| Lina Daugėlaitė/"Olimpinė panorama" | 2016 m. balandžio 17 d. 22:53 |
Pacientai - nuo vaikų iki olimpiečių
Nors 70-mečio sulaukęs Kauno sporto medicinos centras medikų stoka nesiskundžia, sporto medikų atlyginimai – įsisenėjusi bėda.
Kauno sporto medicinos centras šiemet mini 70 metų darbo sukaktį. O jo ištakos siekia dar senesnius laikus – 1934 metus. Būtent 1934 metais gydytojas Kęstutis Šimkus prie Aukštųjų kūno kultūros kursų bei Kūno kultūros rūmų įsteigė kūno kultūros ir sporto medicinos kabinetą. Beje, K.Šimkus buvo pirmasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, 1937 ir 1939 m. laimėjusios Europos pirmenybes, gydytojas.
Sporto medicinos kabinetas buvo įkurtas dabartinio Sporto universiteto pastato antrajame aukšte. Jis priklausė antrajai Kauno miesto poliklinikai. Sporto medicinos kabinetą medicinos įranga aprūpino Aukštieji kūno kultūros kursai. Čia buvo tikrinama visų Lietuvos rinktinių sportininkų sveikata.
Dirbo be petraukų
Gydytojas K.Šimkus sporto medicinos kabinetui vadovavo nuo 1934 iki 1944 m. Šis kabinetas dirbo visu pajėgumu net vokiečių okupacijos metais. 1944 m. gruodžio 10 d. į jį dirbti atėjo Vytauto Didžiojo universiteto absolventas gydytojas Romualdas Ivaškevičius.
1945 m. sporto medicinos kabinetas buvo pavadintas Medicinos-fizinės kultūros centru. Jame dirbo trys gydytojai. Iki 1946 m. kabinetas buvo prie antrosios Kauno poliklinikos, kuriai nuo 1944 m. vadovavo K.Šimkus. Nuo 1946 m. Medicinos-fizinės kultūros centras – pirmoji savarankiška sporto medicinos įstaiga šalyje. Pirmuoju sporto medicinos centro vyr. gydytoju paskirtas gydytojas R.Ivaškevičius, vadovavęs centrui iki 1992 m.
1951 m. Sporto medicinos centras, tuo metu vadintas Medicinos fizinės kultūros dispanseriu, persikėlė į dabartinį pastatą D.Poškos gatvėje.
1991 m. gegužės 3 d. Medicinos fizinės kultūros dispanseris pervadintas į Kauno miesto sporto medicinos centrą. Nuo 1992 iki 2013 m. jam vadovavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Liuda Rilienė. Nuo 2013 m. rugpjūčio centro direktorė – gydytoja Alma Kajėnienė.
Ne tik sportininkams
Šiandien Kauno sporto medicinos centre per metus apsilanko beveik 7 tūkst. nuolatinių pacientų – nuo vaikų iki profesionalių sportininkų. „Pas mus gali ateiti visi – ir sportininkai, ir tiesiog sportuojantieji. Nėra amžiaus ribos. Jauniausi buvo gal keturmečiai ar penkiamečiai gimnastai, ledo ritulininkai. Ateina ir sportininkų veteranų. Olimpinės rinktinės nariai taip pat lankosi“, – pasakoja Kauno sporto medicinos centro vadovė A.Kajėnienė. Centras turi padalinį Lietuvos sporto universitete ir prižiūri aktyviai sportuojančius studentus.
Didžiausias Lietuvoje sporto medicinos centras nesiskundžia medikų stoka. Čia dirba ir sporto medikai, ir įvairių sričių specialistai, ir kineziterapeutai. „Mes turime net vaikų kardiologą, ko neturi kiti centrai“, – didžiuojasi A.Kajėnienė. Viena staigių mirčių priežasčių – nediagnozuotos širdies kraujagyslių ligos, tad kuo anksčiau jos diagnozuojamos, tuo greičiau įvertinama rizika ir galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms.
