Lietuvos vandensvydžio rinktinei įvarčius jau pelno ir debiutantas iš Alytaus, patirtį nacionalinėje komandoje sėkmingai kaupia ir kiti jauni žaidėjai.
Lietuvos vandensvydžio rinktinei vienas čempionatas veja kitą. Ką tik Alytuje baigėsi Baltijos šalių pirmenybės, kuriose taip pat žaidė Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos komandos. Čia lietuviai užėmė antrą vietą, priekin praleidę tik ukrainiečius.
Lapkričio 10 d. šalies rinktinės jau laukia atvirojo Baltarusijos čempionato finalinis turnyras. Jame Lietuvos rinktinė pasirengusi kovoti dėl medalių.
Alytuje čempionatą, skirtą Lietuvos vandensvydžio federacijos 85 metų jubiliejui pažymėti, stebėjęs praeityje įžymus vandensvydininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas kaunietis Vitalijus Alekperlis teigė, kad mūsų rinktinei dar daug ko trūksta, ypač komandinio žaidimo ir ištvermės.
Baltijos šalių čempionate mūsų rinktinė rungtyniavo be trijų savo pagrindinių žaidėjų: Duisburgo klube (Vokietija) rungtyniaujančio vidurio puolėjo Jano Bakulo, universaliojo žaidžiančiojo trenerio elektrėniškio Antono Sugoniako, kuris turėjo sveikatos problemų, o 46-ejų Egidijus Sutkus, kuris pasižymi tolimais metimais, per dvi savaites nespėjo deramai pasirengęs čempionatui ir negalėjo padėti rinktinei.
PIRMĄ KARTĄ. Kaip pastebėjo Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda, pirmą sykį šalies nacionalinę rinktinę sudaro keturių miestų žaidėjai: po du sportininkus iš Kauno, Alytaus ir Elektrėnų, o likusieji – vilniečiai, trenerių Nerijaus Papaurėlio ir Tadeušo Pašuko auklėtiniai. Šie specialistai – ir Lietuvos nacionalinės rinktinės treneriai.
„Malonu tai, kad įvarčių pasiekia jau ir rinktinės debiutantais alytiškis Pijus Radvilavičius, kuris prisideda prie bendro komandos įnašo, vartus jau gina elektrėniškis vartininkas Skirmantas Motuza. Tiesa, jis meistriškumu dar neprilygsta pagrindiniam rinktinė vartininkui Andrejui Pomiatkai, tačiau jam jau auga pamaina. Elektrėniškis žaidė pirmąsias rungtynes su Ukrainos komanda, gavo gerą patirtį. Tradiciškai gerai žaidžia Julius Goštautas, jam pasiekus penkis įvarčius, pirmą dieną buvo nugalėti moldavai. Per rungtynes su baltarusiais jis pelnė keturis įvarčius“, - sakė R. Vizgirda.
JUBILIEJAI. Baltijos šalių čempionatas Lietuvos nacionalinei rinktinei ir Ukrainai atstovavusiems lvoviečiams buvo įsimintini tuo, kad jų federacijos mini jubiliejus: Ukrainos vandensvydžiui – 100 metų, o Lietuvos – 85-eri.
Per vakaronę abi šios komandos pasikeitė suvenyrais (ukrainiečiai mūsų vandensvydžio federacijai padovanojo istorinę knygą, skirtą Ukrainos vandensvydžio 100 metų jubiliejui), o Moldovos treneris Michailas Nagornas, su kuriuo per SSRS čempionatus rungtyniavo R. Vizgirda, minėjo savo 65-erių metų sukaktį.
Vakaro metu šie du specialistai prisiminė jaunystę, kai per SSRS moksleivių spartakiadą 1969-aisiais rungtyniavo Moldovos ir Lietuvos rinktinės.
Pagrindinis palinkėjimas jubiliejų proga - nors politika įvairiais savo niuansais ir bando išskirti šių komandų draugystę, vandensvydis juos suvienija.
KELIONĖS. Visos čempionato dalyvės į Alytų suvažiavo mikroautobusais. Pačią ilgiausią - 1200 km distanciją - įveikė moldavai, kurie prie Baltarusijos sienos vargo 5-6 valandas.
Lvovo vandensvydininkai tikėjosi varžybų vietą pasiekti vakarietiškai, tačiau prie Ukrainos - Lenkijos sienos jiems irgi teko stovėti 7 valandas.
Ir taip – kiekvienais metais. Svečiai į čempionatą atvažiavo išvarginti, tačiau žaidėjai buvo geros nuotaikos, veržėsi rungtyniauti. Jų negąsdina sunkios kelionės, svarbiausia, kad Ukrainos ir Moldovos komandos namie turi geras treniruočių sąlygas, o parungtyniauti su senais draugais visada malonu.
Visos komandos, pagal nusistovėjusią tradiciją, atsivežė po savo teisėją. Senų draugų kovos buvo įdomios ir atkaklios.
Kitais metais Lietuvos vandensvydininkai gavo pakvietimą dalyvauti gero lygio tarptautiniame turnyre Lvove.
Baltarusijoje 2017-aisiais vyks Europos vandensvydžio federacijos (LEN) organizuojamą turnyras, į kurį pakviesti ir lietuviai.
„Mūsų kaimynai baltarusiai padavė paraišką kitąmet surengti ir Europos jaunių čempionato finalinį turnyrą. Mums belieka tik apgailestauti, kad Vilnius – vienintelė pasaulio sostinė, neturinti gero baseino, o ir tas netrukus bus uždarytas.Baltarusiai mums stengiasi visokeriopai padėti tuo sunkiu laikotarpiu, kuris lauks nuo kitų metų pavasario, ir kviečiai mus į turnyrus, kad galėtume išsilaikyti ir tobulėti“, - sako R. Vizgirda.