| Julius Bliūdžius, Stambulas | 2010 m. rugsėjo 13 d. 01:01 |
„Norėčiau, kad tai, kas čempionato metu padėjo suvienyti mūsų tris milijonus, būtų impulsas ir kitose gyvenimo srityse”, - teigė Kęstutis Kemzūra.
“Ne taktiniai sprendimai, o begalinis noras ir ryžtas padėjo mums laimėti. Norėčiau, kad tai, kas čempionato metu padėjo suvienyti mūsų tautą, mūsų tris milijonus, būtų impulsas ir kitose gyvenimo srityse. Norėčiau, kad mūsų šalis pasinaudotų šių vyrų dvasia ir eitų į priekį”, - po pergalės mažajame pasaulio čempionato finale kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra.
„Norėčiau padėkoti visiems, kurie manimi tikėjo, ypač Lietuvos krepšinio federacijai. Taip pat ačiū visiems Lietuvos žmonėms. Patys žinote, koks ilgas buvo mūsų kelias, kuris prasidėjo liepos 15 dieną Druskininkuose. Ir šį laimėjimą pasiekė ne dvylika, o septyniolika žaidėjų. Mindaugas Katelynas, Mindaugas Lukauskis, Giedrius Gustas, Donatas Motiejūnas, Arvydas Eitutavičius – tai vyrai, kurių čia nėra, bet kurie labai prisidėjo prie pergalės. Jie stūmė mus į priekį pasirengimo metu”.
“Noriu padėkoti savo kolegoms. Valdemarui Chomičiui, kuris mus turėjo palikti.. Jis skambindavo, rašydavo mums. Taip pat Robertui Kuncaičiui, Donaldui Kairiui, Mantui Šerniui. Milžinišką indėlį įnešė fizinio parengimo treneris Evaldas Kandratavičius. Be šio žmogaus darbo ir žinių būtų neįmanoma žaisti tokiu tempu ir laimėti. Ačiū visai medicinos brigadai: Juozukui (Juozui Petkevičiui - red.past.), Aidui Buzeliui, Aleksejui Peletskiui, Rimtautui Gudui, Vyteniui Trumpickui, administratoriui Žydrūnui Vilenčikui. Kiekvienas įdėjo savo širdį. Tai buvo komandinis darbas. Trūksta žodžių pasakyti ką nors daugiau. Ačiū tiems, kurie sirgo už mus čia ir Lietuvoje. Sveikinu Lietuvą”, - sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo K.Kemzūra.
Serbijos rinktinės treneris Duško Ivkovičius po pralaimėjimo neslėpė nusivylimo. Bet ne savo auklėtinių žaidimu, o čempionato organizavimu ir teisėjavimu. D.Ivkovičiaus nuomone, viskas buvo daroma taip, kad turkai žaistų finale. Strategui buvo apmaudu, kad to auka pusfinalyje tapo jo komanda.
„Sveikinu Kemzūrą. Jokių abejonių – Lietuva nusipelnė šios pergalės, ji žaidė geriau. Mano komanda nemiegojo visą naktį, todėl buvo labai sunku žaidėjus parengti rungtynėms. Ar normalu, kad komanda baigia žaisti 12 valandą nakties, iš arenos išvažiuoja 2 valandą ryto, o 8 valandą jau eina pusryčiauti, nes turi dar suspėti pasitreniruoti? Kaip man parengti vyrus? Be to, tai kas vyko aikštelėje, buvo labai keista. Buvo daugybė keistų rungtynių, daug keistų situacijų. Šia prasme tai buvo pats blogiausias čempionatas per visą čempionatų istoriją.
Keistos buvo ir mūsų pusfinalio rungtynės. Jose nebuvo jokios kontrolės. Pasakykite man, kodėl nei vienose mūsų rungtynėse atkrintamųjų varžybų etape neteisėjavo europiečiai? Visoms rungtynėms teisėjai buvo skiriami iš kažkokių neaiškių krepšinio šalių. Jei FIBA vadovai mano, kad tie žmonės turi teisėjauti ir jei darbą daro gerai, tegu, bet tai yra didžiulė problema.
Nepykite, kad aš tai sakau, bet po pusfinalio rungtynių neturėjau galimybės to pasakyti. Šiandien čempionatas mums baigėsi ir aš galiu kalbėti. Pasakykite, kur tų žmonių moralė? Aš nežinau, ar mano vaikinai bus nubausti už komentarus po vakar rungtynių. Jei baus - tegu. Bet jie turi teisę tai pasakyti. Vakar dienos rungtynės buvo žemiausios moralės, - teigė treneris.
Šitokių dalykų aš nesu matęs per visą savo karjerą krepšinyje, o krepšinyje, patikėkite manimi, aš mačiau labai daug“, - pasisakymą spaudos konferencijoje baigė D.Ivkovičius.