„Fizinis krūvis – kaip vaistas. Jis gydo ir bronchinę astmą, ir širdies ligas. Bet visus vaistus reikia vartoti tinkamai – jeigu vaistus vartoji bet kaip ar išgeri ne tokią tabletę, gali sau pakenkti. Taigi mūsų užduotis ir yra patarti, kaip sportuoti. Per metus gal tik vienam dviem visiškai uždraudžiame sportuoti. Mūsų politika – pastebėti kuo jaunesnio amžiaus lankytojo problemą ir patarti, kaip ir ką daryti, nes keisti sporto šaką vaikui labai skaudu“, – pasakoja medikė LTOK žurnalui "Olimpinė panorama".
Surado šeimininką
Prieš keletą metų, pasikeitus Lietuvos sporto medicinos centrų pavaldumui, jų šeimininku tapo Kūno kultūros ir sporto departamentas. „Kai priklausėme Kauno apskrities viršininko administracijai, buvome našlaičiai. Patekę į KKSD pavaldumą iškart supratome, kad turime savininką, kuriam rūpime ir kuris į mus investuoja“, – pagerėjusiu gyvenimu džiaugiasi A.Kajėnienė.
Per pastaruosius kelerius metus įvykę pokyčiai leido Kauno medicinos centrui atnaujinti dalį turimos įrangos ir pagerinti paslaugų kokybę. „Galime atlikti širdies echoskopiją, atnaujinome funkcinės diagnostikos kabinetą, vykdome sportinių traumų prevenciją, atliekame funkcinį judesių testavimą. Taigi ne tik gydome traumas, bet ir pasakome sportininkams, ką daryti, kad jų išvengtų“, – koja kojon su sporto medicinos naujovėmis stengiasi žengti kauniečiai.
Sportininkų testavimas jau seniai įprastas, o štai funkcinis judesių testavimas – naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai tam tikrų testų rinkinys, pagal kurį įvertinama sportininko judesių kokybė. „Anksčiau treneris prašydavo išmatuoti jėgą, kiek sportininkas išspaudė, kiek padarė atsispaudimų, kiek nušoko, o šiandien mes vertiname jo judesio kokybę – kaip atliekamas pritūpimas, kaip keliamos rankos, ir sakome, ką reikia pataisyti, kad judesys būtų atliekamas taisyklingai. Didžioji dalis lėtinių traumų, pervargimo problemų atsiranda tada, kai judesys nuolat kartojamas netaisyklingai. Tada pertempiami raumenys, atsiranda lėtinis skausmas, kuris kažkada išlenda ir jį reikia gydyti“, – apie šios paslaugos svarbą pasakoja gydytoja.
Traumų prevencija – elito paslauga, teikiama tik profesionaliems sportininkams. „Pirma ir privaloma procedūra jaunimo olimpinių festivalių dalyviams, olimpinės rinktinės kandidatams ir nariams – atlikti funkcinį judesių testavimą bei įvertinti traumų riziką“, – paaiškina gydytoja.
Tikisi permainų
Kauno medicinos centras įsikūrė D.Poškos gatvėje dar 1951-aisiais Žydų sporto ir kultūros centre. Nors pastaraisiais metais buvo rasta lėšų patalpoms remontuoti, istorinės reikšmės pastatas medikams – tikras galvasopis. „Turbūt pigiau pastatyti naują pastatą, negu remontuoti šį, nes jis priklauso kultūros paveldui. Departamentas daro žingsnius, kad gautume sklypą ir turėtume naują pastatą“, – prasitaria A.Kajėnienė, kuri viliasi, kad vieną dieną sporto medikai ras namus naujame medicinai pritaikytame pastate. „Kai Klaipėdoje pastatė naują pastatą, į jį plūstelėjo žmonės – vaizdas toks, lyg kažkas būtų labai pasikeitę. O pasikeitė tik sienos – įranga ir žmonės liko tie patys. Kadangi mūsų pastatas istorinis, visi turbūt įsivaizduoja, kad ir gydymas istorinis. Beje, istorinės įrangos dar turime, tik, žinoma, jos nebenaudojame“, – su šypsena bėdas dėsto centro vadovė.
