| sportas.info | 2016 m. birželio 11 d. 11:02 |
Statybos rungtynių išvakarėse
„Kauno sporto halėje rytoj – taurės rungtynės“ – taip vadinasi 1961 m. „Sporte“ išspausdintas straipsnis.
60-metį švenčiantis laikraštis „Sportas“ pradėtas leisti 1956 m. Kartu su savo skaitytojais pažvelgsime į leidinio archyvus.
Šįkart – 1961 m. sausio 14 d. išspausdintas straipsnis apie dabar jau legendinės Kauno sporto halės rekonstrukcijos darbus Europos moterų rankinio taurės rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Lenkijos „Krakowia“ komandų išvakarėse.
Žalgirietės šias rungtynes sausakimšoje halėje laimėjo 8:6 ir pateko į pusfinalį, kuriame vėliau nusileido Bukarešto „Stijntos“ (Rumunija) ekipai.
1939 m. atidaryta Kauno sporto halė kelis kartus buvo rekonstruojama. 1958 m. pradėtas jos kapitalinis remontas galutinai baigtas 1962 m.
* * *
Optimistiškai nusiteikęs žmogus pasakys: „Indas yra iki pusės pilnas.“ – „Ne, indas yra pusiau tuščias“, – priešpastatys pesimistas. Objektas tas pats, o kaip nevienodai į jį reaguoja atskiri žmonės!
Panašius samprotavimus teko išgirsti prieš keletą savaičių apsilankius Kauno sporto halės statyboje. Tuomet darbininkai dar tik pradėjo kloti grindis, tvarkyti suolus žiūrovams. Nors svarbiausia jau buvo atlikta (išbetonuota sporto arena, paruoštos gelžbetoninės tribūnos), tačiau darbo dar buvo daug. Ir štai keletas kauniečių, žinovų žvilgsniais apmetę statybos vietą, kalbėjo:
– Nieko nebus! Rungtynes teks žaisti kitoje salėje. Juk dar tiek darbo!..
Tačiau statybininkai – žmonės optimistai. Nė vienas jų nenuogąstavo dėl darbų gausumo.
– Jeigu jau įsipareigojome, tai ir įvykdysime, – užtikrino tuomet vyr. darbų vykdytojas inžinierius Vladas Šurkus.
Neskaičiuosime, kiek valandų, dienų prabėgo nuo to laiko, tačiau pastebėsime, jog pastarųjų dienų bėgyje buvo atlikti visi pagrindiniai sportinės arenos darbai. Sporto halės gelžbetoninės tribūnos pasipuošė naujutėliais suolais. Jie žymiai patogesni už senuosius, turi atramas. Išaugo ir sėdimų vietų skaičius. Jeigu anksčiau halės tribūnose galėjo tilpti 3 100 žiūrovų, tai dabar sėdimų vietų priskaitoma 5 400 (vietų skaičius padidėjo ketvirtosios tribūnos, kurios anksčiau nebuvo, sąskaita).
Špuntuotų lentų (60 x 60 mm) „kilimu“ pasidengė sporto halės grindys. Sporto arena taip pat žymiai didesnė ir geresnė. Viename jos gale po grindimis (20 x 6) įtaisyta šuoliaduobė lengvaatlečiams. Sportinė arena dabar užima 1 238 kvadratinių metrų plotą.
Bene svarbiausią vietą sporto halės rekonstravimo darbuose užėmė apšildymo sistemos įrengimas. Daug teko statybininkams padirbėti, kol plieniniai vamzdžiai iš katilinės pasiekė kaloriferius, esančius po gelžbetoninėmis tribūnomis. Jų pagalba kaip tik ir bus apšildoma sporto halė.
Be to, galingi kaloriferių ventiliatoriai karštu vasaros metu bus panaudojami patalpos vėdinimui.
Tai tik dalis kapitalinių darbų, kuriuos jau visiškai atliko darbininkai, o kur dar visa eilė kitų. Šiuo metu statybininkų darbo diena sklidina smulkių, jeigu taip galima pasakyti, darbų. Tačiau jie tiek pat svarbūs, kaip ir „didieji“...
– Na, Jonaiti, junk šviesą, – pro pjūklų ir elektrinių oblių „muziką“ išgirdo elektrikų brigados viršininkas A. Jonaitis.
Rankos judesys ir sporto halė pirmą kartą nušvito skaisčia šviesa. Dvylika didžiulių liustrų, išdėstytų trimis eilėmis virš sporto arenos, „nusišypsojo“ statybininkams. Visi sužiuro į aparatą. Taip, apšvietimas puikus: 180 liuksų.
