LTOK planuose - rekordinis biudžetas

Generalinė asamblėja 2015 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto darbą įvertino "gerai". Tačiau skambėjo ir nerimo gaidos.

Ketvirtadienį viešbutyje „Best Western Vilnius“ įvyko eilinė ir neeilinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesijos.

Eilinėje sesijoje dalyvavo 89 LTOK nariai iš 112 bei 13 LTOK garbės narių. Eilinėje sesijoje buvo pristatyti LTOK veiklos rezultatai ir 2016-ųjų metų planai, o neeilinėje – priimti nauji LTOK įstatai.

Eilinę sesiją LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pradėjo įteikdama Lietuvos sporto apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus sportui LTOK atkūrimo 1988 m. darbo grupės nariui Kazimierui Motiekai, kadangi šio apdovanojimo K.Motieka negalėjo atsiimti sausio 5 d. vykusių Lietuvos sporto apdovanojimų metu.

Geri rezultatai ir nerimas dėl olimpinės pamainos

LTOK prezidentė apžvelgė LTOK veiklą 2015-aisiais metais, pasidžiaugė sėkmingų Lietuvos atletų pasirodymu pirmose Europos žaidynėse, iš kurių mūsų sportininkai parvežė net 7 medalius.

„Norėčiau pasidžiaugti puikiu federacijų ir Lietuvos olimpinio sporto centro darbu. Tik dėl to, kad efektyviai bendradarbiavome, mums kartu pavyko suformuoti didelę, gerai parengtų sportininkų rinktinę,“ – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Prezidentė taip pat padėkojo sporto bendruomenei už tai, kad sėkmingai vyksta atranka į olimpines žaidynes, sklandžiai vyksta pasirengimas. Olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – 114 geriausių Lietuvos sportininkų. LTOK kiekvienais metais didina biudžetą, skirtą sportininkų pasirengimui žaidynėms, auga ir olimpines stipendijas gaunančių sportininkų skaičius, tačiau nerimą kelia jaunoji karta.

„Norėčiau pabrėžti, kad būsimos olimpinės rinktinės pagrindą sudaro tie, kurie 2008 m. buvo olimpinės pamainos sąrašuose. Olimpinė pamaina šiandien yra neapibrėžtoje situacijoje. Turime galvoti ne tik apie 2016-ųjų metų olimpines žaidynes, 2020-aisiais mūsų laukia Tokijas. Klausimas – kokią turėsime olimpinę pamainą, jeigu valstybė neskirs daugiau dėmesio ir finansų olimpinės pamainos rengimui“, – nerimą išreiškė LTOK prezidentė.

Medikų atlyginimai - kuklūs

LTOK prezidentė yra susirūpinusi ir sporto medikų atlyginimais.

„Mūsų sporto medicinos specialistai yra labai aukšto lygio, dėl darbo specifikos daug laiko praleidžiantys komandiruotėse, toli nuo šeimos, neretai aukojantys savo atostogas, tačiau jų atlyginimai yra itin kuklūs“, – prezidentė informavo asamblėjos narius, kad LTOK skiria medikams priedus prie atlyginimų tam, kad jie neprastų motyvacijos, o sportininkams būtų užtikrinta profesionali pagalba.

2015-aisiais plėtėsi LTOK švietimo ir tarptautinių ryšių programos, buvo patvirtinta 2018-ųjų žiemos olimpinių žaidynių programa „Pjongčangas“. Praėjusiais metais LTOK gavo 6,76 mln. eurų pajamų, tai yra 851 tūkst. eurų daugiau nei planuota. 91 proc. LTOK pajamų buvo gautos iš UAB „Olifėja“, 8 proc. – Tarptautinio olimpinio komiteto subsidijos. 78 proc. biudžeto LTOK skyrė olimpinio sporto finansavimui.

LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė šios komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla. Su 2015 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto biudžetų įvykdymo apyskaita ir planuojamu šiųmečiu LTOK biudžetu supažindino LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša. Šiais metais planuojama į LTOK biudžetą surinkti 7,076 mln. eurų. Tai bus rekordinis LTOK biudžetas. Didžiąją dalį biudžeto taip pat sudarys iš UAB „Olifėja“ gautos pajamos – 6,477 mln. eurų. Tarptautinio olimpinio komiteto subsidijos – 600 tūkst. eurų.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pristatė 2016 m. LTOK veiklos planą. 2016-iasiais išsiplėtė olimpinio sporto programos, daugiau veiklų numatyta olimpinio švietimo programoje, kuri plečiasi dėl efektyvaus tarptautinių ryšių direkcijos darbo ir augančių iš TOK Olimpinio solidarumo programos gaunamų lėšų.

