| sportas.info | 2016 m. balandžio 15 d. 19:58 |
Aptarė intelektinę nuosavybę sporte
"Olimpiniai žiedai, žodžiai Olimpiada ar Citius Altius Fortius yra Tarptautinio olimpinio komiteto nuosavybė“, – teigia LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė
Tyrimai rodo, kad originalių prekių klastočių žala Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojama milijardais eurų. Vien dėl padirbtų sporto reikmenų ES kasmet prarandama 0,5 mlrd. eurų. Apie padirbamų sporto priemonių daromą žalą pirmą kartą prakalbo garsūs šalies bei pasaulio sporto ir intelektinės nuosavybės bendruomenės atstovai Valstybinio patentų biuro (VPB) organizuotoje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“. Ji vyko šių metų balandžio 13–14 dienomis Vilniuje.
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, jog olimpiniai žiedai yra vienas žinomiausių simbolių pasaulyje ir daug kam yra tarsi savaime suprantama, kad juos daug kur galima naudoti. Pasak jos, visgi taip neturėtų būti.
„Daug kam atrodo, kad olimpinius žiedus galima daug kur naudoti, nes tai yra žinoma, gražu, populiaru ir labai reikšminga. Visgi ne visi susimąsto, kad jie yra intelektinė nuosavybė ir šie žiedai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Daug kas galvoja, kad įvairią šių žiedų variaciją, juos sudėjus kitaip nei įprastai, galima naudoti. Ši nuomonė yra klaidinga. Olimpiniai žiedai, kaip ir žodis Olimpiada ar Citius Altius Fortius yra Tarptautinio olimpinio komiteto nuosavybė“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Ji taip pat prisiminė atvejį, kuomet pastebėjo LTOK prekių ženklo „LTeam“ panaudojimą ne jų gamintojo produkcijoje. D. Gudzinevičiūtė teigė, kad pamačius tokią vagystę ištiko dvejopi jausmai – ir išgąstis, ir džiaugsmas.
„Apsidžiaugėme todėl, kad tai reiškia pripažinimą, o išsigandome dėl to, kad tai visgi yra vagystė. Dėl padirbto produkto su šiuo prekių ženklu pardavinėjimo, mūsų Lietuvos sportininkai netenka pajamų, kurias mes gauname iš šio prekių ženklo intelektinės nuosavybės“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Konferencijoje dalyvavęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis atkreipė dėmesį į padirbamų produktų daromą žalą:„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie dalykai– intelektinė nuosavybė ir sportas – neturi nieko bendro, tačiau su intelektinės nuosavybės teisėmis susiduriame kiekvienoje srityje. Ne išimtis – ir sportas.
Konferencijoje veikiančioje parodoje matome labai įvairius padirbtos įrangos pavyzdžius. Žmonės, neatskirdami originalaus daikto nuo padirbto, yra apgaudinėjami ir gali pasitaikyti atvejų, kuomet dėl nekokybiško padirbto daikto įsigijimo ir vartojimo žmogus gali patirti ne tik finansinių, bet ir sveikatos sutrikimų“, – apie intelektinės nuosavybės svarbą sakė J. Bernatonis.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbonavičius taip pat prisiminė, kad yra tekę matyti nekokybiško sporto inventoriaus, kuris yra nepatvarus.
„Kuomet vartotojas įsigyja padirbtą, nekokybišką sporto inventorių,kurissugenda ar sulūžta, jis negali pareikšti pretenzijų tikrajam ženklo savininkui, todėl visi turėtų būti atidūs rinkdamiesi originalias, saugias sporto prekes“, – apie produktų sukeliamą žalą pasakojo E. Urbanavičius.
Konferenciją organizavusioLietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys pasidžiaugė, kad biuras mini jau 25 metų veiklos sukaktį ir per šį laikotarpį buvo atlikta reikšmingų darbų intelektinės nuosavybės srityje.