Taigi Kauno medicinos centrui tarsi skaniam saldainiui trūksta tik blizgaus popierėlio. A.Kajėnienė džiaugiasi, kad jie gali naudotis ne tik nauja įranga, bet ir padedami LTOK patys vykti į seminarus ir kelti kvalifikaciją ar į parodas susipažinti su pasaulinėmis medicinos technikos naujienomis.
„Važiuojame į varžybas, matome, ką turi kiti, ir šiandien tikrai galime pasakyti, kad turime panašiai kaip visi, nelabai kuo atsiliekame. Žinoma, tobulumui ribų nėra. Norėtume ne tik naujesnių patalpų, bet ir radiologinės diagnostikos, svajojame tobulinti fizioterapiją – šiuo metu turime visko, ko reikia, bet įranga sena, norėtume ją atnaujinti ir įsigyti modernesnės“, – planais dalijasi direktorė.
Įsisenėjusios problemos
Paklausta, kokios gimtadienio dovanos norėtų seniausios ir didžiausios Lietuvoje sporto medicinos įstaiga jubiliejaus proga, jos vadovė šypteli: „Norėtume, kad mus šiek tiek geriau vertintų ir atsirastų galimybė mokėti specialistams didesnius atlyginimus.“
Ir nors Kauno sporto medicinos centras medikų stoka nesiskundžia, sporto medikų atlyginimai – dar viena įsisenėjusi bėda. „Tai labai skaudi tema. Mūsų kolektyvas sensta, mums sunku prisikviesti jaunų žmonių ir juos motyvuoti, kai atlyginimas perpus ar triskart mažesnis nei kitose gydymo įstaigose. Yra priimtas įstatymas, kad sporto gydytojams bus mokamas atlyginimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Laukiame tos konkurencijos, kad sporto gydytojo paslaugos būtų pradėtos teikti bet kurioje poliklinikoje, nes šiuo metu buvome finansuojami iš biudžeto ir sporto medikui tiesiog nebuvo galimybės dirbti kitur. Tai gal ir yra šių metų dovana mums, juk atsiras galimybė dirbti kitur ir gal ta kita įstaiga galės mokėti už darbą ir entuziazmą“, – permainų laukia A.Kajėnienė.
Kas sporto medikus traukia dirbti su sportininkais? „Mūsų pacientai yra jauni ir sveiki, jiems reikia tik padėti tobulėti – darbo specifika kitokia nei visų gydytojų. Gal tas ir traukia, kad visą laiką esi su jaunais ir fiziškai aktyviais žmonėmis. Jie dažniausiai ateina ne pasiskųsti, o patarimo“, – svarsto Kauno sporto medicinos centro vadovė.
Sporto medicinos kabinetas buvo įkurtas dabartinio Sporto universiteto pastato antrajame aukšte. Jis priklausė antrajai Kauno miesto poliklinikai. Sporto medicinos kabinetą medicinos įranga aprūpino Aukštieji kūno kultūros kursai. Čia buvo tikrinama visų Lietuvos rinktinių sportininkų sveikata.
Dirbo be petraukų
Gydytojas K.Šimkus sporto medicinos kabinetui vadovavo nuo 1934 iki 1944 m. Šis kabinetas dirbo visu pajėgumu net vokiečių okupacijos metais. 1944 m. gruodžio 10 d. į jį dirbti atėjo Vytauto Didžiojo universiteto absolventas gydytojas Romualdas Ivaškevičius.
1945 m. sporto medicinos kabinetas buvo pavadintas Medicinos-fizinės kultūros centru. Jame dirbo trys gydytojai. Iki 1946 m. kabinetas buvo prie antrosios Kauno poliklinikos, kuriai nuo 1944 m. vadovavo K.Šimkus. Nuo 1946 m. Medicinos-fizinės kultūros centras – pirmoji savarankiška sporto medicinos įstaiga šalyje. Pirmuoju sporto medicinos centro vyr. gydytoju paskirtas gydytojas R.Ivaškevičius, vadovavęs centrui iki 1992 m.
1951 m. Sporto medicinos centras, tuo metu vadintas Medicinos fizinės kultūros dispanseriu, persikėlė į dabartinį pastatą D.Poškos gatvėje.
