Lazdynų baseino ir „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas: apie „Ąžuoliuką“, aistrą ekstremaliam sportui, baseino realybę, madą sportuoti.
Lazdynų baseinui Mantas Paulauskas vadovauja nuo praėjusios žiemos, o viešajai įstagai „Sveikas miestas“ – penktus metus.
Vaikystėje, kaip ir jo tėtis Romanas Paulauskas, žaidė tenisą, taip pat dainavo garsiajame „Ąžuoliuko“ chore. Tačiau su tenisu buvo priverstas skirtis todėl, kad, kaip dabar pats sako, „Ąžuoliukas“ buvo ne tik choras, bet muzikos mokykla, tad laiko kitiems užsiėmimams nelabai likdavo.
„Buvo ypač sunku viską suderinti, todėl teko atsisakyti teniso“, - sako M. Paulauskas, kuris dabar vėl ima teniso raketę į rankas, sveikatą ir fizinę būklę stiprina ir „Impuls“ sveikatingumo klube.
Prasidėjo naujieji mokslo metai, kada Lazdynų baseinas po vasaros sezono atvers duris savo lankytojams?
Apie rugsėjo 15-ąją, kada prasidės sportininkų sezonas. Pagrindiniai mūsų lankytojai - Vilniaus sporto centro auklėtiniai, kurie sudaro apie 90 proc. baseino klientų.
Dabar vyksta paskutiniai pasirengimo darbai, dirbame visu pajėgumu, taip, lyg norėtume dirbti dar 10 metų. Atliekamas einamasis remontas, tvarkomi vamzdynai, baseino išorė ir vidus.
Ar ir pas jus žadamas toks norinčiųjų plaukti bumas kaip ir Vilniaus moksleivių sveikatos centro baseine, kur eilėse tenka stovėti ne po vieną valandą?
Mūsų baseinas specifinis, jis yra skirtas sportui. Baseinas gilus, o tai gąsdina vaikus. Esame orientuoti į tuos vaikus, kurių tėvai nusiteikę, jog jų atžalos bus sportininkai.
Jie užsirašo į Vilniaus sporto centrą ir su treneriais ateina į mūsų baseino takus. Tada vaikai būna kitaip psichologiškai pasirengę, juos baseino gylis jau ne taip baugina.
Baseino jau pasiilgo plaukikai, vandensvydininkai, šuolininkai į vandenį, kanupolo ir nardymo entuziastai.
Kalbėsime su Vilniaus savivaldybe ir, kai tiksliai žinosime, kiek baseinui liko laiko gyvuoti, stengdamiesi neapgauti mūsų lankytojų, pradėsime pardavinėti abonementus ir kviesime plaukioti įvairaus amžiaus žmones.
Lazdynų baseinui pradėjote vadovauti nuo praėjusių metų žiemos, žinant, jo sudėtingą situaciją, tikriausiai, nesiryžote daryti kokių nors esminių pokyčių jame?
Šiame baseine dirbu puse etato, tačiau vis vien jaučiu didelę atsakomybę. Labai puikus mūsų kolektyvas, dirba ilgamečiai darbuotojai, kurie gyvena baseinu, žino visas skausmingas vietas.
Kai pradėjau vadovauti baseinui, pirmasis įspūdis buvo toks: man buvo labai jo gaila. Per tuos kelis mėnesius pakeitėme boilerį, daug vamzdynų, chemikalus pradėjome maišyti ne rankiniu būdu, o sistemos pagalba nuotoliniu būdu.
Per visus baseino gyvavimo metus miesto savivaldybė neskyrė jam tiek dėmesio, kiek reikėjo, jo būklė yra gana sudėtinga.
Kiekvieną mėnesį galime susidurti su problemėlėmis. Žinome, kad baseinas savo jau atgyveno ir jo vietoje iškils kitas, kuris sportininkams, plaukimo gerbėjams teiks kito, europinio lygio, paslaugas. Bus visavertė šiuolaikiška sporto bazė, o ne tokia, kokia yra dabar. Esame laukimo stadijoje. Nepaisant to, startuosime ir esame pasirengę dirbti visą sezoną.

Ar jūs verčiatės savo lėšomis, ar jas skiria Vilniaus miesto savivaldybė?
Pinigų savivaldybė skyrė gal tik vieną kartą stogui remontuoti. Baseinas išsilaiko pats. Kaip jau minėjau, 90 proc. lankytojų užima Vilniaus savivaldybės Sporto centro auklėtiniai, savivaldybė už naudojimąsi baseinu mums moka savikaina.
Jeigu savivaldybė laiku nesumoka pinigėlių už išnuomotas valandas baseine, mums tai labai pasijaučia.
Tik 10 proc. likusio komercinio laiko galime „parduoti“ miestiečiams. Nesame pelno siekianti įmonė, bet kasmet atsiranda vis daugiau norinčių plaukti žmonių ir mes išgyvename.
Tačiau jeigu reikėtų daryti kažkokius kardinalius remontus ar įvyktų avarija, nes baseino vamzdynai yra seni, tada tikrai reikėtų kreiptis į savivaldybę pagalbos.
Kai visi mokėjimai atliekami laiku, žmonės perka ilgalaikius, trumpalaikius ar kitus abonementus, tai baseinas dirba nenuostolingai.
Kada Vilniuje gali iškilti 25 m baseinas , laikinai tapsiantis pagrindiniu, ir jūsiškis bus pradėtas griauti?
