Kaip sportininkui bendrauti su žiniasklaida

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) dar pernai parengė patarimų rinkinį sportininkams, kaip kalbėti su žiniasklaidos atstovais, pasiruošti pokalbiui, susikurti pozityvų įvaizdį ir išsisukti iš nepatogios padėties.

 

• Pabendraukite su olimpinio komiteto, mokslo institucijos atstovais arba sportininkų komisija ir pasiteiraukite, ar jie nepažįsta žiniasklaidos eksperto, kuris galėtų padėti.

• Pasidomėkite, ar mokslo įstaigoje nedėstomas trumpalaikis komunikacijos kursas, o galbūt vyksta seminarų šia tema.

• Susiraskite įrašų, kuriuose jūsų mėgstami sportininkai tiesiogiai duoda interviu, ir įsiklausykite, kaip jie tą daro.

 

Svarbiausia – pasiruošti. Nesvarbu, ar tai iš anksto suplanuotas pokalbis, ar žurnalistai jus užklupo netikėtai, visada tam būkite pasiruošę. Norint tai padaryti reikia turėti atsakymus į šiuos klausimus:

 

• Su kuo kalbėsitės, kokios srities žiniasklaidos atstovai nori su jumis susitikti ir kodėl jiems esate įdomus. 

• Kaip šis pokalbis bus transliuojamas – per televiziją, radiją, išeis spaudoje ar kitur.

• Kokia tikėtina auditorija (klausytojai, žiūrovai).

• Ar ši auditorija ką nors žino apie jus ir jūsų sporto šaką. 

• Kokių klausimų, tikėtina, sulauksite: galbūt įvyko kas nors įdomaus, gal atstovaujama komanda ar gimtoji šalis susiduria su tam tikrais pasauliniais įvykiais.

• Kokią svarbiausią žinią norėtumėte pranešti.

 

Kad ir koks lauktų pokalbis, būtina turėti svarbiausią žinią – kažką tokio, kas reikšminga jums, kaip sportininkui, ir įdomu bei svarbu jus supančiai aplinkai. Be abejonės, pokalbis – tai ne vien sklandus atsakinėjimas į pateikiamus klausimus, bet ir pasidalijimas mintimis apie jus patį, sporto šaką, šalį ar kalbėjimas bet kuria kita jums opia tema. 

 

Kai jau būsite pasiruošę ir susigalvosite svarbiausią žinią, įsidėmėkite šiuos žingsnius, kurie padės užtikrinti pokalbio sėkmę:

 

1. Pirmiausia atsakykite į klausimą, o tada pereikite prie svarbiausios žinios.

2. Atsakymai privalo būti trumpi ir aiškūs.

3. Pateikite įrodymų, kurie patvirtintų jūsų žodžius. Pavyzdžiui, užuot tiesiog pareiškę, kad prieš artėjančias varžybas esate geriausios formos, galėtumėte atsakyti taip: „Esu gerai pasirengęs šioms varžyboms, nes ne tik treniravausi pagal naują metodiką, bet ir dirbau su mitybos specialistu.“

• Susikurkite savo pokalbio scenarijų.

• Peržiūrėkite jį drauge su treneriu, treniruočių partneriu ar geru draugu ir išklausykite jų komentarų.

• Pagal galimybes pokalbį planuokite iš karto po treniruotės, tada jūsų atsakymai į klausimus geriausia atspindės tikrąją padėtį.

Visi mes to norime, nes nuo žiniasklaidos sukurto portreto daugiausia priklauso mūsų viešas įvaizdis. Pasinaudokite išvardytais patarimais, padėsiančiais suvokti, kad jūs neprarandate kontrolės kurdami savo įvaizdį: 
 

• Sekite savo kūno kalbą, atvirą laikyseną, dėmesį nukreipkite į žurnalistą ir šypsokitės.

• Neslėpkite emocijų: susijaudinimas ar džiaugsmas užkrės aplinkinius ir suteiks jums patrauklumo. Jei pasijusite nuliūdę ar net nusivylę, ir šių jausmų galima neslėpti, jeigu jie nepereina į pyktį.

• Visada išlikite pozityvūs kalbėdami apie savo varžovus, varžybas ar komandos draugus.