„Valstybinio patentų biuro veiklos pradžią iš karto po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo galima paaiškinti dideliu interesantų, kurie investuoja į inovacijas, susidomėjimu ir jų siekimą apsaugoti savo idėjas. O per 25 metus biuro veiklos metus buvo padaryta labai daug, nuveiktas milžiniškas darbas: prisijungėme kone prie visų tarptautinių organizacijų bei sutarčių ir šiandien galime pasidžiaugti, kad praėję integravimosi etapą, šiuo metu didžiausią dėmesį galime skirti paslaugų kokybės gerinimui“, – sakė VPB direktorius.
Jo teigimu, VPB sustiprinta pramoninės nuosavybės sistema yra šiuolaikiška, pažangi ir ji leidžia tinkamai saugoti intelektinės nuosavybės rezultatus.
„Šiandien daugiau nei 90 procentų VPB paslaugų teikiame internetu. Ir labai džiaugiamės, kad žmogus neišeidamas iš namų gali užregistruoti prekių ženklą, paduoti paraišką“, – VPB teikiamų paslaugų situaciją komentavo A. Želvys.
Pasak konferencijos organizatorių Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojos Linos Mickienės, pagrindinis konferencijos tikslas buvo atskleisti glaudžias intelektinės nuosavybės ir sporto sąsajas reklamoje, pristatyti intelektinės nuosavybės reikšmę sporto bendruomenei, sporto ir verslo tiesioginį ryšį, padirbamų sporto priemonių daromą žalą sportininkams bei inovacijų įtaką sporto pasiekimams, įskaitant neigiamas dopingo pasekmes,padiskutuoti apie autorių ir gretutinių teisių apsaugos problematiką sporto renginių transliacijų metu.
„Lietuva yra nedidelė šalis. Tačiau mes visi labai didžiuojamės Lietuvos sportininkų pasiekimais. Todėl labai svarbu, kad jie sportuotų saugiai, intelektinė nuosavybė padėtų jiems siekti aukštų sportinių rezultatų. Todėl sukurta intelektinė nuosavybė turi būti tinkamai ir laiku apsaugota, o jos komercializavimas duotų naudą ne tik jos teisių turėtojams, naudotojams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Todėl yra labai svarbu visų pirma suprasti, kas yra intelektinė nuosavybė, ir kokią įtaką ji gali turėti sporto bendruomenėje“, – kalbėjo L. Mickienė.
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, jog olimpiniai žiedai yra vienas žinomiausių simbolių pasaulyje ir daug kam yra tarsi savaime suprantama, kad juos daug kur galima naudoti. Pasak jos, visgi taip neturėtų būti.
„Daug kam atrodo, kad olimpinius žiedus galima daug kur naudoti, nes tai yra žinoma, gražu, populiaru ir labai reikšminga. Visgi ne visi susimąsto, kad jie yra intelektinė nuosavybė ir šie žiedai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Daug kas galvoja, kad įvairią šių žiedų variaciją, juos sudėjus kitaip nei įprastai, galima naudoti. Ši nuomonė yra klaidinga. Olimpiniai žiedai, kaip ir žodis Olimpiada ar Citius Altius Fortius yra Tarptautinio olimpinio komiteto nuosavybė“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Ji taip pat prisiminė atvejį, kuomet pastebėjo LTOK prekių ženklo „LTeam“ panaudojimą ne jų gamintojo produkcijoje. D. Gudzinevičiūtė teigė, kad pamačius tokią vagystę ištiko dvejopi jausmai – ir išgąstis, ir džiaugsmas.
„Apsidžiaugėme todėl, kad tai reiškia pripažinimą, o išsigandome dėl to, kad tai visgi yra vagystė. Dėl padirbto produkto su šiuo prekių ženklu pardavinėjimo, mūsų Lietuvos sportininkai netenka pajamų, kurias mes gauname iš šio prekių ženklo intelektinės nuosavybės“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Konferencijoje dalyvavęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis atkreipė dėmesį į padirbamų produktų daromą žalą:„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie dalykai– intelektinė nuosavybė ir sportas – neturi nieko bendro, tačiau su intelektinės nuosavybės teisėmis susiduriame kiekvienoje srityje. Ne išimtis – ir sportas.
