengti ir mažąsias „Snaiges“: „Šeštadieniais darysime žygius Ribiškių trasoje ir kituose trumpesniuose maršrutuose, o sekmadieniais kviesime slidinėti ilgesnėse trasose – po 10 ar 15 km. Tada jau teks naudotis įprastinėmis trasomis Karolišniškėse, Antakalny“, - planais dalijasi A.Jucevičius.
Tačiau kiekviename žygyje laukiami įvairaus pajėgumo dalyviai, nes kiekvienas čia ras trasą pagal savo jėgas: nuo trumpos, 4 km trasos, iki ilgiausių 10 km, 15 km ar dar daugiau. „Tai ne varžybos, o sveikatingumo renginys. Netgi kabiname plakatus, kad neskubėtų, kuo ilgiau pabūtų gamtoje. Nuo 11 val. mes išleidžiame dalyvius į trasą ir laukiame iki 14 val.“, - sakė A.Jucevičius
Visiems, kurie įveikia trasą, organizatoriai įteikia kaskart vis kitokį lipduką, dalyvavusiems penkiuose žygiuose – ženklelį. „Stengiamės, kad žmonės dalyvautų ne epizodiškai, o reguliariai. Trasos, kurias mes paruošiame, lieka ir žmonės gali savarankiškai slidinėti bet kuriuo jiems preinamu laiku“.
Ruošdami trasas žygių organizatoriai ne kartą sveikinosi su stirnomis, briedžiais ir kitais miško gyventojais. Dalyviams juos išvysti – retenybė – nuo gausaus sporto mėgėjų būrio miško gyventojai laikosi atokiai.
Daugiau informacijos apie "Snaigės žygius" - snaige.info