Gyvenimo variklis – sportas

Rugsėjo 15 d. žymiam Lietuvos slidinėjimo treneriui, sporto mokslininkui, profesoriui Juozui Skernevičiui sukako 85 metai. Savo jubiliejų jis pasitinka sportiškai prie Žaliųjų ežerų, kur gyvena vasarą, kiekvieną rytą numina apie 14–20 km dviračiu, po to ežere nuplaukia 500–1 000 m, pasimankština ir, grįžęs į namus, įninka į darbus.
 

Žiemą jis negali gyventi be kalnų. Štai ir šiemet su šeimos nariais buvo išvykęs paslidinėti į Aukštuosius Tatrus. 

„Nenoriu senti. Jaučiu, kad šį tą dar galiu duoti. Tačiau senatvė pamažu vis labiau slegia. Pragyvenau keturias valdžias: Antano Smetonos, vokiečių, sovietų, o dabar džiaugiuosi nepriklausoma Lietuva“, – teigia J. Skernevičius.

 Kas per tuos 85 metus labiausiai įsiminė? „Pėdsakai lieka nuo streso arba padarytų didesnių darbų. Paskutinis etapas – kiek galima daugiau savęs palikti? Save per genus, auklėjimą paliekame vaikuose, auklėtiniuose, su kuriais tenka bendrauti 10 ir daugiau metų. Pėdsakai lieka ir parašytose knygose, monografijose, vadovėliuose, straipsniuose. Vieni jų reikšmingesni, kiti bereikšmiai. Jie buvo parašyti tuo metu, kai, atrodė, buvo ypač svarbūs, bet ilgainiui paaiškėjo, jog tai buvo gal netgi klaida“, – pripažįsta J. Skernevičius.

Šiemet sukako 10 metų, kai mirė J. Skernevičiaus žmona, buvusi ilgametė Lietuvos moterų slidinėjimo rinktinės trenerė Birutė Skernevičienė. Skaudi netektis paveikė profesorių, tačiau jo nepalaužė, nesužlugdė.

„Žmona mane labai išlepino, viskas buvo padėta ant lėkštutės. Buvau „sugadintas“ žmogus, man Birutė nieko neleisdavo daryti. Ji laikė visus keturis namų kampus, o pati įžvelgė, jog aš kitur galiu daugiau padaryti“, – neslepia profesorius.

Gyvenimas jį privertė pasiruošti valgyti, atlikti reikalingus ūkinius darbus. Šiltnamyje profesorius augina pomidorų, agurkų, žiemai pridžiovina obuolių. Buvo toks gyvenimo tarpsnis, kai profesorius per atostogas vaikams – dabar Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto profesorei, buvusiai neblogai kalnų slidininkei 46 metų Rūtai ir 57 metų verslininkui ir „Poliarizuotų stiklų“ gitaristui, buvusiam plaukikui ir irkluotojui Arvydui – savo rankomis nuo pamatų iki stogo pastatė namus.

Per vieną iš žiemų profesorius pagamino 24 duris ir 18 langų. Miške jis pjovė medžius, namie maišė cementą. Per tris mėnesius profesorius sutvirtindavo pamatus, įrengdavo sienas ir uždengdavo stogą, o kitąmet pradėdavo rengti vidų. J. Skernevičius neslepia: jis norėjo studijuoti statybos inžineriją, tačiau gyvenimas stiprų jaunuolį nukreipė kita kryptimi – į Kūno kultūros institutą.

Vaikai tėčiui padovanojo penkis anūkus: Arvydas – tris, o Rūta – du. Jau auga ir proanūkių. 

Būdamas 80 metų, J. Skernevičius oficialiai pasitraukė iš aktyvios veiklos, tačiau jo gyvenimas nedaug kuo pasikeitė. Skirtumas tik tas, jog jis neskaito paskaitų. Bet daug laiko praleidžia Lietuvos edukologijos universitete: Sporto mokslo institute jis turi savo kabinetą, stalą, tikrina mūsų sportininkų fizinį ir funkcinį pajėgumą. Kai kuriems jų netgi parašo treniruočių planus. „Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 38 sportininkai, prie kurių teko prisiliesti, jie pas mane tikrinosi, buvo kontroliuojami“, – teigia profesorius. 
 

