| Lina Daugėlaitė | 2016 m. kovo 7 d. 13:27 |
Vyrai vis dar nustato taisykles sporte
Nors Lietuva – viena iš dviejų Europos valstybių, kurių olimpiniams komitetams vadovauja moterys, lygybės ženklo tarp vyrų ir moterų sporto dėti negalime
Tai, kad Lietuvos olimpiniam sportui vadovauja Daina Gudzinevičiūtė, neatspindi tikrosios padėties Lietuvos sporte. Tai išimtis – o ne taisyklė ir tai iliustruoja kitas pavyzdys: tarp 28 Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijų vadovų galima rasti taip pat vos vieną moterį – Liliją Vanagienę, kuri yra Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė. „Tendencija, kurią pastebime sporte, yra tokia pati, kaip ir kitose sprendimų priėmimo srityse – moterų mažėja su kiekvienu laipteliu aukštyn sporto hierarchijoje“, - sakė Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk spaudos konferencijoje, kurioje artėjančios Tarptautinės moters dienos proga buvo siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis sporte susiduria moterys.
Kaip rodo EIGE atlikti tyrimai, nacionalinėse sporto federacijose moterys nėra pakankamai įtraukiamos į sprendimų priėmimą. Vidutiniškai moterys sudaro tik 14 proc. sprendimo priėmėjų: valdybos narių, generalinių sekretorių ir viceprezidentų. Be to, skaičiuojama, kad moterys užima tik 5 proc. federacijų prezidentų postų. Fiksuojami ir dideli skirtumai tarp ES šalių. Sprendimus priimančių moterų dalis nacionalinėse federacijose svyruoja nuo 3 proc. Lenkijoje iki 43 proc. Švedijoje.
Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad sporto organizacijose vyrai vis dar priima daugumą sprendimų, turinčių įtakos abiems lytims. Štai nustatant šalyse prioritetines sporto šakas, dažniausiai jomis pasirenkamos tos, kuriose dominuoja vyrai.
Ieškodama priežasčių, kodėl taip yra, E.Langbakk sako, kad sporte gajūs stereotipai.
Kad vyrų ir moterų lygybės klausimas sporte – didelė problema, pritarė ir LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė, pateikusi ne vieną pavyzdį, kurį jai padiktavo ne tik jos darbas LTOK, bet ir asmeninė sportininkės patirtis: „Skiriasi net žurnalistų klausimai sportininkams moterims ir vyrams. „Ar vyras leidžia sportuoti?“, - klausiama moterų, o vyrų geriausių atveju teiraujamasi: „Ar žmona neprieštarauja?..“ Sportininkė turi būti graži, gera mama ir šeimininkė, tuo tarpu vyrui pakanka pasiekti gerų rezultatų. O motinystė – apskritai bėda visiems. Federacijos nežino, ką tokiu atveju daryti. Visa tai smulkmenos, tačiau jos rodo, kokia tai yra problema ir kaip ji įsišaknijusi mūsų galvose“.
Šiaurės šalyse sprendžiant vyrų ir moterų lygybės klausimus, įstatymais nustatomos kvotos, reguliuojančios moterų skaičių tam tikrose pozijose. Lietuvoje teisiškai to reguliuoti negalima, nes to mūsų įstatymai nenumato. „Mes galime tik patarti, rekomenduoti į savo veiklą įtraukti kuo daugiau moterų“, - sakė D.Gudzinevičiūtė.
Beje, pasak jos, tada, kai buvo iškeltas klausimas dėl imtynių ateities olimpinėse žaidynėse, vienas didžiausių TOK priekaištų Tarptautinei imtynių federacijai buvo tas, kad jos Vykdomajame komitete nėra moterų.