Konferencijoje veikiančioje parodoje matome labai įvairius padirbtos įrangos pavyzdžius. Žmonės, neatskirdami originalaus daikto nuo padirbto, yra apgaudinėjami ir gali pasitaikyti atvejų, kuomet dėl nekokybiško padirbto daikto įsigijimo ir vartojimo žmogus gali patirti ne tik finansinių, bet ir sveikatos sutrikimų“, – apie intelektinės nuosavybės svarbą sakė J. Bernatonis.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbonavičius taip pat prisiminė, kad yra tekę matyti nekokybiško sporto inventoriaus, kuris yra nepatvarus.
„Kuomet vartotojas įsigyja padirbtą, nekokybišką sporto inventorių,kurissugenda ar sulūžta, jis negali pareikšti pretenzijų tikrajam ženklo savininkui, todėl visi turėtų būti atidūs rinkdamiesi originalias, saugias sporto prekes“, – apie produktų sukeliamą žalą pasakojo E. Urbanavičius.
Konferenciją organizavusioLietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys pasidžiaugė, kad biuras mini jau 25 metų veiklos sukaktį ir per šį laikotarpį buvo atlikta reikšmingų darbų intelektinės nuosavybės srityje.
„Valstybinio patentų biuro veiklos pradžią iš karto po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo galima paaiškinti dideliu interesantų, kurie investuoja į inovacijas, susidomėjimu ir jų siekimą apsaugoti savo idėjas. O per 25 metus biuro veiklos metus buvo padaryta labai daug, nuveiktas milžiniškas darbas: prisijungėme kone prie visų tarptautinių organizacijų bei sutarčių ir šiandien galime pasidžiaugti, kad praėję integravimosi etapą, šiuo metu didžiausią dėmesį galime skirti paslaugų kokybės gerinimui“, – sakė VPB direktorius.
Jo teigimu, VPB sustiprinta pramoninės nuosavybės sistema yra šiuolaikiška, pažangi ir ji leidžia tinkamai saugoti intelektinės nuosavybės rezultatus.
„Šiandien daugiau nei 90 procentų VPB paslaugų teikiame internetu. Ir labai džiaugiamės, kad žmogus neišeidamas iš namų gali užregistruoti prekių ženklą, paduoti paraišką“, – VPB teikiamų paslaugų situaciją komentavo A. Želvys.
Pasak konferencijos organizatorių Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojos Linos Mickienės, pagrindinis konferencijos tikslas buvo atskleisti glaudžias intelektinės nuosavybės ir sporto sąsajas reklamoje, pristatyti intelektinės nuosavybės reikšmę sporto bendruomenei, sporto ir verslo tiesioginį ryšį, padirbamų sporto priemonių daromą žalą sportininkams bei inovacijų įtaką sporto pasiekimams, įskaitant neigiamas dopingo pasekmes,padiskutuoti apie autorių ir gretutinių teisių apsaugos problematiką sporto renginių transliacijų metu.
„Lietuva yra nedidelė šalis. Tačiau mes visi labai didžiuojamės Lietuvos sportininkų pasiekimais. Todėl labai svarbu, kad jie sportuotų saugiai, intelektinė nuosavybė padėtų jiems siekti aukštų sportinių rezultatų. Todėl sukurta intelektinė nuosavybė turi būti tinkamai ir laiku apsaugota, o jos komercializavimas duotų naudą ne tik jos teisių turėtojams, naudotojams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Todėl yra labai svarbu visų pirma suprasti, kas yra intelektinė nuosavybė, ir kokią įtaką ji gali turėti sporto bendruomenėje“, – kalbėjo L. Mickienė.