Vos tik sporto halę aplanko sportininkas, nejučiomis tarp jo ir statybininkų užsimezga dalykinis pokalbis. „Ar bus padengtas asfaltuotas bėgimo takas guma?“ – klausinėja lengvaatlečiai. Futbolininkams rūpi, kaip statybininkai įrengtų jiems prietaisus tinklui pakabinti. Tai ir girdisi: „Kaip?.. Kur?..“
Sporto halėje lankėsi ir Kauno „Žalgirio“ rankininkės. Treneris A. Gasparka teiravosi, ar halė sekmadienio rungtynėms bus pilnai apšildoma, kur merginoms teks persirengti, tuo tarpu žalgiriečių vartininkę Rožę Stasiulevičienę domina kitkas. Pastebėjusi rankinio vartus, Rožė iš papratimo tuojau pat užima juose vietą. Ji minutėlei susikaupia (turbūt įsivaizduoja, kaip vyks rungtynės) ir negalvodama išrėžia:
– Praleisiu tik du įvarčius!..
– Du! O kodėl du?
Kiek pagalvojusi ji paaiškina:
– Krokuvoje praleidau per daug, tad namuose reikia pasitaisyti...
– Mūsų tikslas – rytoj laimėti rungtynes nors vieno įvarčio skirtumu, – pastebi A. Gasparka, – o tai namuose pasiekti ne taip jau sunku. Tiesa, nežais Bimbienė ir, galimas daiktas, Dimšienė, tačiau ir be jų stengsimės iškovoti pergalę. Rumunės bus, be abejo, žymiai stipresnės (tik ką buvo gauta žinia, kad rumunės laimėjo revanšines rungtynes prieš jugoslaves 9:6).
Rytdienos rungtynės laukiamos su dideliu nekantrumu, tik gaila, kad ne visi norintieji galės stebėti rungtynes. Mat vien pagal paraiškas reikalaujama 7 000 bilietų!
Tačiau sekmadienį Vilniaus radijas transliuos rungtynes, o antradienį televizija jau rodys filmą apie jas.
Nors rungtynės vyks sekmadienį, tačiau statybininkams dar daug teks padirbėti. Iki pavasario būtina įrengti papildomas patalpas, nudažyti suolus, sienas, geležinius karkasus, ištinkuoti sporto halės fasadą terazitiniu tinku. Žodžiu, paruošti salę galutinai ir perduoti sportininkams.
Vos tik sporto halę aplanko sportininkas, nejučiomis tarp jo ir statybininkų užsimezga dalykinis pokalbis. „Ar bus padengtas asfaltuotas bėgimo takas guma?“ – klausinėja lengvaatlečiai. Futbolininkams rūpi, kaip statybininkai įrengtų jiems prietaisus tinklui pakabinti. Tai ir girdisi: „Kaip?.. Kur?..“
Šįkart – 1961 m. sausio 14 d. išspausdintas straipsnis apie dabar jau legendinės Kauno sporto halės rekonstrukcijos darbus Europos moterų rankinio taurės rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Lenkijos „Krakowia“ komandų išvakarėse.
Žalgirietės šias rungtynes sausakimšoje halėje laimėjo 8:6 ir pateko į pusfinalį, kuriame vėliau nusileido Bukarešto „Stijntos“ (Rumunija) ekipai.
1939 m. atidaryta Kauno sporto halė kelis kartus buvo rekonstruojama. 1958 m. pradėtas jos kapitalinis remontas galutinai baigtas 1962 m.
* * *
Optimistiškai nusiteikęs žmogus pasakys: „Indas yra iki pusės pilnas.“ – „Ne, indas yra pusiau tuščias“, – priešpastatys pesimistas. Objektas tas pats, o kaip nevienodai į jį reaguoja atskiri žmonės!
Panašius samprotavimus teko išgirsti prieš keletą savaičių apsilankius Kauno sporto halės statyboje. Tuomet darbininkai dar tik pradėjo kloti grindis, tvarkyti suolus žiūrovams. Nors svarbiausia jau buvo atlikta (išbetonuota sporto arena, paruoštos gelžbetoninės tribūnos), tačiau darbo dar buvo daug. Ir štai keletas kauniečių, žinovų žvilgsniais apmetę statybos vietą, kalbėjo:
– Nieko nebus! Rungtynes teks žaisti kitoje salėje. Juk dar tiek darbo!..
Tačiau statybininkai – žmonės optimistai. Nė vienas jų nenuogąstavo dėl darbų gausumo.
– Jeigu jau įsipareigojome, tai ir įvykdysime, – užtikrino tuomet vyr. darbų vykdytojas inžinierius Vladas Šurkus.
Neskaičiuosime, kiek valandų, dienų prabėgo nuo to laiko, tačiau pastebėsime, jog pastarųjų dienų bėgyje buvo atlikti visi pagrindiniai sportinės arenos darbai. Sporto halės gelžbetoninės tribūnos pasipuošė naujutėliais suolais. Jie žymiai patogesni už senuosius, turi atramas. Išaugo ir sėdimų vietų skaičius. Jeigu anksčiau halės tribūnose galėjo tilpti 3 100 žiūrovų, tai dabar sėdimų vietų priskaitoma 5 400 (vietų skaičius padidėjo ketvirtosios tribūnos, kurios anksčiau nebuvo, sąskaita).