1991 m. gegužės 3 d. Medicinos fizinės kultūros dispanseris pervadintas į Kauno miesto sporto medicinos centrą. Nuo 1992 iki 2013 m. jam vadovavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Liuda Rilienė. Nuo 2013 m. rugpjūčio centro direktorė – gydytoja Alma Kajėnienė.
Ne tik sportininkams
Šiandien Kauno sporto medicinos centre per metus apsilanko beveik 7 tūkst. nuolatinių pacientų – nuo vaikų iki profesionalių sportininkų. „Pas mus gali ateiti visi – ir sportininkai, ir tiesiog sportuojantieji. Nėra amžiaus ribos. Jauniausi buvo gal keturmečiai ar penkiamečiai gimnastai, ledo ritulininkai. Ateina ir sportininkų veteranų. Olimpinės rinktinės nariai taip pat lankosi“, – pasakoja Kauno sporto medicinos centro vadovė A.Kajėnienė. Centras turi padalinį Lietuvos sporto universitete ir prižiūri aktyviai sportuojančius studentus.
Didžiausias Lietuvoje sporto medicinos centras nesiskundžia medikų stoka. Čia dirba ir sporto medikai, ir įvairių sričių specialistai, ir kineziterapeutai. „Mes turime net vaikų kardiologą, ko neturi kiti centrai“, – didžiuojasi A.Kajėnienė. Viena staigių mirčių priežasčių – nediagnozuotos širdies kraujagyslių ligos, tad kuo anksčiau jos diagnozuojamos, tuo greičiau įvertinama rizika ir galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms.
„Fizinis krūvis – kaip vaistas. Jis gydo ir bronchinę astmą, ir širdies ligas. Bet visus vaistus reikia vartoti tinkamai – jeigu vaistus vartoji bet kaip ar išgeri ne tokią tabletę, gali sau pakenkti. Taigi mūsų užduotis ir yra patarti, kaip sportuoti. Per metus gal tik vienam dviem visiškai uždraudžiame sportuoti. Mūsų politika – pastebėti kuo jaunesnio amžiaus lankytojo problemą ir patarti, kaip ir ką daryti, nes keisti sporto šaką vaikui labai skaudu“, – pasakoja medikė LTOK žurnalui "Olimpinė panorama".
Surado šeimininką
Prieš keletą metų, pasikeitus Lietuvos sporto medicinos centrų pavaldumui, jų šeimininku tapo Kūno kultūros ir sporto departamentas. „Kai priklausėme Kauno apskrities viršininko administracijai, buvome našlaičiai. Patekę į KKSD pavaldumą iškart supratome, kad turime savininką, kuriam rūpime ir kuris į mus investuoja“, – pagerėjusiu gyvenimu džiaugiasi A.Kajėnienė.
Per pastaruosius kelerius metus įvykę pokyčiai leido Kauno medicinos centrui atnaujinti dalį turimos įrangos ir pagerinti paslaugų kokybę. „Galime atlikti širdies echoskopiją, atnaujinome funkcinės diagnostikos kabinetą, vykdome sportinių traumų prevenciją, atliekame funkcinį judesių testavimą. Taigi ne tik gydome traumas, bet ir pasakome sportininkams, ką daryti, kad jų išvengtų“, – koja kojon su sporto medicinos naujovėmis stengiasi žengti kauniečiai.
Sportininkų testavimas jau seniai įprastas, o štai funkcinis judesių testavimas – naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai tam tikrų testų rinkinys, pagal kurį įvertinama sportininko judesių kokybė. „Anksčiau treneris prašydavo išmatuoti jėgą, kiek sportininkas išspaudė, kiek padarė atsispaudimų, kiek nušoko, o šiandien mes vertiname jo judesio kokybę – kaip atliekamas pritūpimas, kaip keliamos rankos, ir sakome, ką reikia pataisyti, kad judesys būtų atliekamas taisyklingai. Didžioji dalis lėtinių traumų, pervargimo problemų atsiranda tada, kai judesys nuolat kartojamas netaisyklingai. Tada pertempiami raumenys, atsiranda lėtinis skausmas, kuris kažkada išlenda ir jį reikia gydyti“, – apie šios paslaugos svarbą pasakoja gydytoja.
