| LTOK informacija | 2016 m. gegužės 12 d. 17:53 |
Forume – raginimas didinti visuomenės įtaką
"Sieksime mažinti neproporcingai platų valstybės kūno kultūros ir sporto srities reguliavimą“, - teigė VRM viceministras E.Jankevičius sporto forume.
Vilniuje vyko Lietuvos sporto prezidentų tarybos organizuotas Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų forumas. Forumo tikslas – aptarti Lietuvos sporto plėtrą, susipažinti su sporto sistemų modeliais ir gerosiomis praktikomis Europoje, sutarti dėl bendrų siekių, Lietuvos sporto plėtotės krypčių ir savireguliacijos principų.
Renginyje dalyvavo apie du šimtus atstovų iš 71 sporto organizacijos. Forumą atidarė Prezidentas Valdas Adamkus, sveikinimą perdavė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyvius pasveikino Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijos (ENGSO) prezidentas Carlosas Paula Cardoso ir Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko pavaduotoja Elena Urbonienė.
Prezidentas V.Adamkus, kreipdamasis į forumo dalyvius pasidžiaugė, kad sporto visuomenė vienijasi ir diskutuoja aktualiais klausimais. „Pradedame svarstyti, kur turi būti permestas mūsų Lietuvos sporto gyvenimo svoris – ar į visuomenę, ar paliktas valstybinėje sistemoje. Man atrodo, šia tema diskutuojate pačiu laiku, ji yra aktuali, pribrendusi, mes galime pažvelgti į kitas valstybes, pasisemti iš jų pavyzdžių ir pritaikyti savo gyvenime. Nenoriu pasakyti, kad mūsų valstybės sportinis gyvenimas yra blogoje padėtyje, bet nėra ir idealus“, – sakė Prezidentas V.Adamkus.
Vidaus reikalų viceministras ir Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos pirmininkas Elvinas Jankevičius savo kalboje teigė, kad valstybė darys viską, kad sporto finansavimas didėtų ir mažėtų valstybinis reguliavimas.
„Galime pasidžiaugti, kad nevyriausybinės sporto organizacijos Lietuvoje yra aktyvios ir iniciatyvios, kaip Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos pirmininkas galiu teigti, kad sporto organizacijų indėlis yra didelis ir neabejotinai pats didžiausias rengiant Lietuvos sportininkus ir organizuojant pagrindinius sporto renginius. Manau, kad valstybė ir toliau turi eiti šiuo keliu, sportininkų rengimas turi būti jūsų kompetencijoje, todėl sieksime kartu tobulinti dabartinį modelį ir mažinti neproporcingai platų valstybės kūno kultūros ir sporto srities reguliavimą“, – kalbėjo viceminsitras.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas savo kalbą pradėjęs nuo pozityvios žinios apie tai, kad Seimas priėmė nutarimą 2017-uosius paskelbti Lietuvos sporto metais, vėliau apžvelgė pagrindines Lietuvos sporto problemas. V.Mikalauskas išreiškė susirūpinimą vaikų ir jaunimo įtraukimu į sportą, fizinės veiklos sąlygomis vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, sporto bazių trūkumu, kritikavo sporto įstatymo rengimą ir siūlė į darbo grupę įtraukti sporto specialistus.
„Turime priversti visų lygių politikus suprasti kas yra sportas ir kūno kultūra ir bendromis pastangomis siekti, kad tai būtų ne deklaracijos, o konkretūs darbai,“ – teigė V.Mikalauskas.
Lietuvos sporto prezidentų tarybos pirmininkė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė mano, kad Lietuvos sporto sistemai reikalingi pokyčiai.
„Būtina didinti lėšų paskirstymo ir panaudojimo efektyvumą, siekti sporto finansavimo skaidrumo. Tam reikalingi pakeitimai teisinėje bazėje. Lietuvos nevyriausybinės sporto organizacijos turi būti labiau įtrauktos į įstatyminės bazės formavimą ir strateginių sprendimų priėmimą. Kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių pavyzdžiai, nevyriausybinių organizacijų veikla užtikrina efektyvesnį ir tikslingesnį valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Šiandien į forumą susirinkę organizacijų atstovai sutarė siekti nevyriausybinių sporto organizacijų lyderystės“, – teigė D.Gudzinevičiūtė.
