| Lina Daugėlaitė, imtynes.lt | 2016 m. sausio 18 d. 15:07 |
Lyderiams nebuvo lengva įrodyti savo jėgą
Lietuvos imtynininkų treneris R.Vartanovas: "Tikime, kad kiekvienas atrankoje dalyvausiantis lietuvis turi šansų kovoti ir iškovoti kelialapį į Rio."
Savaitgalį Vilniuje vykęs Lietuvos imtynių čempionatas buvo ypatingas. Pirmiausia todėl, kad jis surengtas jubiliejinį, 70-ąjį kartą, bet svarbiausia todėl, kad jis vyko olimpiniais metais ir šalies graikų-romėnų imtynių čempionai pasidabino ne tik aukso medaliais, bet ir užsitikrino teisę dalyvauti dviejuose iš trijų šiemet rengiamų olimpinės atrankos turnyrų, kuriuose bus išdalinti bilietai į Rio de Žaneirą.
Lyderiai užtikrintai apgynė savo pozicijas ir dabar galės ramiai rengtis olimpinės atrankos turnyrams, o apie pasibaigusį Lietuvos čempionatą ir artėjančias olimpinės atrankos kovas kalbėjomės su treneriu Ruslanu Vartanovu.
Koks buvo Lietuvos čempionatas, ar sportininkai pateikė netikėtumų?
Kiekviena kova buvo įtempta ir įdomi. Ypač laukiamos buvo finalinės kovos, kur susitiko lyderiai. Buvo laukiama, kad svorio kategorijos iki 85 kg finale kovos Aleksandras Kazakevičius ir Laimutis Adomaitis, bet A.Kazakevičius finale susitiko su Juliumi Matuzevičiumi, kuris irgi yra mūsų rinktinės narys.
Šiame čempionate J.Matuzevičius pasirodė itin gerai. Vis dėlto Aleksandras įrodė, kad jis yra šios svorio kategorijos lyderis. Atkaklios kovos, ypač finale parodė, kad jo funkcinis, techninis ir taktinis pasirengimas šiandien yra labai geras.
Svorio kategorijos iki 66 kg finale Edgaras Venckaitis įrodė savo lyderystę. K.Šleiva, kuris nusileido E.Venckaičiui finale, – jaunas, perspektyvus ir talentingas sportininkas. Jo pagrindiniai startai šiemet laukia jaunimo grupėje – tad jo darbas ne tik dubliuoti E.Venckaitį, bet ir dalyvauti Europos jaunimo čempionate (U-23) – nuo praeitų metų pailgintas jaunimo amžius (anksčiau buvo iki 20 metų).
98 kg svorio kategorijoje abu sportininkai parodė, kad verti finalo. Vilius Laurinaitis patvirtino savo lyderiavimą šioje svorio kategorijoje. Jis buvo gerai pasirengęs funkciškai, techniškai ir taktiškai. Bet negalima nuvertinti Romo Fridriko, kuris gerai imtyniavo. Abu jie vienos rinktinės imtynininkai, per daugelį treniruočių gerai pažino vienas kitą ir turėjo galimybę išbandyti savo jėgas tarpusavy dar prieš Lietuvos čempionatą varžybose Suomijoje.
Svorio kategorijoje iki 130 kg pranašesnis turėjo būti Mindaugas Mizgaitis ir jis savo pranašumą patvirtino. Bet rezultatas parodė, kad Mantas Knistautas eina greta, yra konkurencija ir tai labai gerai.
Lietuvos čempionate laimėjo tie, kurie šiandien yra lyderiai.
Kokių atradimų ar nusivylimų buvo kitose svorio kategorijose?
Mūsų rinktinės narys svorio kategorijoje iki 59 kg Justas Petravičius parodė, kad jis yra tarp visų stipriausias. Malonu, kad mūsų rinktinės narys tai įrodė. Po pertraukos vėl į imtynininkų gretas sugrįžęs Ramūnas Dagys (71 kg) parodė, kad dar turi perspektyvų.