Traumų prevencija – elito paslauga, teikiama tik profesionaliems sportininkams. „Pirma ir privaloma procedūra jaunimo olimpinių festivalių dalyviams, olimpinės rinktinės kandidatams ir nariams – atlikti funkcinį judesių testavimą bei įvertinti traumų riziką“, – paaiškina gydytoja.
Tikisi permainų
Kauno medicinos centras įsikūrė D.Poškos gatvėje dar 1951-aisiais Žydų sporto ir kultūros centre. Nors pastaraisiais metais buvo rasta lėšų patalpoms remontuoti, istorinės reikšmės pastatas medikams – tikras galvasopis. „Turbūt pigiau pastatyti naują pastatą, negu remontuoti šį, nes jis priklauso kultūros paveldui. Departamentas daro žingsnius, kad gautume sklypą ir turėtume naują pastatą“, – prasitaria A.Kajėnienė, kuri viliasi, kad vieną dieną sporto medikai ras namus naujame medicinai pritaikytame pastate. „Kai Klaipėdoje pastatė naują pastatą, į jį plūstelėjo žmonės – vaizdas toks, lyg kažkas būtų labai pasikeitę. O pasikeitė tik sienos – įranga ir žmonės liko tie patys. Kadangi mūsų pastatas istorinis, visi turbūt įsivaizduoja, kad ir gydymas istorinis. Beje, istorinės įrangos dar turime, tik, žinoma, jos nebenaudojame“, – su šypsena bėdas dėsto centro vadovė.
Taigi Kauno medicinos centrui tarsi skaniam saldainiui trūksta tik blizgaus popierėlio. A.Kajėnienė džiaugiasi, kad jie gali naudotis ne tik nauja įranga, bet ir padedami LTOK patys vykti į seminarus ir kelti kvalifikaciją ar į parodas susipažinti su pasaulinėmis medicinos technikos naujienomis.
„Važiuojame į varžybas, matome, ką turi kiti, ir šiandien tikrai galime pasakyti, kad turime panašiai kaip visi, nelabai kuo atsiliekame. Žinoma, tobulumui ribų nėra. Norėtume ne tik naujesnių patalpų, bet ir radiologinės diagnostikos, svajojame tobulinti fizioterapiją – šiuo metu turime visko, ko reikia, bet įranga sena, norėtume ją atnaujinti ir įsigyti modernesnės“, – planais dalijasi direktorė.
Įsisenėjusios problemos
Paklausta, kokios gimtadienio dovanos norėtų seniausios ir didžiausios Lietuvoje sporto medicinos įstaiga jubiliejaus proga, jos vadovė šypteli: „Norėtume, kad mus šiek tiek geriau vertintų ir atsirastų galimybė mokėti specialistams didesnius atlyginimus.“
Ir nors Kauno sporto medicinos centras medikų stoka nesiskundžia, sporto medikų atlyginimai – dar viena įsisenėjusi bėda. „Tai labai skaudi tema. Mūsų kolektyvas sensta, mums sunku prisikviesti jaunų žmonių ir juos motyvuoti, kai atlyginimas perpus ar triskart mažesnis nei kitose gydymo įstaigose. Yra priimtas įstatymas, kad sporto gydytojams bus mokamas atlyginimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Laukiame tos konkurencijos, kad sporto gydytojo paslaugos būtų pradėtos teikti bet kurioje poliklinikoje, nes šiuo metu buvome finansuojami iš biudžeto ir sporto medikui tiesiog nebuvo galimybės dirbti kitur. Tai gal ir yra šių metų dovana mums, juk atsiras galimybė dirbti kitur ir gal ta kita įstaiga galės mokėti už darbą ir entuziazmą“, – permainų laukia A.Kajėnienė.
Kas sporto medikus traukia dirbti su sportininkais? „Mūsų pacientai yra jauni ir sveiki, jiems reikia tik padėti tobulėti – darbo specifika kitokia nei visų gydytojų. Gal tas ir traukia, kad visą laiką esi su jaunais ir fiziškai aktyviais žmonėmis. Jie dažniausiai ateina ne pasiskųsti, o patarimo“, – svarsto Kauno sporto medicinos centro vadovė.