Forume pranešimus skaitė svarbiausių Lietuvos viuomeninių skėtinių sporto organizacijų vadovai, patirtimi dalinosi pranešėjai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos bei Suomijos.
Forumo dalyviai bendrus nevyriausybinių organizacijų siekius patvirtino pasirašydami rezoliuciją „Dėl nevyriausybinio sporto plėtotės Lietuvoje ir savireguliacijos“. Rezoliucijoje skelbiama:
"Kūno kultūra ir sportas – reikšminga ugdymo proceso dalis, padedanti išugdyti darnią ir visavertę asmenybę. Įdiegę fizinio aktyvumo poreikį dar jaunystėje, išugdysime sveikus, fiziškai stiprius, pasirengusius gyvenimui jaunuolius. Šiuolaikinėje visuomenėje kūno kultūra ir sportas visiems turėtų tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, todėl skatinama neformali sportinė veikla, vykdomos vaikų vasaros užimtumo programos, plėtojama sporto klubų veikla, taip pat atrenkami gabūs vaikai ir rengiami didžiajam sportui. Didelio meistriškumo sportininkai – tai patikimas ir taikus būdas paskelbti pasauliui apie savo šalį, garsinti jos vardą pasaulyje.
Nevyriausybinės sporto organizacijos sutaria dėl svarbiausių sporto plėtotės bei savireguliacijos Lietuvoje krypčių ir principų bei reikalingų finansinių išteklių sporto sistemai skyrimo ir įsipareigoja laikytis šių nuostatų:
1. Įgyvendinti nevyriausybinių sporto organizacijų lyderystę Lietuvos sporto sistemoje.
2. Įgyvendinti sporto savireguliacijos principą, skatinti lyderystei nevyriausybines sporto organizacijas plėtojant sveikųjų ir neįgaliųjų asmenų sveikatinamąjį fizinį aktyvumą, didelio meistriškumo sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų rengimą bei plečiant įvairaus lygio sporto varžybas.
3. Pasiekti, kad rengiamoms Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo bei Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pataisoms turi pritarti nevyriausybinės sporto organizacijos.
4. Perimti gerąją Europos valstybių patirtį plėtojant nevyriausybinių sporto organizacijų veiklą, savireguliaciją ir lyderystę."
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų forumą finansavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinio solidarumo programa.
2015 m. kovo 17 d. įsteigta Lietuvos prezidentų tarybos nariai atstovauja devynioms skėtinėms sporto organizacijoms, kurios vienija beveik visas Lietuvos visuomenines sporto institucijas.
Forume skaityti pranešimai:
"Lietuvos sporto plėtros perspektyvos." D.Gudzinevičiūtė, Lietuvos sporto prezidentų tarybos pirmininkė, LTOK prezidentė.
"Sporto klubų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje." Helena Carlsson, Europos nevyriausybinės organizacijos (ENGSO) generalinė direktorė.
"Estijos sporto sistema". Juris Tammas, Estijos olimpinio komiteto viceprezidentas.
"Latvijos sporto modelis ir valdymo patirtis." Aldonas Vrublevskis, Latvijos olimpinio komiteto prezidentas.
"Besikeičianti Danija – nevyriausybinių sporto organizacijų svarba." Nielsas Nygaardas, Danijos olimpinio komiteto ir sporto konfederacijos prezidentas.
"Suomijos sporto struktūra ir finansavimas." Petri Heikkinenas, Suomijos olimpinio komiteto teisininkas.
"Skandinavijos modelis: Švedija – sporto šalis." Tina Sahlén, Švedijos sporto konfederacijos patarėja.
