Meda Piečytė 2016 m. vasario 19 d. 12:55

Lietuvos kovotoja turi ką įrodyti ringe

Bušido turnyro Lietuvoje staigmena – moterų kova. Jos dalyvė J.Stoliarenko teigia: "Pasistengsiu įrodyti Lietuvai tai, kas pasaulyje žinoma jau senai."

Jau aiškėja kovo 19 dieną „KOK World Series 2016” turnyre planuojamos staigmenos. Viena jų – moterų dvikova, kurioje Lietuvai atstovaus Julija Stoliarenko. Vilniaus „Siemens“ arenoje 22 metų mergina kovos pirmą kartą, tad šis įvykis jai ypatingas: „Buvo sunku rasti man priešininkę, todėl teko palaukti, bet dabar esu laiminga. Pagaliau mane sups savos sienos”, – džiaugsmo neslėpė kovotoja.

Nors gimė ir augo Visagine, Julija šiuo metu savo kasdienybės nebeįsivaizduoja be Kauno. Čia – jos visas gyvenimas, tiksliau – sporto klubas „Fighter House/ Roger Gracie Academy”, treneris Donatas Uktveris ir kolegos, geriausiai suprantantys merginos tikslus ir svajones. „Be jų aš tiesiog netobulėčiau”, – teigia sportininkė, kovos menais užsiimanti daugiau nei 10 metų. Per šį laiką ji spėjo tapti šindokai-kan karatė, kiokušin budokai kan karatė, K-1, Muay thai ir brazilų džiudžitsu Lietuvos, Europos bei pasaulio čempione.

Kodėl pasirinkote kovos menus? Šeimoje niekas neprieštaravo tokiam žingsniui?

Tėtis pats mane atvedė į karatė, kadangi tuo domėjosi jaunystėje. Turbūt galvojo, kad pasportuosiu šiek tiek, kol baigsiu mokyklą, ir viskas. Bet, kaip matot, laikotarpį pratęsiau (juokiasi).

Kuo labiausiai žavi kovos menai?

Man kovos menai pirmiausia yra menas, o ne sportas. Judėjimo, kūno kontrolės, savo minčių kontroliavimo menas. Menas pajausti priešininką ir apgauti jį. Man patinka tai, kad fizinės kūno galimybės nėra pagrindinis veiksnys, labai svarbu, kas vyksta tavo galvoje – tavo technika ir kaip tu ją pateiki, kiek jėgų esi pasiryžęs atiduoti. Šiame kovų pasaulyje iš tiesų nėra smurto, kaip daugelis galvoja. Du žmonės išeina nesidaužyti, kaip daugeliui atrodo, o parodyti savęs – to, ką jie išmoko, dėl ko buvo išlieta tiek daug prakaito ir paaukota gyvenimo. Tai yra nuostabu!

Ką atsakote tiems, kurie teigia, jog kovos menai  – ne moterims?

Pirmiausia, mes gyvename 21 amžiuje, o šie stereotipai atėję iš senų laikų. Jie absurdiški. Žmogus turi daryti tai, ką mėgsta, tai, kas daro jį laimingą. Jeigu vaikinui patinka šokti baletą ar megzti, kodėl gi ne? Jeigu merginai patinka žaisti futbolą arba boksuotis, kodėl nedaryti to? Gyvenimas duotas vienas ir jį reikia išnaudoti tinkamai. Aš mėgstu kovos menus, tad kodėl turėčiau neiti šiuo keliu?

Ar šiuo metu dėmesį skiriate tik MMA?
MMA apima labai daug kovos menų. Kovotojas turi būti universalus ir turėti kuo daugiau skirtingų kovos menų patirties. Taigi sakyti, jog aš užsiiminėju vien MMA, būtų nesąžininga, nes per savaitę tenka tobulinti ir smūgiavimą, užsiimti ir laisvosiomis imtynėmis ir brazilų džiudžitsu. Jeigu žiūrėsime į tai, kokiose varžybose dalyvauju, taip, šiuo metu mano prioritetas yra MMA. Kartais vis dar dalyvauju brazilų džiudžitsu varžybose, dėl to, kad įsimylėjau šią sporto šaką.