Špuntuotų lentų (60 x 60 mm) „kilimu“ pasidengė sporto halės grindys. Sporto arena taip pat žymiai didesnė ir geresnė. Viename jos gale po grindimis (20 x 6) įtaisyta šuoliaduobė lengvaatlečiams. Sportinė arena dabar užima 1 238 kvadratinių metrų plotą.
Bene svarbiausią vietą sporto halės rekonstravimo darbuose užėmė apšildymo sistemos įrengimas. Daug teko statybininkams padirbėti, kol plieniniai vamzdžiai iš katilinės pasiekė kaloriferius, esančius po gelžbetoninėmis tribūnomis. Jų pagalba kaip tik ir bus apšildoma sporto halė.
Be to, galingi kaloriferių ventiliatoriai karštu vasaros metu bus panaudojami patalpos vėdinimui.
Tai tik dalis kapitalinių darbų, kuriuos jau visiškai atliko darbininkai, o kur dar visa eilė kitų. Šiuo metu statybininkų darbo diena sklidina smulkių, jeigu taip galima pasakyti, darbų. Tačiau jie tiek pat svarbūs, kaip ir „didieji“...
– Na, Jonaiti, junk šviesą, – pro pjūklų ir elektrinių oblių „muziką“ išgirdo elektrikų brigados viršininkas A. Jonaitis.
Rankos judesys ir sporto halė pirmą kartą nušvito skaisčia šviesa. Dvylika didžiulių liustrų, išdėstytų trimis eilėmis virš sporto arenos, „nusišypsojo“ statybininkams. Visi sužiuro į aparatą. Taip, apšvietimas puikus: 180 liuksų.
Vos tik sporto halę aplanko sportininkas, nejučiomis tarp jo ir statybininkų užsimezga dalykinis pokalbis. „Ar bus padengtas asfaltuotas bėgimo takas guma?“ – klausinėja lengvaatlečiai. Futbolininkams rūpi, kaip statybininkai įrengtų jiems prietaisus tinklui pakabinti. Tai ir girdisi: „Kaip?.. Kur?..“
Sporto halėje lankėsi ir Kauno „Žalgirio“ rankininkės. Treneris A. Gasparka teiravosi, ar halė sekmadienio rungtynėms bus pilnai apšildoma, kur merginoms teks persirengti, tuo tarpu žalgiriečių vartininkę Rožę Stasiulevičienę domina kitkas. Pastebėjusi rankinio vartus, Rožė iš papratimo tuojau pat užima juose vietą. Ji minutėlei susikaupia (turbūt įsivaizduoja, kaip vyks rungtynės) ir negalvodama išrėžia:
– Praleisiu tik du įvarčius!..
– Du! O kodėl du?
Kiek pagalvojusi ji paaiškina:
– Krokuvoje praleidau per daug, tad namuose reikia pasitaisyti...
– Mūsų tikslas – rytoj laimėti rungtynes nors vieno įvarčio skirtumu, – pastebi A. Gasparka, – o tai namuose pasiekti ne taip jau sunku. Tiesa, nežais Bimbienė ir, galimas daiktas, Dimšienė, tačiau ir be jų stengsimės iškovoti pergalę. Rumunės bus, be abejo, žymiai stipresnės (tik ką buvo gauta žinia, kad rumunės laimėjo revanšines rungtynes prieš jugoslaves 9:6).
Rytdienos rungtynės laukiamos su dideliu nekantrumu, tik gaila, kad ne visi norintieji galės stebėti rungtynes. Mat vien pagal paraiškas reikalaujama 7 000 bilietų!
Tačiau sekmadienį Vilniaus radijas transliuos rungtynes, o antradienį televizija jau rodys filmą apie jas.
Nors rungtynės vyks sekmadienį, tačiau statybininkams dar daug teks padirbėti. Iki pavasario būtina įrengti papildomas patalpas, nudažyti suolus, sienas, geležinius karkasus, ištinkuoti sporto halės fasadą terazitiniu tinku. Žodžiu, paruošti salę galutinai ir perduoti sportininkams.
Vos tik sporto halę aplanko sportininkas, nejučiomis tarp jo ir statybininkų užsimezga dalykinis pokalbis. „Ar bus padengtas asfaltuotas bėgimo takas guma?“ – klausinėja lengvaatlečiai. Futbolininkams rūpi, kaip statybininkai įrengtų jiems prietaisus tinklui pakabinti. Tai ir girdisi: „Kaip?.. Kur?..“