Vienas geriausių Vilniaus „Baltic Amadeus“ ir Lietuvos jaunių rinktinės žaidėjų 16-metis Adomas Vasiliūnas: „Vandensvydžio į nieką neiškeisiu.“
Per neseniai Vilniuje vykusį tarptautinį „Baltic Amadeus“ vandensvydžio jaunių turnyrą Adomas Vasiliūnas buvo pripažintas geriausiu komandos žaidėju.
Tai ne pirmasis toks Vilniaus Karoliniškių gimnazijos vienuoliktoko pripažinimas.
Kiek metų žaidi vandensvydį?
Devintus metus. Jį pradėjau žaisti dėl stuburo problemų. Belankant trečią klasę, gydytojai patarė lankyti plaukimo baseiną. Mama užrašė į trenerio Nerijaus Papaurėlio vadovaujamą vandensvydžio grupę ir ši sporto šaka man patiko. Grupėje buvau jauniausias žaidėjas, man tebuvo aštuoneri. Gyvenu netoli Lazdynų baseino, todėl į pratybas nereikia toli važinėti, viskas šalia.
Vandensvydis – mano pirmoji ir paskutinė sporto šaka, kurios jau į nieką neiškeisiu.
Kai pradėjau žaisti, išsigydžiau stuburą, dabar jaučiuosi gerai. Ir mano pečių juosta praplatėjo tik vandensvydžio dėka. Ši sporto šaka mane subrandino. Tenka daug treniruotis.
Vasarą dar mėgstu pažaisti krepšinį, futbolą. Manau, kad esu pakankamai sportiškas.
Kuri pozicija tavo pati mėgstamiausia?
Kur treneris paskiria, ten ir žaidžiu, bet dažniausiai - gynyboje. Mėgstu pelnyti ir įvarčius, bet ne visada pavyksta. Esu įsitikinęs, kad vandensvydininkas turi būti universalus, gerai žaisti įvairiose pozicijose.
Labai džiaugiuosi, kad treneris mane jau pakviečia į Lietuvos suaugusiųjų rinktinės treniruočių stovyklas, kartais dalyvauju turnyruose.
Per "Baltic Amadeus" turnyrą lemiamas rungtynes 3:5 pralaimėjote baltarusiams. Ar esi patenkintas užimta antrąja vieta tarp šešių rinktinių?
Nugalėti Baltarusijos vandensvydininkus buvo sunku, nes po vasaros sezono, atsidarius baseinams, tik neseniai pradėjome treniruotis.
Aš rungtyniavau sirguliuodamas, turėjau temperatūros ir neparodžiau to, ką galiu. Antroji vieta mane tenkino.

Esi atletiškas vyriukas, plačių pečių, gal štangą kiloji?
Pečių juosta praplatėjo tik vandensvydžio dėka. Ši sporto šaka mane subrandino. Tenka daug treniruotis.
Vasarą dar mėgstu pažaisti krepšinį, futbolą. Manau, kad esu pakankamai sportiškas.
Lapkričio antroje pusėje Turku mieste (Suomija) dalyvausi Šiaurės Europos ir Baltijos šalių čempionate, ko tikitės?
Man tai bus jau ketvirtasis čempionatas. Lietuvoje su komandos draugais buvome pirmi, Danijoje – antri, Švedijoje – vėl pirmi.
Pagrindinis mūsų tikslas – apginti čempionų titulus. Mūsų rinktinėje žaidžia po du alytiškius ir kauniečius, o visi kiti – vilniečiai.
Koks tavo, vandensvydininko, pagrindinis tikslas?
Per kiekvienas varžybas pasirodyti kuo geriau, užimti prizines vietas. Turiu daug įvairiausių apdovanojimų, praėjusiais metais per „Vilniaus taurės“ varžybas buvau pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
Noriu vandensvydį sėkmingai derinti su mokslu. Esu tiksliukas, patinka matematika, fizika, šie mokslai man gerai sekasi, o kitur reikia pasitempti.
Tačiau savo ateities vien su sportu nežadu sieti, o kokią specialybę pasirinksiu - parodys laikas.
Į kurį Lietuvos žaidėją norėtum lygiuotis?
Stengiuosi lygiuotis į vieneriais metais už save vyresnį Marių Jakimčiką, su kuriuo kartu seniai žaidžiame ir esame geri draugai. Jis vandenyje mane žavi savo universalumu.
Labai patinka kaip žaidžia Lietuvos suaugusiųjų rinktinės lyderis Janas Bakulo, iki kurio meistriškumo man labai toli.