Užsakymu bendrovės „TNS LT“ tyrimo duomenimis, Lietuvos portalų pranešimuose vyrai minimi net 4,5 karto dažniau nei moterys, o 97 proc. TV kanalais transliuojamų varžybų rungiasi vyrai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad visuomenė norėtų turėti galimybę daugiau stebėti moterų varžybų transliacijų. 55 proc. visų apklaustųjų mano, kad Lietuvos kanalai transliuoja per mažai varžybų, kuriuose dalyvauja moterys. Norą matyti daugiau moterų varžybų išreiškė 45 proc. visų respondentų.
Minint tarptautinę moters dieną ir artėjant 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms bei parolimpinėms žaidynėms, EIGE ir LTOK, bendradarbiaudami su Šiaurės šalių ambasadomis ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, surengė tarptautinę konferenciją „Moterys ir vyrai sporte: ar žaidžiame pagal tas pačias taisykles?“.
LTOK prezidentė pasveikino apie šimtą į konferenciją susirinkusių dalyvių.
„Pradėjusi domėtis lyčių lygybe sporte pirmiausiai peržvelgiau savo ilgą sportinę karjerą ir supratau, kad joje buvo visko – tiek nuoskaudų, tiek diskriminacijos. Mano kolegės gali pasakyti tą patį – buvo visko. Bėda ta, kad visada maniau, jog taip ir turi būti. Mes šiandien čia susitikome tam, kad iš šioje konferencijoje dalyvaujančių moterų patirčių suprastume, jog stereotipai nėra savaime suprantamas dalykas, mes pačios turime pradėti juos keisti“, – į konferencijos dalyves kreipėsi LTOK prezidentė.
Konferencijos metu vykstančiose diskusijose dalyvauja buvusi profesionali bėgikė Rikke Ronholt (Danija), Kauno dziudo klubo „Asahi“ prezidentė Lolita Dudėnienė, futbolininkė ir teisėja, Hedmarko universitetinės kolegijos docentė Bente Ovedie Skogvang (Norvegija), UEFA teisėja, futbolo trenerė ir žaidėja Justina Lavrenovaitė, Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės kapitonė Rima Valentienė, organizacijos „Europos moterys ir sportas“ pirmininkė Kristina Thuree (Švedija), Europos komisijos sporto skyriaus politikos ekspertė Paola Ottonello, Suomijos olimpinio komiteto atstovė Hikka Laitinen ir Europos Tarybos išplėstinio dalinio susitarimo vykdančiosios tarybos narys ir pranešėjas lyčių lygybės klausimais Marko Begovičius. Baigiamąjį žodį tarė Suomijos ambasadorius Lietuvoje Harri Maki-Reinikkas.
Kaip rodo EIGE atlikti tyrimai, nacionalinėse sporto federacijose moterys nėra pakankamai įtraukiamos į sprendimų priėmimą. Vidutiniškai moterys sudaro tik 14 proc. sprendimo priėmėjų: valdybos narių, generalinių sekretorių ir viceprezidentų. Be to, skaičiuojama, kad moterys užima tik 5 proc. federacijų prezidentų postų. Fiksuojami ir dideli skirtumai tarp ES šalių. Sprendimus priimančių moterų dalis nacionalinėse federacijose svyruoja nuo 3 proc. Lenkijoje iki 43 proc. Švedijoje.
Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad sporto organizacijose vyrai vis dar priima daugumą sprendimų, turinčių įtakos abiems lytims. Štai nustatant šalyse prioritetines sporto šakas, dažniausiai jomis pasirenkamos tos, kuriose dominuoja vyrai.
Ieškodama priežasčių, kodėl taip yra, E.Langbakk sako, kad sporte gajūs stereotipai.
