Prie sostinės pergalės per Lietuvos jaunučių ir Sporto vilčių žaidynes daug prisidėjo Vilniaus miesto sporto centras, kurio sportininkai pelnė pusę taškų.
Žaidynėse ypač atkakli kova vyko kompleksinėje įskaitoje tarp sportininkų ugdymo centrų.
Nugalėjo Vilniaus miesto sporto centras (10 prizinių vietų), aplenkęs Vilniaus sporto mokyklą „Tauras“ (9), Kauno sporto mokyklą „Gaja“, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą (6) bei Alytaus sporto ir rekreacijos centrą (5).
„Per jaunučių sporto žaidynes Vilniui atstovavome 12 sporto šakų varžybose iš 18. Užėmėme 7 prizines vietas, o Sporto vilčių žaidynėse pirmi buvome triskart. Surinkome daugiau nei pusę viso vilniečių taškų kraičio ir užtikrinome miestui nugalėtojo titulą. Vilniečiai šiais metais gali didžiuotis: ne tik užėmė pirmą vietą bendroje komandų įskaitoje, bet ir sukaupė solidžią, daugiau nei 4000 taškų persvarą prieš pagrindinius varžovus kauniečius. Turėdami mažau trenerių ir sporto bazių, sugebėjo taip gerai pasirodyti. Tai mums ir patiems buvo kiek netikėta, nes tokios solidžios persvaros nesitikėjome“, - sako Vilniaus miesto sporto centro direktorius Marius Jukonis.
Kurių sporto šakų atstovų pergales norėtumėte išskirti?
Žaidynėse Vilniui atstovavo dvi komandos. Jaunučių sporto žaidynėse ypatingai gerai pasirodė mūsų dvikovinių sporto šakų atstovai. Susumavus abiejų komandų rezultatus, pirmąsias vietas užėmė mūsų bokso, dziudo, laisvųjų imtynių bei graikų ir romėnų imtynių atstovai.
Gerai pasirodė ir lengvaatlečiai, šauliai, sunkiaatlečiai, dviratininkai, penkiakovininkai.
Lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis, pagerėjo mūsų lengvaatlečių rezultatai. Turėdami mažesnį finansavimą ir mažiau trenerių, šiais metais per įvairias varžybas įvairiose varžybose komandų įskaitoje nuolat aplenkdavome kauniečius.

Vilniaus sportininkai laimėjo ir Sporto vilčių žaidynes, kurių programą sudarė 14 sporto šakų varžybos. Kauniečiai aplenkti daugiau nei 5000 taškų.
Noriu pagirti mūsų Sporto centro trenerius: Svetlaną Vetrovą (laisvosios imtynės), Viačeslavą Fiodorovą ir Vladimirą Audicką (graikų ir romėnų imtynės), Valentiną Pakladok ir Liudą Triabaitę (dviračių sportas), Aldoną Tamulevičienę (irklavimas), Miroslavą Leščevskį ir Vidą Zvicevičienę (šaudymas), Tomą Makarovą (šiuolaikinė penkiakovė), Austrą Skujytę (lengvoji atletika), Michailą Romanovskį (plaukimas).
Kur buvo jūsų stiprybė?
Mūsų stiprybė – sportuojančių vaikų masiškumas, nejaučiame jų trūkumo. Visų sporto šakų varžybose dalyvavo po dvi mūsų komandas, ko negalėjo padaryti mūsų pagrindiniai varžovai kauniečiai.
Mūsų Sporto centro treneriai jaunų sportininkų neskubiną. Treneriai stengiasi priimti kuo daugiau vaikų, jiems neskubėdami skiepija technikos subtilybes, saugo auklėtinių sveikatą.
Jeigu akcentuosime tik šiandienos rezultatus, vaikai iki olimpinių žaidynių išsibėgios ir neturėsime suaugusiųjų.
Pasaulio sportininkų amžius senėja. Tarkime, anksčiau lengvaatlečiai savo piką pasiekdavo, būdami 23-25 metų, tai dabar – būdami trisdešimtmečiai ar netgi turėdami daugiau metų.
Analizuojant mūsų sportininkų rezultatus, pastebime, kad turime daugiau vaikų, kurie savo piko dar nėra pasiekę.
Jaunuosius sportininkus šiandien ypač skubina mažesnių rajonų treneriai. Jiems gerų rezultatų ir pergalių būtent reikia šiandien, o ne ateityje.
Lietuvos jaunučių ir Sporto žaidynėms rengėmės labai kruopščiai, prieš kiekvienas varžybas rinkdavosi mūsų skyrių treneriai, kalbėjomės apie komandų ir sportininkų galimybes nugalėti.
Turėjome finansavimą, sportininkus per žaidynes papuošėme gražia sportine apranga.
Kiek dabar Vilniaus miesto sporto centre treniruojasi vaikų?
Pustrečio tūkstančio, juos ugdo 160 trenerių.