Svorio kategorijose iki 75 kg ir 80 kg ėmėsi ne pagrindinės rinktinės sąraše esantys sportininkai, bet buvo įdomu pažiūrėti ir paanalizuoti, kad išryškintume pajėgiausius. Galbūt ir šiose svorio kategorijose atsiras tas imtynininkas, kuris ateity galės atstovauti Lietuvos rinktinei jau tarptautinėje arenoje.
Keturių svorio kategorijų nugalėtojai (66 kg, 85 kg, 98 kg ir 130 kg) turės dvigubą šansą patekti į Rio – jie turės privilegiją pasirinkti du iš trijų atrankos turnyrų.
Taip nusprendėme trenerių štabe ir federacija tam pritarė. Šalies čempionas turi teisę pasirinkti, kokiuose atrankos etapuose jis dalyvaus.
Imtynės – kontaktinė sporto šaka. Džiugu, kad kai kuriose svorio kategorijose turime du, o kai kur ir tris lygiaverčius imtynininkus. Norime išvengti tų sunkių momentų, kai sportininkas gauna traumą ar kitos priežastys sutrukdo sportuoti, bet žinome, kad jeigu ne pirmas, tai jį dubliuojantis numeris galės dalyvauti atrankoje. Iki Rio mes turime keturis atsakingus startus, t.y. Europos čempionatas ir trys atrankos turnyrai. Čempionas turi teisę pasirinkti, kur dalyvaus. Bet jeigu jam nepavyks, mes turime teisę suteikti ir antram numeriui pakovoti dėl to paties kelialapio. Mūsų sporto šakoje kelialapiai nėra vardiniai, o yra iškovojoma vieta valstybei.
Pasiruošimas visiems bus bendras – ir lyderiai, ir „antrieji numeriai“ – visi ruošias lygiaverčiai.
Europos čempionatas kovo 8-13 dienomis vyks Rygoje. Ar tai suteikia lietuviams kokių nors privalumų?
Be abejo. Pirmiausiai, kelionė netolima ir nebus nuovargio. Kitas dalykas, latviai – mūsų kaimynai, mes su jais labai glaudžiai dirbame ir bendradarbiaujame, tai turės teigiamą psichologinę įtaką mūsų sportininkams, nebus tokio jaudulio. Be to, čempionatas Rygoje suteikia progą sutaupyti lėšų, kurias tikrai turime kur panaudoti, rengdamiesi pagrindiniams atrankos turnyrams į Rio.
Europos čempionate bus galima iškovoti teisę startuoti olimpinėse žaidynėse?
Ne, bet tai vis tiek Europos čempionatas, kuris turi savo vertę ir imtynininkai paliks įrašą imtynių istorijoje.
Vienas iš trijų olimpinių atrankos turnyrų Europos, kiti du – pasaulio. Kas įgis teisę startuoti Rio de Žaneire?
Atrankos turnyruose dalyvauja tik tos valstybės, kurios dar neiškovojo olimpinio kelialapio. Europos turnyre Serbijoje teisę dalyvauti Rio suteikiama finalininkams. Antrajame turnyre Mongolijoje kelialapius gaus trys pirmi imtynininkai. Pas mus yra dvi trečios vietos, tad trečių vietų laimėtojai kovos papildomai. Paskutiniame turnyre Turkijoje į olimpines žaidynes pateks finalininkai.
Paskutinis turnyras bus sunkiausias psichologiškai, nes daugiau galimybių kovoti dėl kelialapių nebus. Nebent Tarptautinė imtynių federacija suteiks vardinį kvietimą. Bet mes tikime, kad mūsų sportininkai vietą olimpinėse žaidynėse iškovos per atranką.
Ar galima sakyti, kad Europos turnyras – lengviausias, nes jame dalyvaus tik šio žemyno imtynininkai?
Ne, nes mūsų žemyno imtynių lygys aukštas ir konkurencija didelė. Statistika rodo, kad Europos imtynininkai lyderiauja pasaulyje. Nors šiandien imtynės ir kitose šalyse aukšto lygio.
Kiek kelialapių tikitės iškovoti į Rio de Žaneirą?