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas supažindino su LOF 2015 m. veiklos ataskaita bei su šių metų planais. Fondas veikė kaip visiškai finansiškai nuo LTOK nepriklausanti organizacija. 2015 m. pajamos, lyginant su 2013 m., išaugo penkis kartus ir pasiekė 569,9 tūkst. eurų. Didžiausia fondo išlaidų dalis buvo skirta bendrų LOF ir LTOK projektų ir programų finansavimui. 2016 m. fondo direktorius planuoja 20 proc. augimą.

Asamblėjos nariai vienbalsiai pritarė siūlymui LTOK veiklą įvertinti gerai, taip pat vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK 2015 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą, 2016 m. LTOK biudžetą ir 2016 m. veiklos planą.

Nuomonių įvairovė

Diskusijose kalbėjo Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovas Algirdas Raslanas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius ir programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo vadovas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Algimantas Blažys, LTOK nariai, LTOK atkūrimo darbo grupės nariai Dainius Kepenis ir Vytautas Kukarskas, LTOK garbės narys Zigmantas Motiekaitis.

A.Raslanas: „Kalbant apie žiemos sporto šakas, matome tam tikrą biatlono pažangą, neblogai startuojant Pasaulio taurės varžybose. Teisės dalyvauti olimpinėse žiemos žaidynėse siekia moterų ir vyrų estafečių komandos – tai nemaža pažanga.

Čiuožimas trumpuoju taku - asociacijai ugdoma pamaina Elektrėnuose, padedant savivaldybei, judama į priekį.

Dailusis čiuožimas. Sukurtas efektyvus olimpinės pamainos rengimo modelis.

Slidinėjimas. Turime suformavę du lygumų slidinėjimo rinktinių lygius, tai padaryti buvo gana sudėtinga. Suformuotos ir kalnų slidinėjimo rinktinės. Lietuvoje gausėja snieglenčių entuziastų.

Jaunimo olimpinės žiemos žaidynės. Pirmosiose dalyvavo šeši sportininkai, o antrosiose jėgas bandys 10 sportininkų.

Siekiant judėti į priekį, jaunimui labai svarbu lėšos. 30 tūkst. eurų skirta parama išgelbėjo tai, kad į II olimpines jaunimo žiemos žaidynes vyks 10 sportininkų.

Pasirašyta Pjongčango programa, bet džiaugtis nėra ko: teturime vos du sportininkus, kurie yra sąrašuose arba atitinka sąrašo kriterijų. Lėšos, rengiantis Pjongčangui yra stabilios ir nedidėja.

Olimpinės pamainos sąrašuose šiuo metu – 10 sportininkų. LTOK pakankamai stabilus finansavimas leido Lilehameryje turėti 10 žiemos sporto šakų atstovų.

Olimpinės pamainos klausimas – labai aktualus. Jeigu priimti kriterijai olimpinėms žaidynėms, tai turi būti priimta ir olimpinės pamainos plėtotės programa. Atsisakome meistriškumo, bet visą dėmesį sutelkiame olimpinei pamainai.“

L.Tubelis: „Programos "Rio 2016"pagrindinis tikslas – mūsų olimpiečius parengti taip, kad jie garbingai atstovautų šaliai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Programos uždaviniai yra du: pirmasis, kiekybinis – reikia pasiekti, kad ne mažiau kaip 70 sportininkų dalyvautų olimpinėse žaidynėse, o antrasis, kokybinis - du-trys medaliai ir 5-8 prizinės vietos, t. y 1-8 vietos.

Programa turi ir rezultatų kriterijus. Vienas iš aktualiausių kriterijų – sportininkų pasiekti rezultatai per pasaulio ir Europos čempionatus.

2015-aisiais planavimo efektyvumas buvo realistiškesnis ir pasiekti šiek tiek geresni rezultatai.

Vertinant sporto šakas, kurios Lietuvai iškovoja daugiausiai medalių, tai išskirtinos penkios: dviračių sportas, baidarių ir kanojų irklavimas, irklavimas, šiuolaikinė penkiakovė ir plaukimas.

Šiandien 40 individualių sporto šakų atstovų jau yra įvykdę olimpinius normatyvus. Tiesa, iš jų reikėtų atmesti tris maratonininkes bei pridėti vyrų krepšinio rinktinę“.

R.Kveselaitis: „Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas šiais metais darbą baigė, paskirstė visas lėšas. Viešai paskelbsime, kokias lėšas gavo kiekviena federacija pagal skirtingas finansavimo kryptis.

Iš fondo (6,1 mln. eurų )3590 tūkst. eurų, t. y 65 proc. tiesiogiai paskirstėme federacijoms jų sporto šakoms plėtoti ir programoms įgyvendinti. Lėšos buvo paskirstytos KKSD darbuotojų pateiktais įvertinimais bei jų sudaryta vertinimo metodika.