Kad vyrų ir moterų lygybės klausimas sporte – didelė problema, pritarė ir LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė, pateikusi ne vieną pavyzdį, kurį jai padiktavo ne tik jos darbas LTOK, bet ir asmeninė sportininkės patirtis: „Skiriasi net žurnalistų klausimai sportininkams moterims ir vyrams. „Ar vyras leidžia sportuoti?“, - klausiama moterų, o vyrų geriausių atveju teiraujamasi: „Ar žmona neprieštarauja?..“ Sportininkė turi būti graži, gera mama ir šeimininkė, tuo tarpu vyrui pakanka pasiekti gerų rezultatų. O motinystė – apskritai bėda visiems. Federacijos nežino, ką tokiu atveju daryti. Visa tai smulkmenos, tačiau jos rodo, kokia tai yra problema ir kaip ji įsišaknijusi mūsų galvose“.
Šiaurės šalyse sprendžiant vyrų ir moterų lygybės klausimus, įstatymais nustatomos kvotos, reguliuojančios moterų skaičių tam tikrose pozijose. Lietuvoje teisiškai to reguliuoti negalima, nes to mūsų įstatymai nenumato. „Mes galime tik patarti, rekomenduoti į savo veiklą įtraukti kuo daugiau moterų“, - sakė D.Gudzinevičiūtė.
Beje, pasak jos, tada, kai buvo iškeltas klausimas dėl imtynių ateities olimpinėse žaidynėse, vienas didžiausių TOK priekaištų Tarptautinei imtynių federacijai buvo tas, kad jos Vykdomajame komitete nėra moterų.
Užsakymu bendrovės „TNS LT“ tyrimo duomenimis, Lietuvos portalų pranešimuose vyrai minimi net 4,5 karto dažniau nei moterys, o 97 proc. TV kanalais transliuojamų varžybų rungiasi vyrai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad visuomenė norėtų turėti galimybę daugiau stebėti moterų varžybų transliacijų. 55 proc. visų apklaustųjų mano, kad Lietuvos kanalai transliuoja per mažai varžybų, kuriuose dalyvauja moterys. Norą matyti daugiau moterų varžybų išreiškė 45 proc. visų respondentų.
Minint tarptautinę moters dieną ir artėjant 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms bei parolimpinėms žaidynėms, EIGE ir LTOK, bendradarbiaudami su Šiaurės šalių ambasadomis ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, surengė tarptautinę konferenciją „Moterys ir vyrai sporte: ar žaidžiame pagal tas pačias taisykles?“.
LTOK prezidentė pasveikino apie šimtą į konferenciją susirinkusių dalyvių.
„Pradėjusi domėtis lyčių lygybe sporte pirmiausiai peržvelgiau savo ilgą sportinę karjerą ir supratau, kad joje buvo visko – tiek nuoskaudų, tiek diskriminacijos. Mano kolegės gali pasakyti tą patį – buvo visko. Bėda ta, kad visada maniau, jog taip ir turi būti. Mes šiandien čia susitikome tam, kad iš šioje konferencijoje dalyvaujančių moterų patirčių suprastume, jog stereotipai nėra savaime suprantamas dalykas, mes pačios turime pradėti juos keisti“, – į konferencijos dalyves kreipėsi LTOK prezidentė.
Konferencijos metu vykstančiose diskusijose dalyvauja buvusi profesionali bėgikė Rikke Ronholt (Danija), Kauno dziudo klubo „Asahi“ prezidentė Lolita Dudėnienė, futbolininkė ir teisėja, Hedmarko universitetinės kolegijos docentė Bente Ovedie Skogvang (Norvegija), UEFA teisėja, futbolo trenerė ir žaidėja Justina Lavrenovaitė, Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės kapitonė Rima Valentienė, organizacijos „Europos moterys ir sportas“ pirmininkė Kristina Thuree (Švedija), Europos komisijos sporto skyriaus politikos ekspertė Paola Ottonello, Suomijos olimpinio komiteto atstovė Hikka Laitinen ir Europos Tarybos išplėstinio dalinio susitarimo vykdančiosios tarybos narys ir pranešėjas lyčių lygybės klausimais Marko Begovičius. Baigiamąjį žodį tarė Suomijos ambasadorius Lietuvoje Harri Maki-Reinikkas.