 

Dabar jis labiausiai yra susijęs su Lietuvos baidarininkais, sportinio ėjimo, akademinio irklavimo meistrais, dviratininkais. „Anksčiau ateidavo ir boksininkai, imtynininkai, plaukikai, tiesa, su jais pastaraisiais metais kontaktas neužsimezgė tiek, kad galėčiau daryti įtaką sportininkų rengimui. Čia ne kartą lankėsi ir daug įspūdingų pergalių pasiekęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Labai gaila, kad abiem jo treneriams nepavyko susitvarkyti su auklėtinio treniruočių procesu, ir čempionas palūžo“, – tikina Juozas. 

J. Skernevičius iš arti stebėjo Maskvos, Grenoblio, Sidnėjaus, Atėnų, Pekino ir Londono olimpines žaidynes, o Rio de Žaneiro kovas matė per televizorių. 

Profesoriui malonu, kad, jam vadovaujant, buvo apginta daugiau kaip 30 disertacijų. Jis buvo Povilo Karoblio, Antano Krasaičio, Vytauto Kuklio, Danieliaus Radžiukyno, Juozo Genevičiaus, Algio Čepulėno, Antano Skarbaliaus, Kazio Milašiaus, Audroniaus Vilko ir kitų mokslinio darbo vadovas. 

Profesorius parašė apie 25 didesnes ar mažesnes knygas: „Per pastaruosius penkerius metus padariau keletą, mano manymu, svarbių darbų. Metai mane skubina, turiu sukaupęs daug patirties ir žinių, kurias norisi palikti.“ 

J. Skernevičius savotiška atsisveikinimo knyga vadina leidinį „Gyvenki ilgai, būk sveikas, darbingas ir laimingas“. Jame sugulė viso gyvenimo patirtis, mokslinių tyrimų pagrindas, kaip žmogui judėjimą pritaikyti siekiant gyvenimo gerovės. Rugsėjo viduryje turėtų pasirodyti ir jo kartu su dukra R. Dadeliene parašytas leidinys „Sportininkų rengimo klystkeliai“. 

J. Skernevičius gimė 1931 m. rugsėjo 15 d. Kašonyse, Jiezno vlsč., Alytaus apskrityje. Lengvaatletis, slidininkas, baidarininkas, slidinėjimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas. SSRS sporto meistras: 1955 m. – lengvosios atletikos, 1957 m. – slidinėjimo, 1959 m. – baidarių irklavimo. Lietuvos 20 km sportinio ėjimo rekordininkas (1954 m.). Lietuvos čempionas: 10 kartų slidinėjimo (1956–1963 m.), 4 kartus baidarių irklavimo (1959–1960 m.). 

1955–1986 m. – Lietuvos slidinėjimo rinktinės treneris, parengė 36 SSRS sporto meistrus, treniravo olimpinius čempionus Vidą Vencienę, Algimantą Šalną. 

Lietuvos nusipelnęs treneris (1966 m.), Lietuvos nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas (1986 m.), habilituotas socialinių mokslų daktaras (1994 m.). 1955 m., baigęs LVKKI, dirbo VPU (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas): asistentas (1955–1971 m.), dėstytojas, docentas (nuo 1981 m.), profesorius (nuo 1986 m.), 1981–1991 m. – Sportinių žaidimų katedros vedėjas. 

1969 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją, o 1993 m. – habilituoto daktaro disertaciją. 1972 m. įkūrė Sporto mokslo laboratoriją ir daugelį metų jai vadovavo. 2001 m. ši laboratorija buvo reorganizuota į VPU Sporto mokslo institutą.

Paskelbė 250 mokslo darbų Lietuvos ir kitų šalių mokslo leidiniuose. Lietuvos sporto mokslo tarybos (1991–1994 m.), Lietuvos sporto mokslo ekspertų tarybos (1997–2005 m.) pirmininkas.

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo 38 sportininkai, prie kurių pasirengimo teko prisiliesti, jie pas mane tyrėsi, buvo kontroliuojami.