Diskusijose netrūko aštrių žodžių

Per Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos ataskaitos ir rinkimų sesiją vykusiose diskusijose kalbėjusiųjų nuomonės ir sutapo, ir smarkiai skyrėsi.
 

ĮSIPAREIGOJIMAI. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis teigė, kad LTOK per ketverius metus tapo labiau atviras, tačiau nėra viešas ir skaidrus finansų klausimais. Jo nuomone, gal netgi žengtas mažas žingsnis atgal. „Viena pagrindinių klaidų, ar net kenkėjiškų Lietuvos sportui dalykų ir besikartojantis, tarsi surežisuotas netikslus biudžeto planavimas ir jo tvirtinimas. Pastarieji keleri olimpinio ciklo metai parodė, kad metinis biudžetas planuojamas labai netiksliai, tarsi sąmoningai sumažinamas", - teigė E.Skrabulis. Jo teigimu, per ketverius metus išliko tendencija, kad biudžetas, kurį tvirtina LTOK generalinė asamblėja, yra 20-40 proc. mažesnis nei iš tikrųjų surenkama lėšų.

„Sumažinus biudžetą, nuolat kenčia Lietuvos olimpinis sportas ir sporto federacijos, nes laiku negauna realių lėšų, kurios yra iš tiesų. Atitinkamai jų trūkstant, negalima metams kokybiškai planuoti priemonių“, - kalbėjo E. Skrabulis. 

LLAF prezidentas iš tribūnos klausė LTOK viceprezidento, Finansų ir ekonomikos komisijos pirmininko Romualdo Bakučio, ar sporto šakų federacijos iš loterijų bendrovės „Olifėjos“ pajamas gauna kas mėnesį ar tam tikrais etapais. 

LTOK viceprezidentas atsakė, kad yra biudžeto sąskaitų planas, kuriame įrašyta, jog kas mėnesį yra gaunamos „Olifėjos“ lėšos ir jos iš karto pradedamos mokėti pagal sąskaitų planą.   

„Dar kartą drįsiu pasakyti, kad Premjero, labai mylinčio sportą, patarėjas Eimantas Skrabulis pademonstravo, jog visiškai nesigaudo LTOK finansavime. Prieš ketverius metus visi labai aiškiai sutarėme, kad joks nukrypimas nuo Generalinėje asamblėjoje patvirtintų sumų Vykdomajame komitete negali būti daromas ir ketverius metus nebuvo daromas. 

Prieš Rio olimpines žaidynes domėjomės, o jeigu uždirbsime daugiau pinigų, ar galime ne tik sportininkams, bet ir treneriams, pirmiesiems treneriams medikams suteikti kažkokią paramą, puikiai žinodami, kad tos paramos pagal valstybės įstatymus negali suteikti Kūno kultūros ir sporto departamentas. Per Generalinę asamblėją šitas sutikimas buvo gautas, tie piniginiai prizai ir buvo įteikti.

Antrą kartą šią savaitę girdžiu klausimą dėl „Olifėjos“ lėšų mokėjimo už paskutinį ketvirtį. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą lėšas už ketvirtį turime gauti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Už paskutiniuosius tris mėnesius pinigų gauti negalime. Juos galime gauti tik ketvirčio pabaigoje. Pasižiūrėkite į biudžetą ir matysite, kad yra sukaupta 1 mln. 600 tūkst. eurų. Šie pinigai per aštuonis mėnesius yra sukaupti tam, kad LTOK galėtų įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus, pirmiausiai jums, po to partneriams ir visiems kitiems. Tam ir kaupiame likutį biudžete“, - kalbėjo LTOK viceprezidentas. 

R. Bakutis stebėjosi, kodėl Premjeras ir visa Vyriausybė, būdami didžiuliai sporto draugai, nesugeba rasti 3,6 mln. eurų 2008 m. prarastoms lėšoms atstatyti.    

PRIEKAIŠTAI. E. Skrabulis pažėrė priekaištų ir LTOK viceprezidentui, Monrealio olimpinių žaidynių bronziniam prizininkui Arvydui Juozaičiui, kuris po Rūtos Meilutytės starto per Rio olimpines žaidynes jaunajai plaukikei siūlė gimdyti ir daugiau nesportuoti. 