Blogas treneris, kuris netiki savo auklėtiniais. Tikime, kad kiekvienas atrankoje dalyvausiantis mūsų šalies atstovas turi šansų kovoti ir iškovoti kelialapį į Rio. Ne tik tie, kurie dalyvaus atrankos turnyruose, bet ir tie, kurie ruošiasi kartu su jais ir esant reikalui pasirengę juos pakeisti. Mūsų imtynių lyderiai yra patyrę, pasiekę pasaulyje puikių rezultatų, kurie ir suteikia vilčių. Beveik visi, išsykrus V.Laurinaitį, jau dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet V.Laurinaitis praėjusiais metais tarp visų mūsų imtynininkų parodė patį geriausią rezultatą ir pasaulio čempionate buvo arčiausiai to, kad būtų iškovojęs olimpinį kelialapį. Tikimės, kad su ta pačia motyvacija jis dalyvaus atrankos turnyruose ir kelialapį iškovos.
Lietuvos čempionato garbės pakyla
Graikų-romėnų imtynės
59 kg
1. Justas Petravičius
2. Domas Krikščiūnas
3. Jevgenijus Sinica ir Mantas Varnagiris
66 kg
1. Edgaras Venckaitis
2. Kristupas Šleiva
3. Dmitrijus Parechelašvilis ir Artūras Putramentas
71 kg
1. Ramūnas Dagys
2. Titas Kerševičius
3. Ričardas Ivanovas ir Darius Gudmonas
75 kg
1. Mantas Sinkevičius
2. Mindaugas Šurmaitis
3. Donatas Gudmonas ir Artūras Jarčevskis
80 kg
1. Benas Keršys
2. Mantas Vitkus
3. Vytautas Inčiūnas ir Gediminas Šurmatis
85 kg
1. Aleksandras Kazakevičius
2. Julius Matuzevičius
3. Laimutis Adomaitis ir Martynas Nemsevičius
98 kg
1.Vilius Laurinaitis
2. Romas Fridrikas
3. Donatas Streckis ir Miroslavas Mitiunas
130 kg
1. Mindaugas Mizgaitis
2. Mantas Knystautas
3. Artūras Jankauskas ir Džiugas Ramukevičius
Moterų imtynės
53 kg
1. Vaida Puidaitė
2. Eglė Valčiukaitė
3. Ineta Dantaitė ir Laura Stanelytė
55 kg
1. Deimantė Butavičiūtė
2. Viktorija Augustauskaitė
3. Rimgailė Čeponytė
60 kg
1. Kristina Domikaitytė
2. Karolina Latožaitė
3. Paulina Žuklijūtė ir Darija Matvejeva
63 kg
1. Giedrė Blekaitytė
2. Indrė Bubelytė
3. Kornelija Zaicevaitė
69kg
1. Danutė Domikaitytė
2. Auksė Rutkauskaitė
3. Rugilė Abraškevičiūtė ir Viktorija Buinauskaitė
75 kg
1. Kamilė Gaučaitė
2. Tatjana Fiodorova
3. Neringa Remeikaitė ir Miglė Maslauskaitė
Laisvosios imtynės
57 kg
1. Svajūnas Šakys
2. Andrejus Maksimovas
3. Mantas Markevičius
61kg
1. Tomas Baracevičius
2. Andrius Žekas
3. Lukas Lipnickas ir Karolis Buslys
65 kg
1. Šarūnas Jurčys
2. Gytis Jovaiša
3. Klaidas Lukaševičius ir Emilijus Rekašius
70 kg
1. Stanislavas Bajurinas
2. Ariomas Auga
3. Vitalijus Katiševskis ir Gvidas Rubežius
74 kg
1. Andrius Mažeika
2. Denis Širvaitis
3. Nikita Gerasimovas ir Dovydas Bušeckas
86 kg
1. Domantas Pauliuščenko
2. Mantas Kairys
3. Vitalijus Tavgenas ir Aurimas Kuoris
97 kg
1. Erikas Bizunovičius
2. Simas Norkus
3. Laurynas Damidavičius ir Denisas Nedoboras
125 kg
1. Jonas Rudavičius
2. Tomas Pakutinskas
3. Igoris Fiodorovas ir Arnas Abromavičius
Lyderiai užtikrintai apgynė savo pozicijas ir dabar galės ramiai rengtis olimpinės atrankos turnyrams, o apie pasibaigusį Lietuvos čempionatą ir artėjančias olimpinės atrankos kovas kalbėjomės su treneriu Ruslanu Vartanovu.
