| kriminologija.lt | 2016 m. balandžio 6 d. 08:30 |
Rusijos dopingo skandalo aidai - Lietuvoje
Kai mokslas susitinka su praktika. „Ar įmanoma dopingo prevencija?, - klausia viena geriausių Lietuvos šachmatininkių Salomėja Zaksaitė.
2014-ųjų pabaigoje vokiečių televizijos kanalui ARD sukūrus dokumentinį filmą „Slaptasis dopingas” pradėta vis garsiau kalbėti apie tai, kaip Rusijos lengvaatlečiai savo trenerių paskyrimu sistemingai vartojo draudžiamus preparatus. Pagrindinius vaidmenis filme vaidino lengvaatletė Julija Stepanova ir jos vyras Vitalijus – buvęs Rusijos antidopingo agentūros darbuotojas.
Tarptautinė antidopingo agentūra išsyk įsteigė nepriklausomą komisiją. Tyrimas truko ilgiau nei pusmetį ir 2015 m. lapkričio 9 dieną paskelbti pirmieji rezultatai, kuriais remiantis buvo apkaltinti pareigūnai bei atletai ir rekomenduota diskvalifikuoti Rusijos lengvosios atletikos federaciją.
Kaip nurodyta Rusijos naujienų agentūros TASS 2016 m. atliktoje studijoje, lengvosios atletikos skandalas paskatino teisinius pokyčius: netolimoje ateityje Rusija gali nustatyti administracinę atsakomybę už dopingo vartojimą ir netgi yra ketinimų įvesti baudžiamąją. Susitikime su visų vasaros sporto šakų federacijų atstovais Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas paragino kovoti su dopingo problema ir nurodė Sporto ministrui Vitalijui Mutko apsaugoti sportininkus nuo šio blogio.
Tokie paradiniai žingsniai primena įbauginimo kriminologines teorijas ir vadinamąją „nulinės tolerancijos“ politiką: kai su socialine problema nedirbama iš esmės, o skubama ieškoti kaltųjų kriminalizuojant veikas ar griežtinant bausmes. Antra vertus, analogiškos strėlės gali būti nukreipiamos ir į Tarptautinę antidopingo agentūrą – kad Rusija kartu su kitomis Rytų Europos valstybėmis tapo „atpirkimo ožiu“ – tokią prielaidą iliustruoja prieštaringos nuomonės dėl mildronato įtraukimo į Draudžiamąjį sąrašą.
Vaistas meldoniumas (mildronatas) buvo išrastas aštuntajame dešimtmetyje Latvijos mokslų akademijoje, Ivaro Kalvinšo. Jis kritikavo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį draudimą teigdamas, kad Tarptautinė antidopingo agentūra nepateikė mokslinių įrodymų, liudijančių tai, kad vaistas gali būti naudojamas kaip dopingas. Tuo tarpu Liene Kozlovska, Latvijos antidopingo agentūros vadovė, teigė, kad meldonium vartojant didelėmis dozėmis tampa pavojingu preparatu ir kad jis gali būti vartojamas tik esant gydytojo priežiūrai. Ji taip pat spėjo, kad dėl Rusijos antidopingo agentūros suspendavimo šios šalies sportininkai nebuvo pakankamai informuoti apie pasikeitusį Draudžiamąjį sąrašą.
Ar šiandieniniame dinamiškame sporto pasaulyje įmanoma veiksminga dopingo prevencija?
Mykolo Romerio universiteto lektorės Salomėjos Zaksaitės pranešimas „Ar įmanoma dopingo prevencija? Rusijos lengvaatlečių atvejo studija“ bus skaitomas balandžio 8 dieną vyksiančioje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“.
Tarptautinė antidopingo agentūra išsyk įsteigė nepriklausomą komisiją. Tyrimas truko ilgiau nei pusmetį ir 2015 m. lapkričio 9 dieną paskelbti pirmieji rezultatai, kuriais remiantis buvo apkaltinti pareigūnai bei atletai ir rekomenduota diskvalifikuoti Rusijos lengvosios atletikos federaciją.
Kaip nurodyta Rusijos naujienų agentūros TASS 2016 m. atliktoje studijoje, lengvosios atletikos skandalas paskatino teisinius pokyčius: netolimoje ateityje Rusija gali nustatyti administracinę atsakomybę už dopingo vartojimą ir netgi yra ketinimų įvesti baudžiamąją. Susitikime su visų vasaros sporto šakų federacijų atstovais Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas paragino kovoti su dopingo problema ir nurodė Sporto ministrui Vitalijui Mutko apsaugoti sportininkus nuo šio blogio.
Tokie paradiniai žingsniai primena įbauginimo kriminologines teorijas ir vadinamąją „nulinės tolerancijos“ politiką: kai su socialine problema nedirbama iš esmės, o skubama ieškoti kaltųjų kriminalizuojant veikas ar griežtinant bausmes. Antra vertus, analogiškos strėlės gali būti nukreipiamos ir į Tarptautinę antidopingo agentūrą – kad Rusija kartu su kitomis Rytų Europos valstybėmis tapo „atpirkimo ožiu“ – tokią prielaidą iliustruoja prieštaringos nuomonės dėl mildronato įtraukimo į Draudžiamąjį sąrašą.
Vaistas meldoniumas (mildronatas) buvo išrastas aštuntajame dešimtmetyje Latvijos mokslų akademijoje, Ivaro Kalvinšo. Jis kritikavo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį draudimą teigdamas, kad Tarptautinė antidopingo agentūra nepateikė mokslinių įrodymų, liudijančių tai, kad vaistas gali būti naudojamas kaip dopingas. Tuo tarpu Liene Kozlovska, Latvijos antidopingo agentūros vadovė, teigė, kad meldonium vartojant didelėmis dozėmis tampa pavojingu preparatu ir kad jis gali būti vartojamas tik esant gydytojo priežiūrai. Ji taip pat spėjo, kad dėl Rusijos antidopingo agentūros suspendavimo šios šalies sportininkai nebuvo pakankamai informuoti apie pasikeitusį Draudžiamąjį sąrašą.
Ar šiandieniniame dinamiškame sporto pasaulyje įmanoma veiksminga dopingo prevencija?
Mykolo Romerio universiteto lektorės Salomėjos Zaksaitės pranešimas „Ar įmanoma dopingo prevencija? Rusijos lengvaatlečių atvejo studija“ bus skaitomas balandžio 8 dieną vyksiančioje Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“.