Selestinas Zabilavičius atstovauja Elektrėnų „SC- Žaibo“ komandai ir žaidžia pagrindiniame jos šešetuke. Jis išsiskiria savo ūgiu ir tvirtu sudėjimu. Varžovams iškyla problemų, kaip įveikti šį kone dvimetrinį žaidėją ir pasiekti įvartį.
Nuo dešimties metų vandensvydį žaidžiantis S.Zabilavičius savo laiku atstovavo Lietuvos jaunimo rinktinei, rungtyniavo pagrindinėje Vilniaus komandoje. Jį treniravo Mykolas Sugintas, Bronius ir Liudas Putrimai. Tačiau lemtingi buvo 1990-ieji, kada, prasidėjus sovietų blokadai, užsidarė baseinai, ir visi žaidėjai išsiskirstė.
S. Zabilavičius sugebėjo derinti vandensvydį su kalvio profesija, kurią įgijo būdamas 19 metų. Kaip kalvis, jis greitai tapo žinomas Lietuvoje. Kauno Arkikatedrai bazilikai pagamino žvakidžių stovus ir įspūdingo dydžio aukų skrynią. Jai pagaminti prireikė 70 kg geležies. Jos dekoracijos sukurtos iš žalvario.
„Savo darbais puošiau ir Kauno Prisikėlimo bažnyčią, Belmontą, daug dirbau Austrijoje. Darbas nėra lengvas, todėl laisvalaikiu sportuoju, žaidžiu vandensvydį, o rytais ištisus metus maudausi ežeruose“, - sako Selestinas Zabilavičius.
Ar turite geras sąlygas mankštintis?Gyvenu Vilniaus r. Bezdonių seniūnijos Ąžuolinės kaime, ten turiu savo dirbtuves.
Turiu įsirengęs skersinį, kiekvieną rytą ant jo pasimankštinu. Kartais pabėgioju, dažnai važinėju dviračiu, kone kiekvieną rytą numinu kone po 25 km.
Tačiau mano širdis atiduota vandensvydžiui. Tie, kurie žaidžiame, susitinkame prie Lazdynų plaukimo baseino ir važiuojame žaisti į Elektrėnus.
Beje, mano sportinė karjera būtent ir prasidėjo nuo vandensvydžio. Mama norėjo, jog išmokčiau plaukti, o netrukus jau lankiau vandensvydžio pratybas.
Kodėl Lietuvos čempionate atstovavote ne Vilniaus „Baltic- Amadeus“ komandai, o Elektrėnams?Gal esu per sunkus, sveriu 115 kg (šypsosi ... ). Labai patinka žaisti elektrėnų ekipoje. Šiaip esu gynėjas, tačiau pažaidžiu ir puolime.Kamuolys man yra paklusnus, pasiekiu ir įvarčių.
Po Lietuvos čempionato mane Baltarusijos veteranai pakvietė dalyvauti tarptautiniame turnyre Malagoje, kuriame žaidė vandensvydininkai, sulaukę 40 metų.
O kodėl Lietuvoje tokios senjorų komandos nesuburiate?Žinoma, būtų galima. Lietuvos čempionatas parodė, kad tokio amžiaus žaidėjų yra ne vienas.
Kaip kalvis, ar turite pakankamai užsakymų?Iki Naujųjų metų esu ramus, turiu užsakymų. Dirbu kiekvieną dieną, iš to gyvenu. Jau gal penkerius metus turiu nemažai užsakymų iš amerikiečių, kurie atvažiuoja į Austriją ilsėtis. Pradedant vidaus ir baigiant lauko darbais. Darbus atlieku savo dirbtuvėse, o į Austriją važiuoju jų montuoti.
Gal kažkokių darbų padarėte ir vandensvydininkams?Taip, išliejau žalvarinį vandensvydžio kamuolį. Pagaminau dovaną Elektrėnų „SC-Žaibo“ komandos rėmėjui ir žaidėjui Andriui Jankūnui, kuriam sukako 35-eri.