„Jos užimta septintoji vieta labai aukšta. Kone visa Lietuva pusę penkių ryto sėdėjo prie televizijos ekrano ir laukė Rūtos pasirodymo. LTOK Etikos komisijos pirmininkui nederėjo taip komentuoti. Reikėjo analizuoti, kas neleido sportininkei pasirodyti geriau. Ar mes Lietuvoje turime tūkstančius tokių talentų, juos reikia saugoti. Rūtai dar tik devyniolika metų. Manau, kad jau kitą dieną Arvydas Juozaitis pirmu reisu už savo pinigus turėjo skristi iš Rio į Vilnių. Mes negalime taip įžeidinėti savo jaunųjų talentų“, - kalbėjo E. Skrabulis.  

LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė atsakė E. Skrabuliui, kad su A. Juozaičiu ta tema buvo kalbėta, išsakytos pastabos, o kitą dieną bendrauta ir su R. Meilutyte. 

A.Juozaičio Generalinės asamblėjos sesijoje nebuvo, jis nutarė nebekandidatuoti į LTOK viceprezidento postą.   

PATARĖJAI. Aštriai į E. Skrabulio priekaištus sureagavo Lietuvos sunkios atletikos federacijos viceprezidentas klaipėdietis Bronislovas Vyšniauskas. „Man labai leista, kad per daugelį metų, kai esu sporte, E. Skrabulis niekada nieko gero nėra pasakęs.  Jis yra Premjero patarėjas sporto klausimais, ar kada nors jis yra su mumis, treneriais, pabendravo, padėjo spręsti problemas? Ne.  Kai mums buvo sunku, nėrė į šoną. Lengvosios padėtis irgi nėra gera. Sėdėjote ant Aleknos, o dabar ant ko sėdite?“ – kalbėjo sunkiaatlečių ugdytojas. 
 

B. Vyšniauskas pylos davė ir kitam premjero patarėjui Vytautui Janušaičiui, kurio pagalbos sunkiaatlečiai irgi nesulaukė.    

Mūsų sunkiaatlečių ugdytojas tuo pačiu pasidžiaugė, kad pagaliau jie sulaukė to, ko  siekė ilgą laiką. 

„Tik mini centre, kurį sukūriau, galima išugdyti didelį sportininką. Jis duoda savo vaisius prie palyginus mažo finansavimo. Aš dirbau, dirbu ir dirbsiu. Olimpinį medalį galėjome iškovoti ir Atėnuose, tačiau buvo mažas finansavimas. Per 12 metų dvylika kartų sunkiaatlečiai tapo Europos čempionatų prizininkais, triskart pasaulio čempionais. Jau nekalbu apie jaunučius ir jaunius“, - sakė B. Vyšniauskas. 

MAŽOS FEDERACIJOS. Lietuvos akmenslydžio asociacijos prezidentas Vytautas Vidmantas Zimnickas kalbėjo mažųjų federacijų vardu. 

„Mažos federacijos yra visur mažos. Todėl stabilus LTOK olimpinių sporto šakų finansavimas yra didelė pridėtinė vertė. Tą sportininką, kuris šiandien yra perspektyvus, turime ugdyti toliau, tačiau neturime iš ko ugdyti. Tai, kas pasiekta Rio, padarė iš esmės mažos federacijos, kurios šiandien neturi tūkstančių sportuojančiųjų, gerų specializuotų sporto bazių. Jų treniruočių stovyklos paprastai vyksta ne Lietuvoje. Turėtų būti labai aiškiai nubrėžti kriterijai tų sporto šakų federacijoms, kurios turi rezervą, galintį pasiekti gerų rezultatų“, - kalbėjo V. V. Zimnickas. 

Jis akcentavo, kad ypač gerai, jog pinigų LTOK ižde yra daugiau nei planuojama surinkti ir juos paskirstyti tikrai nėra problemų.

„Mes visi pinigus norime skirstyti, žiūrime į LTOK, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas, tačiau pamiršome vieną dalyką: kažkada praradome pinigus, skirtus didžiajam sportui iš valstybės biudžeto“, - kalbėjo Lietuvos akmenslydžio asociacijos vadovas. Jis ragino dėl to Vyriausybei pateikti pareiškimą, kadangi kitų metų biudžetas nėra suformuotas ir Seime nėra pradėtas svarstyti. 