Koks buvo Lietuvos čempionatas, ar sportininkai pateikė netikėtumų?
Kiekviena kova buvo įtempta ir įdomi. Ypač laukiamos buvo finalinės kovos, kur susitiko lyderiai. Buvo laukiama, kad svorio kategorijos iki 85 kg finale kovos Aleksandras Kazakevičius ir Laimutis Adomaitis, bet A.Kazakevičius finale susitiko su Juliumi Matuzevičiumi, kuris irgi yra mūsų rinktinės narys.
Šiame čempionate J.Matuzevičius pasirodė itin gerai. Vis dėlto Aleksandras įrodė, kad jis yra šios svorio kategorijos lyderis. Atkaklios kovos, ypač finale parodė, kad jo funkcinis, techninis ir taktinis pasirengimas šiandien yra labai geras.
Svorio kategorijos iki 66 kg finale Edgaras Venckaitis įrodė savo lyderystę. K.Šleiva, kuris nusileido E.Venckaičiui finale, – jaunas, perspektyvus ir talentingas sportininkas. Jo pagrindiniai startai šiemet laukia jaunimo grupėje – tad jo darbas ne tik dubliuoti E.Venckaitį, bet ir dalyvauti Europos jaunimo čempionate (U-23) – nuo praeitų metų pailgintas jaunimo amžius (anksčiau buvo iki 20 metų).
98 kg svorio kategorijoje abu sportininkai parodė, kad verti finalo. Vilius Laurinaitis patvirtino savo lyderiavimą šioje svorio kategorijoje. Jis buvo gerai pasirengęs funkciškai, techniškai ir taktiškai. Bet negalima nuvertinti Romo Fridriko, kuris gerai imtyniavo. Abu jie vienos rinktinės imtynininkai, per daugelį treniruočių gerai pažino vienas kitą ir turėjo galimybę išbandyti savo jėgas tarpusavy dar prieš Lietuvos čempionatą varžybose Suomijoje.
Svorio kategorijoje iki 130 kg pranašesnis turėjo būti Mindaugas Mizgaitis ir jis savo pranašumą patvirtino. Bet rezultatas parodė, kad Mantas Knistautas eina greta, yra konkurencija ir tai labai gerai.
Lietuvos čempionate laimėjo tie, kurie šiandien yra lyderiai.
Kokių atradimų ar nusivylimų buvo kitose svorio kategorijose?
Mūsų rinktinės narys svorio kategorijoje iki 59 kg Justas Petravičius parodė, kad jis yra tarp visų stipriausias. Malonu, kad mūsų rinktinės narys tai įrodė. Po pertraukos vėl į imtynininkų gretas sugrįžęs Ramūnas Dagys (71 kg) parodė, kad dar turi perspektyvų.
Svorio kategorijose iki 75 kg ir 80 kg ėmėsi ne pagrindinės rinktinės sąraše esantys sportininkai, bet buvo įdomu pažiūrėti ir paanalizuoti, kad išryškintume pajėgiausius. Galbūt ir šiose svorio kategorijose atsiras tas imtynininkas, kuris ateity galės atstovauti Lietuvos rinktinei jau tarptautinėje arenoje.
Keturių svorio kategorijų nugalėtojai (66 kg, 85 kg, 98 kg ir 130 kg) turės dvigubą šansą patekti į Rio – jie turės privilegiją pasirinkti du iš trijų atrankos turnyrų.
Taip nusprendėme trenerių štabe ir federacija tam pritarė. Šalies čempionas turi teisę pasirinkti, kokiuose atrankos etapuose jis dalyvaus.