• Jeigu būtumėte išprovokuotas pasisakyti apie incidentą, kilusį per varžybas, kalbėkite miglotai, pavyzdžiui: „Nesu įsitikinęs, kas ten įvyko, bet manau, kad jei buvo neleistinų dalykų, mes visi apie tai sužinosime.“ 

• Visada išlikite ramūs ir mandagūs, net jei žurnalistas imasi provokacijų.

• Jeigu įmanoma, venkite tokių atsakymų, kaip „be komentarų“ arba „neįrašinėkite“.

• Neatsakinėkite vienu žodžiu, net jei klausimas reikalauja labai tikslaus atsakymo – pateikite detalių ir išplėskite mintį, nes vieno žodžio atsakymas nesuteikia žurnalistui peno ir atrodo itin santūrus.

• Pastebėję žurnalisto klausime klaidinamą teiginį, atsakymo pradžioje tučtuojau jį ištaisykite. Pavyzdžiui, klausimas: „Nepaisant to, kad pasiruošimas buvo sutrikdytas, jūs sugebėjote lengvai pasiekti pergalę.“ Jūsų atsakymas: „Mano pasirengimas nebuvo idealus, bet su manimi dirba fantastiška komanda, kuri man labai padeda. Mano nuomone, šios varžybos buvo aukšto lygio.“

• Nesistenkite žūtbūt pertraukti stojusios tylos minutės. Venkite kalbėti bet ką ir tik todėl, kad išvengtumėte tylos. Nereikėtų šnekėti daugiau, negu planavote.

 

Dažniausiai susitikimai su žiniasklaida (interviu, spaudos konferencijos ar kt.) būna profesionalūs ir mandagūs, bet kartais patenkama ir į nepatogią padėtį. Jeigu taip nutiko, įtampą gali sumažinti tam tikra strategija, po kurios pokalbis gali pasisukti pozityvia kryptimi. Tokiais momentais svarbiausia išlaikyti rimtį, mandagumą ir profesionalumą. Jei sugebėsite tai padaryti, įtampa sumažės, bus nustatytos aiškios ribos ir pokalbis pakryps į geresnę pusę. Kartu atgausite patikimumą (o tai labai svarbu) ir pradėsite kurti profesionalaus, spaudimui nepasiduodančio sportininko įvaizdį. 

 

Išlikite ramūs. Pajutę, kad klausimas jus žeidžia, ramiai susikaupkite ir nereaguokite pernelyg jautriai. Jeigu jums nepavyks, žurnalistas sugebės tuo pasinaudoti.

 

Niekada nekomentuokite tokių temų, apie kurias neturite informacijos. Nejauskite pareigos atsakyti į klausimą vien dėl to, kad kiekvienam klausimui reikia atsakymo. Mandagiai paprašykite suteikti daugiau faktinės medžiagos. Jeigu jaučiate, kad jums nepakanka faktų, arba suprantate, jog klausinėtojas stengiasi jus sukompromituoti, turėtumėte mandagiai ir ramiai atsakyti, jog neturite pakankamai žinių išsamiam komentarui pateikti. Atsisakykite komentuoti savo komandos draugų poelgių, o jei esate kamantinėjamas apie asmeninį gyvenimą, tokių klausimų irgi galite nepaisyti.

 

Pasitelkite intuiciją, kuri padės suvokti, kad jums pateikiami klausimai peržengia jūsų privataus gyvenimo ribas – kaip viešas asmuo jūs turite teisę kalbėti tik apie savo karjerą, todėl kartu nustatykite protingas ribas, kurias žiniasklaidos atstovai privalo gerbti.

Kaip pasirengti bendrauti su žiniasklaida
 

Žiniasklaidos atstovams nesunku jus sučiupti nepasirengusius. Ar tai būtų visiškai netikėtas skambutis, ar pasijustumėte taip, lyg pakliuvęs į nepageidaujamų klausimų labirintą, – labai svarbu visada jaustis pasiruošusiems. Juk garsiai ištarti neapgalvoti žodžiai ateityje gali turėti daugiau įtakos negu planuotas detalus pokalbis. Kaip vis dėlto reikia pasirengti efektyviam pokalbiui? Kaip rodo patirtis, svarbiausia pasiruošti, mokytis iš aplinkinių ir puikiai pasirodyti.