ĮGYVENDINO. Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis pasidalijo patirtimi apie federacijos darbą, apie tai, kad jų ketverių metų darbas nenuėjo veltui.

„Tuos tikslus, kuriuos išsikėlėme prieš ketverius metus, įgyvendinome. Ketverius metus, vadovaujant italų konsultantui Giovanni Postiglioni ir mūsų jauniems treneriams, kryptingai ėjome olimpinių medalių link. 

Nuo 2012-ųjų per kiekvieną pasaulio čempionatą mūsų irkluotojai dalyvaudavo A finaluose ir pelnydavo medalių. 

Antrasis federacijos uždavinys – rengti pamainą. Dirbome pagal panašią sistemą kaip ir su suaugusiųjų rinktine. 

Kasmet atsirasdavo talentingų jaunųjų irkluotojų, kurie papildydavo suaugusiųjų rinktinės gretas“, - kalbėjo D. Pavilionis. Jis taip pat pasidžiaugė, kad Trakuose 2012-2013 m. buvo surengti pasaulio jaunimo ir jaunių čempionatai, šiemet vyko Europos jaunių, o kitąmet – pasaulio jaunių čempionatai.  
 

„Tai – didžiulė pagalba jauniems sportininkams, kurie turi galimybę pasivaržyti su geriausiais pasaulio bendraamžiais, o federacijai – didelis prestižas“, - džiaugėsi LIF prezidentas.  

Jis pagarsino žinią, kad prieš porą savaičių patvirtintas projektas dėl trasos parengimo, gilinimo ir išplėtimo iki 8 takų Trakuose. Tada bus galima rengti ir pasaulio suaugusiųjų čempionatą. 
 

ŽVILGSNIS. Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Algirdas Raslanas tvirtino, kad LTOK – stipri organizacija. 

„Šitą mes matome ir per ketverius metus tuo įsitikinome. Vadinasi, kelias ir veikla yra teisingi. LTOK veikla skaidri ir plačiai viešinama. Pasikeitė samprata, tradicijos, kanonai ir kiti dalykai visoms visuomeninėms nevyriausybinėms organizacijoms. LTOK moderniai pristato šitą informaciją, aktyvi tarptautinė veikla. O tai – įvaizdis Lietuvai, tokiu keliu reikis ir toliau eiti“, - kalbėjo A. Raslanas. 

Jis teigė, kad turime toliau kovoti dėl LTOK prezidentės patekimo į Tarptautinį olimpinį komitetą, džiaugėsi, kad plečiasi olimpinių žaidynių programos – o tai labai svarbu, nes TOK tai mato ir vertina. 

LNSA prezidentas džiaugėsi, kad auga LTOK lėšos sporto federacijoms. „Vadinasi organizacija yra stipri, veikla – įvairiapusė, finansinis pamatas – pakankamai tvirtas“, - teigė A. Raslanas.  

Iš neigiamų aspektų jis paminėjo olimpines vasaros ir žiemos programas, kurias kartu  pasirašė LTOK ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, kad prastėja olimpinės pamainos rezultatai. 

„Tai nėra vien tik mūsų, LTOK, bet visos Lietuvos sporto organizacijų problema. Tas modelis, kuris buvo bandomas įdiegti, buvo nelabai sėkmingas. Šiandien jis pradeda byrėti ir praktiškai pagrindinis procesas nukrito ant federacijų pečių. O jos tiek lėšų neturi ir rezultatai pradeda smukti “, - teigė LNSA prezidentas.

NESUTAPATINS. LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pažymėjo, kad nebepasikartos klaida, kai Olimpinė diena Šiauliuose šiemet sutapo su Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ festivaliu Palangoje.
 

„Tokia klaida įvyko šiemet. Kai buvo pasirašyta sutartis su Šiauliais dėl Olimpinės dienos, tik vėliau sužinojome, kad šventės šeimininkai teturi tik vieną datą, sutampančia su tradicine "Sportas visiems" festivalio data.

Tą pačią dieną vyko ir sporto festivalis Nidoje. Dabar žiūrime į priekį ir deriname datas su minėtų renginių organizatoriais, kad tos šventės nesidubliuotų“, - sakė LTOK prezidentė.