Imtynės – kontaktinė sporto šaka. Džiugu, kad kai kuriose svorio kategorijose turime du, o kai kur ir tris lygiaverčius imtynininkus. Norime išvengti tų sunkių momentų, kai sportininkas gauna traumą ar kitos priežastys sutrukdo sportuoti, bet žinome, kad jeigu ne pirmas, tai jį dubliuojantis numeris galės dalyvauti atrankoje. Iki Rio mes turime keturis atsakingus startus, t.y. Europos čempionatas ir trys atrankos turnyrai. Čempionas turi teisę pasirinkti, kur dalyvaus. Bet jeigu jam nepavyks, mes turime teisę suteikti ir antram numeriui pakovoti dėl to paties kelialapio. Mūsų sporto šakoje kelialapiai nėra vardiniai, o yra iškovojoma vieta valstybei.
Pasiruošimas visiems bus bendras – ir lyderiai, ir „antrieji numeriai“ – visi ruošias lygiaverčiai.
Europos čempionatas kovo 8-13 dienomis vyks Rygoje. Ar tai suteikia lietuviams kokių nors privalumų?
Be abejo. Pirmiausiai, kelionė netolima ir nebus nuovargio. Kitas dalykas, latviai – mūsų kaimynai, mes su jais labai glaudžiai dirbame ir bendradarbiaujame, tai turės teigiamą psichologinę įtaką mūsų sportininkams, nebus tokio jaudulio. Be to, čempionatas Rygoje suteikia progą sutaupyti lėšų, kurias tikrai turime kur panaudoti, rengdamiesi pagrindiniams atrankos turnyrams į Rio.
Europos čempionate bus galima iškovoti teisę startuoti olimpinėse žaidynėse?
Ne, bet tai vis tiek Europos čempionatas, kuris turi savo vertę ir imtynininkai paliks įrašą imtynių istorijoje.
Vienas iš trijų olimpinių atrankos turnyrų Europos, kiti du – pasaulio. Kas įgis teisę startuoti Rio de Žaneire?
Atrankos turnyruose dalyvauja tik tos valstybės, kurios dar neiškovojo olimpinio kelialapio. Europos turnyre Serbijoje teisę dalyvauti Rio suteikiama finalininkams. Antrajame turnyre Mongolijoje kelialapius gaus trys pirmi imtynininkai. Pas mus yra dvi trečios vietos, tad trečių vietų laimėtojai kovos papildomai. Paskutiniame turnyre Turkijoje į olimpines žaidynes pateks finalininkai.
Paskutinis turnyras bus sunkiausias psichologiškai, nes daugiau galimybių kovoti dėl kelialapių nebus. Nebent Tarptautinė imtynių federacija suteiks vardinį kvietimą. Bet mes tikime, kad mūsų sportininkai vietą olimpinėse žaidynėse iškovos per atranką.
Ar galima sakyti, kad Europos turnyras – lengviausias, nes jame dalyvaus tik šio žemyno imtynininkai?
Ne, nes mūsų žemyno imtynių lygys aukštas ir konkurencija didelė. Statistika rodo, kad Europos imtynininkai lyderiauja pasaulyje. Nors šiandien imtynės ir kitose šalyse aukšto lygio.
Kiek kelialapių tikitės iškovoti į Rio de Žaneirą?
Blogas treneris, kuris netiki savo auklėtiniais. Tikime, kad kiekvienas atrankoje dalyvausiantis mūsų šalies atstovas turi šansų kovoti ir iškovoti kelialapį į Rio. Ne tik tie, kurie dalyvaus atrankos turnyruose, bet ir tie, kurie ruošiasi kartu su jais ir esant reikalui pasirengę juos pakeisti. Mūsų imtynių lyderiai yra patyrę, pasiekę pasaulyje puikių rezultatų, kurie ir suteikia vilčių. Beveik visi, išsykrus V.Laurinaitį, jau dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet V.Laurinaitis praėjusiais metais tarp visų mūsų imtynininkų parodė patį geriausią rezultatą ir pasaulio čempionate buvo arčiausiai to, kad būtų iškovojęs olimpinį kelialapį. Tikimės, kad su ta pačia motyvacija jis dalyvaus atrankos turnyruose ir kelialapį iškovos.