3590 tūkst. eurų buvo paskirstyta pagal KKSD pateiktus skaičiavimus. Ir ateityje remsimės jų paskaičiavimais.

Bendra visų paraiškų prašoma suma siekė 15 mln. 500 tūkst. eurų. Tai ženkliai daugiau nei tas paraiškas galėjome patenkinti. Liko labai daug nepatenkintų, nes mūsų galimybės su poreikiu smarkai skyrėsi.

Pinigai buvo ir bus viena jautriausių problemų sporte. Asmeniškai pažadu, kad, man vadovaujant fondui, bus panaikintos bet kokios piktnaudžiavimo galimybės, o visi pinigai bus skiriami maksimaliai viešai bei aiškiai, itin kokybiškai įvertinus visas paraiškas.

Neatsitiktinai šiemet paraiškas vertino nepriklausomi ekspertai. 124 paraiškos nesurinko minimalių 15 ekspertų vertinimo balų, o visos kitos surinko ir joms paskirti pinigai".

A.Blažys: „Šiandien svarbiausia sporto medikams – labai gerai prižiūrėti tuos, kurie jau iškovojo olimpinius kelialapius, ir tuos, kurie jų siekia.

Noriu nuoširdžiai padėkoti LTOK ir KKSD vadovams už didelį dėmesį bei pagalbą sporto medicinos federacijai. Mes galime įsigyti gerą aparatūrą, gydytojai dalyvauti svarbiose tarptautinėse konfederacijose ir gauti pačias naujausias žinias.

Lietuvos sportininkai tikrai turi labai aukšto lygio gydytojus, tačiau kita bėda – šie gydytojai mūsų valdžios yra visiškai neįvertinti. Gydytojo atlyginimas labai mažas – 586 eurai.

Norėtųsi, kad per geriausių sportininkų apdovanojimus kitąmet kokia nors nominacija būtų skirta ir sporto medikui“.

D.Kepenis: „Partijos ir vyriausybė labai aktyviai sukruto kovoti su alkoholizmo problema. Jau rengiami dokumentai alkoholikams gydyti. Bet negirdėjau, kad kur nors būtų kalbama apie jaunimo ugdymą blaivioje dvasioje.

Sausio 1-ąją startavo 21-oji sveikuolių olimpiada, labai gaila, kad apie tai visuomenė nešneka. Pradėkime į šią olimpiadą kviesti mūsų vaikus, jaunimą.

Prieš porą metų Seimas atmetė alkoholio draudimo reklamą, o dabar vėl prie jos grįžta. Tiktai alkoholikų šeimoje gimsta girtuokliai. Visi turime pasiryžti ir prašyti, kad būtų stabdoma alkoholio reklama, sporto renginiuose uždrausti bet kokią alkoholio reklamą.

Jokie vaistai dar neišgydė nė vieno alkoholiko. Išgydo tik labai rimtas darbas su žmogumi ir jo paties noras“.

V. Kukarskas: „LTOK atkūrimo darbo grupės pagrindu įsteigtas Signatarų klubas. Artimiausiu metu planuojame sukurti internetinį puslapį ir kviesime atsiliepti tų 1988 metų ant Tauro kalno įvykio dalyvius, kurie balsavo už LTOK atkūrimą, ir norintys prisijungti prie klubo darbo“.

Z.Motiekaitis: „2015-aisiais gruodžio 31 d. panaikinus Lietuvos sporto informacijos centrą, šiandien nėra administruojama „Lietuvos sporto enciklopedija“. Norėtųsi, kad LTOK olimpinio švietimo veiklos programos dalyje būtų įrašyta ir internetinės enciklopedijos administravimas“.

Patvirtinti nauji LTOK įstatai

Neeilinė Generalinės asamblėjos sesija buvo sušaukta naujų LTOK įstatų patvirtinimui. Sesijoje dalyvavo 84 nariai. LTOK prezidentė informavo, kodėl keičiami LTOK įstatai ir pristatė esminius įstatų pakeitimus.

2001 m. redakcijos LTOK įstatai, parengti pagal tuomet galiojusį LR visuomeninių organizacijų įstatymą, nebeatitiko šiuo metu galiojančio Lietuvos respublikos asociacijų įstatymo. Pagal iki šiol galiojusius įstatus LTOK sudarė tik fiziniai asmenys, o pagal naujuosius įstatus LTOK nariais galės būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Nauja įstatų redakcija buvo ruošiama vadovaujantis su LR įstatymais, Olimpine Chartija ir suderinta su Tarptautiniu olimpiniu komitetu.

Diskusijose kalbėjo A.Raslanas, V.Kukarskas, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto naujos redakcijos įstatai buvo patvirtinti vienbalsiai.