Jūsų aplinkoje yra nesportuojančių žmonių? Ar draugauti pavyksta tik su bendraminčiais?

Be abejo, yra! Yra likusių draugų iš vaikystės, universiteto laikų. Juos aš labai vertinu.

Geriau sutariate su vyrais ar moterimis?
Visiškai nesvarbu, vyras tai ar moteris, svarbiausia, kad žmogus būtų geras. Tada mes tikrai sutarsime (šypsosi).



Kada pastarąjį kartą žengėte į ringą?
Pagal MMA taisykles kovojau prieš metus. Buvo sunku rasti man priešininkę, todėl teko palaukti. Bet dabar esu laiminga. Pagaliau mane sups savos sienos!

Didžiausiame bušido turnyre Vilniuje pasirodysite pirmą kartą. Kodėl būtent dabar?

Noriu kovoti! Tiesiog tik šį kartą pavyko viską suderinti iki galo.

Kokie jausmai apėmė sužinojus, kad žengsite į ringą Lietuvos vyrų metų renginyje?

Negalėjau patikėti, kad jau kovo mėnesį aš kovosiu gimtosios šalies arenoje, savų žmonių akivaizdoje! Tai didelė garbė. Pasistengsiu įrodyti Lietuvai tai, kas pasaulyje žinoma jau seniai... Merginos gali parodyti ne mažiau įdomių ir ne mažiau kvapą gniaužiančių kovų!

Kaip sekasi ruoštis turnyrui?
Sportuoju du kartus per dieną. Su treneriu Donatu Uktveriu ruošiame taktiką, kombinacijas, kad įveiktume priešininkę. Kol kas pasirengimas vyksta sklandžiai.

Kiek laiko skiriate pasiruošimui?
Nuo patvirtinimo, kad kova vyks, iki kovo 19-osios bus pusantro mėnesio.

Kas prie jo prisideda – treneriai, komanda, draugai?
Visuomet sakiau ir sakysiu: be trenerių ir be savo „Fighter House/ Roger Gracie Academy“ šeimos, aš esu niekas – be jų tiesiog netobulėčiau. Žinoma, didelę įtaką man, kaip kovotojai, daro treneris Donatas. Jis ištaisė mano smūgiavimo techniką, patobulino imtyniavimą parteryje, žodžiu, padarė iš manęs MMA kovotoją. Dar norėčiau paminėti Eriką Petraitį, kuris jau kurį laiką padeda tobulinti imtynes stovėsenoje. Ir, žinoma, labai svarbūs, ruošiantis kovai, yra komandos draugai, nes be jų tiesiog neturėčiau su kuo treniruotis (juokiasi).

Ar domėjotės būsima priešininke – Lenkijos atstove Martyna Czech?
Taip. Ji daug aukštesnė už mane ir, kas svarbiausia, ji turi brazilų džiudžitsu rudą diržą, kuris parodo žmogaus technikos lygį. Martyna bus labai pavojinga ant žemės. Be to, ji per savo karjerą yra laimėjusi prieš dabartinę UFC kovotoją! Lengva tikrai nebus, bet nenugalimų nėra.

Koks nusiteikimas prieš kovą?

Žengsiu į ringą tik dėl pergalės!

Ar jau laukiate kovo 19-osios?
Beprotiškai. Aš labai pasiilgau jausmų, kurie užvaldo ringe. Bet dar laukia daug darbo ruošiantis.

Kodėl verta atvykti į „Siemens“ areną palaikyti jūsų ir kitų Lietuvos kovotojų?
Kovotojo kelias nėra pats lengviausias ir žmonių palaikymas labai svarbus. Be to, mes, lietuviai, eisime ginti savo namų sienų, tad publikos palaikymas bus tik į naudą. Pasistengsime padovanoti jums gražių kovų ir nepamirštamų emocijų.