Šalies moterų rinktinės treneris Aivaras Kaselis po čempionato vaikščiojo atsipūtęs – beveik visos jo įžvalgos buvo įgyvendintos. Kandidatės į olimpines žaidynes Danutė Domikaitytė ir Giedrė Blekaitytė žiūrovams parodė, kodėl jos yra vadinamos lyderėmis, o jaunosios panelės mėgino įgelti daugiau patyrusiomd varžovėmd.
Nustebino Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinė Auksė Rutkauskaitė, kuri finalinėje imtyje su D.Domikaityte smagiai grūmėsi pusantro kėlinuko. Neteisinga būtų nepaminėti savo svoryje ryškiai dominuojančiai Kamilei Gaučaitei. Taip pat maloniai stebino patyrusios imtynininkės Vaida Puidaitė, Deimantė Butavičiūtė, Kristina Domikaitytė, Tatjana Fiodorova. Jos nesiekia olimpinių aukštumų, tačiau nuolatos sukasi savo mėgstamo sporto sūkuryje, pačios sėkmingai kovoja ir rodo pavyzdį jaunoms panelėms. Šiaulių gimnazistėms minėtos sportininkės yra savotiškas lakmusas - įveiks patirties barjerą, galės užsimoti ir į aukštesnių tikslų užkariavimą. Bet dar reikia daug prakaito išlieti treniruotėse bei varžybose.
Nustebino Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinė Auksė Rutkauskaitė, kuri finalinėje imtyje su D.Domikaityte smagiai grūmėsi pusantro kėlinuko. Neteisinga būtų nepaminėti savo svoryje ryškiai dominuojančiai Kamilei Gaučaitei. Taip pat maloniai stebino patyrusios imtynininkės Vaida Puidaitė, Deimantė Butavičiūtė, Kristina Domikaitytė, Tatjana Fiodorova. Jos nesiekia olimpinių aukštumų, tačiau nuolatos sukasi savo mėgstamo sporto sūkuryje, pačios sėkmingai kovoja ir rodo pavyzdį jaunoms panelėms. Šiaulių gimnazistėms minėtos sportininkės yra savotiškas lakmusas - įveiks patirties barjerą, galės užsimoti ir į aukštesnių tikslų užkariavimą. Bet dar reikia daug prakaito išlieti treniruotėse bei varžybose.
Skirtingai nei "klasikai", laisvųjų imtynių atstovai neturėjo olimpinių ambicijų. Natūralu, kad po sėkmingų pastarųjų dviejų metų kadetų startų Europos čempionatuose, kur buvo iškovoti bronzos medaliai, rinktinės trenerių dėmesys susitelkė į jaunimą. Šiandien, tiesiog, nėra realių šansų kam nors įsiterpti tarp elitinių atletų, pretenduojančių į Rio todėl specialistai kantriai laukia jaunimo tobulėjimo ir šią situaciją vadina „kartų kaita“.
Prieš čempionatą treneriai laukė perspektyvių jaunų atletų Mindaugo Adomaičio ir Domanto Pauliuščenkos akistatos, tačiau laukta intriga svoryje iki 86 kilogramų neįvyko dėl Mindaugo traumos.
Neliko nepastebėti mažus stebuklus sukūrę sostinės atletai. Jau kelis metus šalies čempionatuose nedalyvavę Stanislavas Bajurinas (70 kg) ir Erikas Bizunovičius (97 kg) buvo primiršti imtynių aplinkoje. Tačiau į šių metų čempionatą jie grįžo su trenksmu – abu iškovojo Lietuvos čempionų titulus.