"Lietuvos sporto federacijų sąjungos veikla ir kaitos perspektyvos." Romas Vitkauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentas.
"Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų sistema." Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas.
"Neįgaliųjų sportas Lietuvoje." Vytautas Kvietkauskas, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas.
"Lietuvos savivaldos indelis ugdant didelio meistriškumo sportininkus." Gintaras Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidento pavaduotojas.
Renginyje dalyvavo apie du šimtus atstovų iš 71 sporto organizacijos. Forumą atidarė Prezidentas Valdas Adamkus, sveikinimą perdavė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyvius pasveikino Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijos (ENGSO) prezidentas Carlosas Paula Cardoso ir Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko pavaduotoja Elena Urbonienė.
Prezidentas V.Adamkus, kreipdamasis į forumo dalyvius pasidžiaugė, kad sporto visuomenė vienijasi ir diskutuoja aktualiais klausimais. „Pradedame svarstyti, kur turi būti permestas mūsų Lietuvos sporto gyvenimo svoris – ar į visuomenę, ar paliktas valstybinėje sistemoje. Man atrodo, šia tema diskutuojate pačiu laiku, ji yra aktuali, pribrendusi, mes galime pažvelgti į kitas valstybes, pasisemti iš jų pavyzdžių ir pritaikyti savo gyvenime. Nenoriu pasakyti, kad mūsų valstybės sportinis gyvenimas yra blogoje padėtyje, bet nėra ir idealus“, – sakė Prezidentas V.Adamkus.
Vidaus reikalų viceministras ir Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos pirmininkas Elvinas Jankevičius savo kalboje teigė, kad valstybė darys viską, kad sporto finansavimas didėtų ir mažėtų valstybinis reguliavimas.
„Galime pasidžiaugti, kad nevyriausybinės sporto organizacijos Lietuvoje yra aktyvios ir iniciatyvios, kaip Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos pirmininkas galiu teigti, kad sporto organizacijų indėlis yra didelis ir neabejotinai pats didžiausias rengiant Lietuvos sportininkus ir organizuojant pagrindinius sporto renginius. Manau, kad valstybė ir toliau turi eiti šiuo keliu, sportininkų rengimas turi būti jūsų kompetencijoje, todėl sieksime kartu tobulinti dabartinį modelį ir mažinti neproporcingai platų valstybės kūno kultūros ir sporto srities reguliavimą“, – kalbėjo viceminsitras.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas savo kalbą pradėjęs nuo pozityvios žinios apie tai, kad Seimas priėmė nutarimą 2017-uosius paskelbti Lietuvos sporto metais, vėliau apžvelgė pagrindines Lietuvos sporto problemas. V.Mikalauskas išreiškė susirūpinimą vaikų ir jaunimo įtraukimu į sportą, fizinės veiklos sąlygomis vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, sporto bazių trūkumu, kritikavo sporto įstatymo rengimą ir siūlė į darbo grupę įtraukti sporto specialistus.
„Turime priversti visų lygių politikus suprasti kas yra sportas ir kūno kultūra ir bendromis pastangomis siekti, kad tai būtų ne deklaracijos, o konkretūs darbai,“ – teigė V.Mikalauskas.
Lietuvos sporto prezidentų tarybos pirmininkė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė mano, kad Lietuvos sporto sistemai reikalingi pokyčiai.
„Būtina didinti lėšų paskirstymo ir panaudojimo efektyvumą, siekti sporto finansavimo skaidrumo. Tam reikalingi pakeitimai teisinėje bazėje. Lietuvos nevyriausybinės sporto organizacijos turi būti labiau įtrauktos į įstatyminės bazės formavimą ir strateginių sprendimų priėmimą. Kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių pavyzdžiai, nevyriausybinių organizacijų veikla užtikrina efektyvesnį ir tikslingesnį valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Šiandien į forumą susirinkę organizacijų atstovai sutarė siekti nevyriausybinių sporto organizacijų lyderystės“, – teigė D.Gudzinevičiūtė.
