Auksinė sidabrinio debiuto vertė

Debiutinį sezoną „Rok Junior“ kartingų klasėje trylikametis vilnietis Gustas Grinbergas uždarė su trenksmu – lenktynėse „International Rok Finals“ jis tapo šios klasės pasaulio vicečempionu. 

Tai buvo paskutinis, bet ne vienintelis skambus šio sezono akordas – prieš tai vaikinas lipo ant antrojo garbės pakylos laiptelio Lenkijos kartingų čempionate. 

Tokie rezultatai pranoko lūkesčius. Prieš sezoną, pasak lenktynininko tėvo Dariaus Grinbergo, jie kėlė tikslą Lenkijos čempionate būti tarp dešimties pajėgiausių, sėkmės atveju – pakovoti dėl vietos ant podiumo, „International Rok Finals“ vylėsi patekti į finalą. Juk tai pirmas sezonas, kai Gustas persėdo į gerokai galingesnį gokartą – iš „Mini Rok“ klasės, kurioje lenktyniavo anksčiau, perėjo į „Rok Junior“.

„Labai dažnai 13 m. vaikai pereina į aukštesnę klasę, nes „Mini“ kategorijoje viską jau būna pasiekę, ką mes pernai ir padarėme. Ir komanda pritarė, ir pats Gustas norėjo važiuoti „Rok Junior“ klasėje. Viskas sutapo. Aišku, kartais tas perėjimas būna sudėtingas, nes technika skiriasi iš esmės. Bet nuo pat pirmų testų – sausį pabandėme Italijoje – Gustui viskas labai gerai sekėsi. Taip ir visą sezoną buvo gerai“, – pasakoja lenktynininko tėvas ir priduria, kad nors dar metus galėjo lenktyniauti „Mini Rok“ klasėje, sprendimas sėsti prie galingesnės transporto priemonės vairo pasiteisino. 

Rezultatais džiaugiasi ir jaunasis lenktynininkas. „Aš pavadinčiau sezoną auksiniu – pirmas sezonas šioje klasėje ir būti antram pasauly, manau, – didelis laimėjimas“, – teigia nuo aštuonerių gokartą vairuojantis G. Grinbergas ir ketina tempo nelėtinti, o kitais metais svarbiausiose varžybose jau kovoti dėl auksu spindinčių apdovanojimų. 

Svarstydamas, kas lėmė sūnaus sėkmę debiutinį „Rok Junior“ sezoną, D. Grinbergas sako, kad sudedamųjų dalių daug. „Daug varžybų, daug važiavimo. Technika labai gera, komanda gera, psichologinis klimatas komandoje puikus. Paties Gusto fizinė būklė gera, taip pat ir psichologinė.“ Be to, taip sutapo, kad trasa Italijoje, kurioje vyko „Rok“ pasaulio čempionatas, nuo mažų dienų Gusto viena mėgstamiausių. „Ji tiesiog limpa – visuomet neblogai ja važiuoja. Ir pačios pirmosios sezono lenktynės vyko ten. Tarp 44 dalyvių jis buvo pirmas kvalifikacijoje. Tai dar labiau sutvirtino jo pasitikėjimą savimi“, – dėsto tėvas. 

Dar vienas svarbus sėkmės veiksnys glūdi ne šio sezono užkulisiuose. 2015 m. vasarą G. Grinbergui pasitaikė proga pasisemti patirties lenktynininkų tobulinimo centre „iZone“ Anglijoje. Nors jame praleido vos dieną, intensyvi programa jaunajam Lietuvos lenktynininkui davė neįkainojamos patirties – praktinės ir, kas itin svarbu, psichologinės. „Ten buvo gerai praplautos smegenys. Beveik pusė to laiko buvo skirta pokalbiams, suvokimui, pagalbai nusiteikti prieš startą, lenktynių metu“, – prisimena D. Grinbergas. 

Talentingą trylikametį važiuojantį Lietuvoje galima išvysti retai. Jau penkerius metus jis atstovauja Lenkijos kartingų komandai „BirelART Poland“. Tokia ištikimybė komandai automobilių sporto srityje, pasak D. Grinbergo, retas atvejis, nes po nepavykusio sezono komandose veidai mainosi dažnai. „Matau, kad komanda labai profesionali, o čia be inžinierių, mechanikų niekur nenueisi. Būdavo nesėkmių – ir techninių, ir komanda kažko nepataikydavo padaryti, bet labai gerai matau, kaip visi stengiasi dirbti gerai – kad jų lenktynininkas būtų pirmas. Susidraugavome ir esame kartu“, – ilgametės draugystės priežastis atskleidžia D. Grinbergas.

