Vieną dieną tu statybininkas, kitą – Europos vicečempionas. Taip pasisuko V.Danisevičiaus gyvenimas. Kikbokso klubuose netrūksta ir kitų įdomių istorijų.
35-erių Vincas Danisevičius į treniruotes atėjo tik sulaukęs 33 metų. "Status Unifight“ klubo atstovas Europos čempionato sidabrą iškovojo Slovėnijoje vykusiose varžybose. Čempionate dalyvavo 523 sportininkai iš 40 valstybių.
„Vincukas turi sunkią ranką, tvirtą galvą ir didelę širdį“, – apie V. Danisevičių kalba kikbokso treneris Vytautas Kislauskas. Vilniaus klube „Fighters gym“ besidarbuojantis specialistas pasakoja ne tik apie kikbokso treniruotes, bet ir neigia mitus, kad sporto klubuose auginami chuliganai.
„Kovos menų sporto klubai nebeaugina banditų, net jei anksčiau ir augindavo. Galėčiau pateikti atvirkštinį pavyzdį. Pas mus beveik pusantrų metų sportuoja vienas vyrukas. Paskui jį vis dar velkasi daugybė teismo posėdžių, kuriuose jis kaltinamas dėl muštynių ir panašių dalykų. Nuo to laiko, kai pradėjo sportuoti, pasibaigė visos tos nesąmonės – žmogus išsilieja ant bokso kriaušės, o ne ant aplinkinių žmonių ir iš salės išeina su šypsena“, – pasakoja V. Kislauskas.
Ir vaikai, ir verslininkai
Kikbokso treniruotes renkasi paties įvairiausio amžiaus žmonės. Patys mažiausi kikboksininkai sportuoti pradeda dar nuo šešerių. Tiesa, tokių Lietuvoje tėra keli, o tokio amžiaus kovotojams negalima leisti didelio fizinio krūvio, kilnoti sunkumų. Jie daugiau dėmesio skiria koordinacijai, greičiui ir technikai lavinti.
Amžiaus lubų, pasak trenerio V. Kislausko, šioje sporto šakoje nėra: „Yra tokių, kurie sportuoti pradeda jau įžengę į penktą dešimtį. Svarbiausia, kad būtų noro, treniruotis leistų kūnas ir širdis.“
Kaip ir daugumos sporto šakų, kikbokso treniruotes dažniausiai renkasi moksleiviai ir studentai. Tiesa, yra atskiros grupės, skirtos suaugusiesiems, kurie nesiekia sportinių aukštumų, o treniruojasi savo malonumui. „Yra rytinės grupės – mes jas vadiname verslininkų. Į jas susirenka suaugę dirbantys žmonės, turintys daugybę minčių, problemų darbuose ir pan. Jie čia atsidaužo, pasportuoja ir išeina geros nuotaikos. Sportuodami žmonės spėja apmąstyti savo darbus, o jų rutina persimeta į kitą lygį. Be kita ko, didėja ir darbo produktyvumas, apie tai ne kartą teko išgirsti iš savo sportininkų“, – sporto klubų kasdienybę apibūdina V. Kislauskas.

Užuovėją randa klube
Dauguma į kikbokso treniruotes atėjusių žmonių sportuoja savo malonumui. „Jei kalbėtume apie vaikus, tai pas mus ateina vaikai, kurie mokyklose susiduria su patyčiomis. Čia jie ne tik susiranda naujų draugų, bet ir išmoksta apsiginti. Tėvai dėl to labai laimingi“, – pasakoja V. Kislauskas.
Treniruotės, kurioje lankėmės, metu vaikai visąlaik tarpusavyje bendravo. Treneris Vytautas jiems – kaip vyresnis draugas, negailintis nei patarimų, nei juokų, o su savo auklėtiniais ryšį palaikantis ir socialiniuose tinkluose.
Kikboksas – visiems
Jeigu atrodo, kad kikboksas skirtas tik vyrams – klystate. V. Kislauskas pasakoja, kad merginų treniruotėse tikrai netrūksta: „Vien mūsų sporto klube sportuoja per 20 panelių. Jos ateina, ir, kad ir kaip būtų keista, labiau skriaudžia vaikinus negu vaikinai merginas. Panelės stovėdamos iš visų jėgų vanoja ir kiečiausius sportininkus, o jie bijo stipriau suduoti – tikri džentelmenai (juokiasi).“
Kikbokso treniruotės vyksta labai įvairiai. Viskas priklauso nuo sportuojančiojo poreikių. „Profesionalų sportas skirstomas į ciklus – įprastus, varžybinius ir parengiamuosius. Visiems skirtos treniruotės dažniausiai vyksta taip: būtinai darome apšilimą, tada tempimo pratimus. Po to tobuliname techniką, imituojame kovos elementus. Vėliau atliekami pratimai kūnui lavinti, ištvermei. Kartais labai daug dėmesio skiriame būtent ištvermei, nes kovojant ji labai svarbi“, – teigia V. Kislauskas.
Treneris įsitikinęs, kad Lietuvoje kikboksas dar nėra pažengęs tiek, kiek galėtų būti. Kaip pavyzdį specialistas pateikia treniruočių tvarką: „Visame pasaulyje pradedantiesiems sportuoti galioja tvarka, kurią reikėtų įvesti ir pas mus: pirmus metus žmogus dalyvauja bendro sveikatingumo grupėje, vėliau kelerius metus – naujokų grupėje. Na, o Lietuvoje po pusmečio treniruočių kai kurie įsigudrina save vadinti profesionalais...“
Sportininkas turi subręsti
Klubo „Fighters gym“ auklėtiniai renkasi ilgąjį kelią, o per jį turi laiko pamąstyti, ko nori iš kikbokso. „Tik supratęs, kad šitas sportas tau, gali pasiekti aukštų rezultatų. Būtent dėl to mes neverčiame vaikų „sparinguotis“ – treniruočių metu kautis iš visų jėgų. Anksčiau būdavo taip, kad žmogus ateidavo į klubą ir jį iškart ruošdavo kaip profesionalų sportininką. Ateis laikas, užsimanys – tada ir kalbėsime apie rimtą darbą. Kaip ir Vincukas – sulaukė 33-ejų, sumanė, kad nori rimtai kovoti, ir štai – puikūs rezultatai. Žmogus turi subręsti – kikboksas nėra toks agresyvus sportas, kur reikėtų ką nors versti sportuoti“, – įsitikinęs V. Kislauskas.
Tiesa, tokių atvejų kaip V. Danisevičiaus, pasitaiko. Trenerio V. Kislausko teigimu, labai aukšto lygio kikbokso mokyklą turi Rusija ir Baltarusija. „Sankt Peterburge yra žmogus, vadinamas „motyvatoriumi“, jis sportuoti pradėjo tik 41 metų ir pasiekė labai aukštų rezultatų. Tikimės, kad atėjus Vincukui tokių pavyzdžių ir Lietuvoje bus daugiau.
V. Danisevičius – labai tvirtas atletas, į kikboksą įdėjęs visą širdį. Galima rinktis skirtingus kelius, kaip siekti aukščiausio lygio – per taktiką, techniką, jėgą – kiekvienas žmogus yra asmenybė. Vienas greitesnis, kitas – ištvermingesnis ar stipresnis. Trenerių darbas yra atrasti ir suderinti tas savybes. Vincui tai pavyko labai sėkmingai. „Nieko nėra neįmanoma – truputėlis darbo, užsispyrimo, sėkmės – ir gali tapti Europos vicečempionu“, – neabejoja V. Kislauskas.