Forume pranešimus skaitė svarbiausių Lietuvos viuomeninių skėtinių sporto organizacijų vadovai, patirtimi dalinosi pranešėjai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos bei Suomijos.
Forumo dalyviai bendrus nevyriausybinių organizacijų siekius patvirtino pasirašydami rezoliuciją „Dėl nevyriausybinio sporto plėtotės Lietuvoje ir savireguliacijos“. Rezoliucijoje skelbiama:
"Kūno kultūra ir sportas – reikšminga ugdymo proceso dalis, padedanti išugdyti darnią ir visavertę asmenybę. Įdiegę fizinio aktyvumo poreikį dar jaunystėje, išugdysime sveikus, fiziškai stiprius, pasirengusius gyvenimui jaunuolius. Šiuolaikinėje visuomenėje kūno kultūra ir sportas visiems turėtų tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, todėl skatinama neformali sportinė veikla, vykdomos vaikų vasaros užimtumo programos, plėtojama sporto klubų veikla, taip pat atrenkami gabūs vaikai ir rengiami didžiajam sportui. Didelio meistriškumo sportininkai – tai patikimas ir taikus būdas paskelbti pasauliui apie savo šalį, garsinti jos vardą pasaulyje.
Nevyriausybinės sporto organizacijos sutaria dėl svarbiausių sporto plėtotės bei savireguliacijos Lietuvoje krypčių ir principų bei reikalingų finansinių išteklių sporto sistemai skyrimo ir įsipareigoja laikytis šių nuostatų:
1. Įgyvendinti nevyriausybinių sporto organizacijų lyderystę Lietuvos sporto sistemoje.
2. Įgyvendinti sporto savireguliacijos principą, skatinti lyderystei nevyriausybines sporto organizacijas plėtojant sveikųjų ir neįgaliųjų asmenų sveikatinamąjį fizinį aktyvumą, didelio meistriškumo sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų rengimą bei plečiant įvairaus lygio sporto varžybas.
3. Pasiekti, kad rengiamoms Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo bei Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pataisoms turi pritarti nevyriausybinės sporto organizacijos.
4. Perimti gerąją Europos valstybių patirtį plėtojant nevyriausybinių sporto organizacijų veiklą, savireguliaciją ir lyderystę."
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų forumą finansavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinio solidarumo programa.
2015 m. kovo 17 d. įsteigta Lietuvos prezidentų tarybos nariai atstovauja devynioms skėtinėms sporto organizacijoms, kurios vienija beveik visas Lietuvos visuomenines sporto institucijas.
Forume skaityti pranešimai:
"Lietuvos sporto plėtros perspektyvos." D.Gudzinevičiūtė, Lietuvos sporto prezidentų tarybos pirmininkė, LTOK prezidentė.
"Sporto klubų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje." Helena Carlsson, Europos nevyriausybinės organizacijos (ENGSO) generalinė direktorė.
"Estijos sporto sistema". Juris Tammas, Estijos olimpinio komiteto viceprezidentas.
"Latvijos sporto modelis ir valdymo patirtis." Aldonas Vrublevskis, Latvijos olimpinio komiteto prezidentas.
"Besikeičianti Danija – nevyriausybinių sporto organizacijų svarba." Nielsas Nygaardas, Danijos olimpinio komiteto ir sporto konfederacijos prezidentas.
"Suomijos sporto struktūra ir finansavimas." Petri Heikkinenas, Suomijos olimpinio komiteto teisininkas.
"Skandinavijos modelis: Švedija – sporto šalis." Tina Sahlén, Švedijos sporto konfederacijos patarėja.
"Lietuvos sporto federacijų sąjungos veikla ir kaitos perspektyvos." Romas Vitkauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentas.
"Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų sistema." Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas.
"Neįgaliųjų sportas Lietuvoje." Vytautas Kvietkauskas, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas.
"Lietuvos savivaldos indelis ugdant didelio meistriškumo sportininkus." Gintaras Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidento pavaduotojas.