Mes patys iniciavome to baseino statybą Fabijoniškėse prie Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos.
„Projektų rengimo centras“ suprojektuos ir naują 25 m 8 takų baseiną. Ši įmonė turi patirties, Lietuvoje suprojektavo ne vieną plaukimo baseiną. Fabijoniškėse baseinas bus labai gražaus dizaino, funkcionalus, antrame aukšte numatyta sporto salytė.
Manau, kad labai greitai bus sudėlioti visi taškai, pabandyta jį įvertinti ir bus skelbiama statytojo paieška. Šiuo metu kol kas jokių kliūčių nėra ir viskas vyksta operatyviai.
Kada atsidarys durys į naująjį baseiną, tada uždarysime savąjį. Naujasis Lazdynų olimpinis 50 m ilgio baseinas, manau, turėtų iškilti po poros-trejų metų.
Tūkstančio kilometrų atstumu tokio kito baseino niekas neturės. Vilniečiams, manau, verta laukti ir naujajame baseine tikrai išaugs nauja stipri plaukikų karta.
Penktus metus dar vadovaujate ir savivaldybės įstaigai „Sveikas miestas“. Darbų tikriausiai netrūksta?
Taip, darbų tikrai daug. Iš daugelio girdžiu, kad „Sveiko miesto“ projektas pasiteisino, žmonėms jo labai reikėjo.
Mes esame įmonė-tiltas tarp savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, klubų, kitų institucijų.
Dabar mes dirbame kartu. „Sveikas miestas“ padeda organizuoti Olimpinę dieną, pristatome projektus Kūno kultūros ir sporto departamentui.
Bendraujame su sporto federacijomis, stengiamės prisidėti ir joms padėti, patarti naujų renginių organizatoriams.
Dar ne taip seniai mūsų pagrindinis tikslas buvo, kad Vilniuje sportuoti taptų mada. Dabar daug žmonių man sako, jog tai jau pasidarė madinga, sportuoja daug žmonių, atsirado daug įvairių renginių.
Manau, kad pasiekėme savo tikslą, o dabar mūsų siekis - dar labiau viską sustrateguoti. Dabar tvarkoma Neries pakrantė, klojamos naujos plytelės, žmonės netrukus galės ramiau bėgioti, nes Vingio parkas yra perpildytas įvairiausių renginių.
Rugsėjo 24-25 ą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks penktasis Vilniaus sporto festivalis. Tai – pati didžiausia šventė, kuri vyksta po stogu.
Sostinės dienų metu rugsėjo 4-ąją visus kviečiame į Rotušės aikštę, kur pirmą sykį bus surengta didžiulė miesto šachmatų šventė. Labai džiaugiuosi, galėdamas organizuoti šią šventę, kadangi vaikystėje mane tėtis mokė žaisti šachmatais. Džiaugdavausi, kai galėdavau spręsti įvairius šachmatų uždavinius.
"Sveikas miestas“ priklauso savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentui, galvojama, kad mokyklose, kaip ir privalomąjį plaukimą, reikėtų įvesti šachmatų klases.
Šachmatų šventė turėtų tapti dideliu postūmiu, jog šia sporto šaka susidomėtų daugiau vaikų ir jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių.
Per šventę bus pastatyta apie 160 lentų, iš viso - 80 šachmatų stalų. Simultaną sutiko sužaisti šachmatų didmeistrė, Europos čempionė Viktorija Čmilytė-Nielsen, savo jėgas galės išbandyti kiekvienas norintis.
Viliuosi, kad Rotušės aikštė bus pilna šachmatų gerbėjų. Jeigu šventė pasiseks, kitąmet ją būtų galima surengti Katedros aikštėje, pakviečiant dalyvauti ir užsienio žaidėjus, politikus, žvaigždes.
Gana neblogai sekasi vadovauti, tikriausiai, esate patenkintas tuo, ką darote?
Taip, aš visą gyvenimą organizavau renginius. Nuo vaikystės buvau ekstremalas, važinėjau riedučiais, riedlentėmis, snieglentėmis.
Visą laiką galvojau, kodėl valdžia neįrengia riedučių parkų, kodėl dar ko nors nepadaro. Supratau viena: jeigu tu pats nepadarysi, niekas kitas už tave nepadarys.
Tada įkūriau pirmąjį ekstremalaus sporto klubą, organizavome pirmuosius renginius Kalnų parke, gatvėse. Valdžia atkreipė dėmesį į vaikų važinėjimąsi gatvėse.
Buvo pastatyti riedlenčių parkai: iš pradžių vienas prie Baltojo tilto, po to penki – visame Vilniuje. Žiemą vėl nesėdėjome sudėję rankų.
Įgijau ypač didelės renginių organizavimo patirties. Mačiau, kaip reikia sudėlioti rėmėjų, sportininkų, žmonių lūkesčius.
Kai pradėjau vadovauti „Sveikam miestui“, savo patirtį su puikiu kolektyvu tereikėjo pereiti nuo ekstremalaus sporto renginių į įvairius sveikatinimo renginius.
Kai su savo draugais įsteigiau kovos meno aikido klubą, mes, instruktoriai, laukėme ir ieškojome savo būsimų mokinių. Susidūrėme su viešinimo problema.
Tokių nedidelių būrelių yra daug, bet kaip apie juos sužinoti kitiems? Tada ir kilo mintis organizuoti sporto festivalį, kuriame suburti kuo daugiau sporto klubų – mažų ar didelių.