Būkite pasiruošę 
 

Sportininkas visada turi būti pasiruošęs bendrauti su žiniasklaida. Pats faktas, kad žurnalistai nori su jumis kalbėtis, yra gera naujiena. Nesvarbu, kokia proga norima į jus kreiptis, jūs neturėtumėte ieškoti žodžių kišenėje, nes būti pasiruošusiam reiškia, kad visada turite ką pasakyti. 
 

Būkite pasirengę perduoti pagrindinę žinią – tai gali būti jūsų nuomonė aktualiu klausimu arba kažkas asmeniško, kitokio, unikalaus, ką norėtumėte, kad visi žinotų. Ši žinia turėtų būti kruopščiai apgalvota ir jai pasiruošta iš anksto. Būtų dar geriau, jei turėtumėte pora tokių naujienų, kurios jums visada praverstų. Jei būsite suformulavę aiškią esminę savo žinią, jokie klausimai nepasirodys netikėti.

 

Būtinai apgalvokite ir sąrašą tikėtinų klausimų, kurie jums galėtų būti pateikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, paruoškite ir aiškius atsakymus į tuos klausimus. Be abejonės, jūsų atsakymai privalo būti susiję su pagrindine žinia, kuri turėtų tapti jūsų gyvenimo leitmotyvu. Tai ir būtų tas saugumo garantas, kuris padėtų niekada nepasijusti pagautiems iš netyčių.

 

Naudokitės socialiniais tinklais (feisbuku, tviteriu, tinklaraščiu ir pan.), kuriuose taip pat galima skelbti pagrindinę savo žinią, ir jums nereikės bendrauti su žiniasklaida. Tik atminkite, kad interneto naujienos sunkiau kontroliuojamos, todėl pasisaugokite ir nepakenkite patys sau.
 

Geriausias būdas užsitarnauti žiniasklaidos ir visuomenės pagarbą – aiškiai papasakoti tai, ką žinote, ir nekalbėti apie tai, ko nežinote, kitaip tariant, prisipažinti, kad ir jūs kažko nežinote. Bet privalote turėti visą informaciją apie savo sporto šaką ir apskritai apie svarbiausius sporto pasaulio įvykius ir savo kalboje nepamiršti pridurti „mano turimomis žiniomis“. Tam, kad žiniasklaidininkai nedarytų apibendrinimų, visada pabrėžkite, kad tai jūsų asmeninė nuomonė, jūsų požiūris, jūsų idėja.

Geriausia mokytis stebint aplinkinius žmones, kaip jie bendrauja su žiniasklaida. Stebėkite savo priešininkus po varžybų: kaip jie reaguoja patekę į žurnalistų akiratį, kuris iš jų yra gerai pasiruošęs, o kuris ne. Mokykitės iš jums padariusių įspūdį pasisakymų. Stebėkite kitų sporto šakų atstovų viešus pareiškimus, analizuokite ir darykite išvadas.

 

Be to, ieškokite galimybių pasitobulinti šioje srityje, teiraukitės savo nacionalinės ar tarptautinės federacijos, olimpinio komiteto ar rėmėjų apie galimybę dalyvauti trumpalaikiuose mokymuose. Kuo tobuliau bendrausite su žiniasklaida, tuo didesnė nauda bus sportui. Tie sportininkai, kurie patys rūpinasi savo įgūdžių tobulinimu, sulaukia palankaus suinteresuotų šalių vertinimo.

Sudarykite gerą įspūdį
 

Jei būsite pasiruošęs, sąžiningas ir mokysitės iš kitų, jums nebus sunku atremti žiniasklaidos atakas ir nepriklausomai nuo aplinkybių sudarysite gerą ir neišdildomą įspūdį. Jūs tapsite centrine figūra, nustebinsite žurnalistus ir užkariausite jų dėmesį, o tai gera žinia ir jums, ir sportui.

Tarptautinio olimpinio komiteto parengtą medžiagą iš anglų kalbos išvertė LOA darbuotoja Ijolė Domarkienė.