Kopti karjeros laiptais Lenkijoje nuspręsta tik dėl konkurencijos. Pasak D. Grinbergo, „Mini Rok“ kategorijos, kurioje anksčiau lenktyniavo sūnus, čempionatas Lenkijoje – antras pagal pajėgumą Europoje po Italijos. „Lietuvoje paprastai, kai dar mes čia važiuodavome, būdavo 12 lenktynininkų, Lenkijoje – per 30. Skirtumas didžiulis. Ir jeigu pralaimi, tai žinai, dėl ko pralaimėjai. Jeigu laimi, džiaugsmas – nepalyginamo kalibro“, – pasakoja lenktynininko tėvas ir sako, kad stiprūs konkurentai – būtina tobulėjimo sąlyga. 

Naujas sezonas Gustui prasidės paskutiniais žiemos mėnesiais. O iki tol – atokvėpis. Bet jo, panašu, vaikinas, nelabai ir laukia, nes, paskutinįkart gokartą vairavęs spalio pabaigoje, jis jau spėjo smarkiai pasiilgti vairo: „Pasiilgstu labai greitai. Dabar važiuosiu tik sausį.“ 

Kita vertus, kartingų sporto pertrauka – proga atsidėti mokslams. Vilniaus inžinerijos licėjaus septintokas šypsosi, kad gal trasoje jam sekasi geriau nei mokykliniame suole, o licėjuje geriausiai sekasi anglų kalba ir kūno kultūra. „Anglų kalbos negaliu nemokėti, nes lenkiškai man sunku kalbėti, tad stengiuosi su komanda bendrauti angliškai. Jie taip pat angliškai šneka, nors ne visai gerai. Apskritai Lenkijoje žmonės ne itin gerai moka anglų kalbą, tada bandau susikalbėti lenkiškai“, – pasakoja vaikinas. 

Geras fizinis pasirengimas lenktynininkui taip pat reikalingas. „Kai kuriems žmonėms atrodo, kad čia reikia tik vairą pasukti, ir viskas. Kur kas daugiau į tai įeina“, – įsitikinęs Gustas, todėl ne tik sportuoja per pamokas, bet fiziniam pasirengimui kiekvieną dieną skiria papildomą dėmesį ir namuose – bėgioja, dirba su treniruokliais. 

Daug laisvo laiko vaikinas neturi, bet savaitgalį mėgsta susitikti su draugais – su tais, su kuriais lenktynėse važiuodavo anksčiau. 

Į kartingų sportą paniręs trylikametis domisi ir kitomis sporto šakomis. „Patinka automobilių sportas ir šiaip adrenalinas, be jo negaliu gyventi. Išsikraunu važiuodamas, bet kartais išbandau ir kitas sporto šakas. Ledo ritulį, pavyzdžiui. Futbolas man patinka. Apskritai sportas patinka. Man nesvarbu koks – jeigu daug judėjimo, smagu. O jeigu lietuvis dalyvauja, visada įdomu pasižiūrėti.“ 

Tad adrenaliną mėgstantis vaikinas, persėdęs prie galingesnių „Rok Junior“ klasės kartingų, džiaugiasi galėjęs važiuoti galingesniais gokartais. „Daugiau galios man patinka labiau, bet greičio skirtumo labai nesijaučia, kai pripranti“, – tikina jis. 

Labiausiai G. Grinbergui patinka lenktyniauti džiūstančioje trasoje. Tokia trasa, įsitikinęs jaunasis lenktynininkas, geriausiai atskleidžia vairuotojo meistriškumą. „Kai trasa džiūsta, būna vietų, kur sausa ir kur šlapia – reikia atrasti trajektorijas, suprasti, kur galima greitai važiuoti, kur ne“, – aiškina niuansus talentingas sportininkas. 

Sausomis ar šlapiomis trasomis kitą sezoną Gustas lėks į naujus sezono tikslus. Tai bus paskutiniai G. Grinbergo metai „Rok Junior“ klasėje. Pasak paties lenktynininko bei jo tėčio, tikslai – patys aukščiausi. Lenkijos vicečempionas kovos ne tik šalies kaimynės čempionate, bet bandys pakovoti dėl vietos ant garbės pakylos ir Italijoje. Galbūt pamatysime jį ir Lietuvoje.

Žvelgdamas dar toliau į ateitį, jaunasis talentas prasitaria, kad jį vilioja ilgi nuotoliai: „Sportinė svajonė – ilgų distancijų pasaulio čempionatas („FIA World Endurance Championship“). Į jį įeina ir legendinės Le Mano 24 valandų lenktynės.“