Antrus metus paeiliui stebino tauragiškio Tomo Pakutinsko kovos šalies čempionate. Tomas tobulai jaučiasi bušido ringuose, kur yra iškovojęs galybę pergalių. Tauragiškis taip pat yra nuolatinis „Hero's“ turnyrų dalyvis, o pernai prie savo apdovanojimų kolekcijos pridėjo pasaulio pankrationo čempiono vardą. Kaip ir prieš metus vykusiame čempionate T.Pakutinskas vėl nusiyrė iki finalo, kuriame nusileido 15 kilogramų sunkesniam Jonui Rudavičiui. Na, o stebino tas, kad laisvųjų imtynių čempionatui Tomas pora mėnesių ruošėsi su „klasikais“ Mantu Knystautu ir Mindaugu Mizgaičiu. “Su tokiais rimtai treniruočių partneriais kitąmet gal auksą nuskinsiu“, - šypsodamasis kalbėjo po lemiamos kovos geros nuotaikos nepraradęs T.Pakutinskas.
Lietuvos čempionato garbės pakyla
Graikų-romėnų imtynės
59 kg
1. Justas Petravičius
2. Domas Krikščiūnas
3. Jevgenijus Sinica ir Mantas Varnagiris
66 kg
1. Edgaras Venckaitis
2. Kristupas Šleiva
3. Dmitrijus Parechelašvilis ir Artūras Putramentas
71 kg
1. Ramūnas Dagys
2. Titas Kerševičius
3. Ričardas Ivanovas ir Darius Gudmonas
75 kg
1. Mantas Sinkevičius
2. Mindaugas Šurmaitis
3. Donatas Gudmonas ir Artūras Jarčevskis
80 kg
1. Benas Keršys
2. Mantas Vitkus
3. Vytautas Inčiūnas ir Gediminas Šurmatis
85 kg
1. Aleksandras Kazakevičius
2. Julius Matuzevičius
3. Laimutis Adomaitis ir Martynas Nemsevičius
98 kg
1.Vilius Laurinaitis
2. Romas Fridrikas
3. Donatas Streckis ir Miroslavas Mitiunas
130 kg
1. Mindaugas Mizgaitis
2. Mantas Knystautas
3. Artūras Jankauskas ir Džiugas Ramukevičius
Moterų imtynės
53 kg
1. Vaida Puidaitė
2. Eglė Valčiukaitė
3. Ineta Dantaitė ir Laura Stanelytė
55 kg
1. Deimantė Butavičiūtė
2. Viktorija Augustauskaitė
3. Rimgailė Čeponytė
60 kg
1. Kristina Domikaitytė
2. Karolina Latožaitė
3. Paulina Žuklijūtė ir Darija Matvejeva
63 kg
1. Giedrė Blekaitytė
2. Indrė Bubelytė
3. Kornelija Zaicevaitė
69kg
1. Danutė Domikaitytė
2. Auksė Rutkauskaitė
3. Rugilė Abraškevičiūtė ir Viktorija Buinauskaitė
75 kg
1. Kamilė Gaučaitė
2. Tatjana Fiodorova
3. Neringa Remeikaitė ir Miglė Maslauskaitė
Laisvosios imtynės
57 kg
1. Svajūnas Šakys
2. Andrejus Maksimovas
3. Mantas Markevičius
61kg
1. Tomas Baracevičius
2. Andrius Žekas
3. Lukas Lipnickas ir Karolis Buslys
65 kg
1. Šarūnas Jurčys
2. Gytis Jovaiša
3. Klaidas Lukaševičius ir Emilijus Rekašius
70 kg
1. Stanislavas Bajurinas
2. Ariomas Auga
3. Vitalijus Katiševskis ir Gvidas Rubežius
74 kg
1. Andrius Mažeika
2. Denis Širvaitis
3. Nikita Gerasimovas ir Dovydas Bušeckas
86 kg
1. Domantas Pauliuščenko
2. Mantas Kairys
3. Vitalijus Tavgenas ir Aurimas Kuoris
97 kg
1. Erikas Bizunovičius
2. Simas Norkus
3. Laurynas Damidavičius ir Denisas Nedoboras
125 kg
1. Jonas Rudavičius
2. Tomas Pakutinskas
3. Igoris Fiodorovas ir Arnas Abromavičius