Lina Daugėlaitė 2017 m. sausio 6 d. 10:53

Baseine – svarbios pamokos

Jau aštuntus metus vykdomas mokymo plaukti projektas padeda antrokams įgyti ne tik plaukimo, bet ir kasdienio gyvenimo įgūdžių.

Pagal statistiką plaukti moka tik kas penktas Lietuvos gyventojas. Tad neatsitiktinai Lietuvos plaukimo federacija (LPF) kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) bei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau aštuntus metus įgyvendina vaikų mokymo plaukti projektą. Jo ambasadorė – olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. 

„Mokymo plaukti grąžos nematyti iškart, o truputį vėliau. Mes negalime sakyti, kad visi vaikai 100 proc. išmoksta plaukti. Bet tie vaikai, kurie lankė plaukimo pamokas, žymiai tvirčiau jaučiasi vandenyje nei tie, kurie to nedarė. Pirmiausia tai ne tiek sportinis, o edukacinis projektas“, – pasakoja už programos įgyvendinimą LPF atsakingas Ignas Vaičaitis. 

Išmoksta ne tik plaukti

Šiais mokslo metais KKSD ir ŠMM projektui skiriamomis lėšomis galimybę mokytis plaukti per kūno kultūros pamokas turi 7 tūkst. antrokų visoje Lietuvoje, t. y. programoje dalyvauja kas ketvirtas antros klasės mokinys. „Pirmokai tik ateina į mokyklą, jie dar nelabai susipažinę su aplinka, o antrokas jau guvus vaikas, turintis daug energijos, smalsus, tad jį jau metodiškai galima pratinti prie vandens, mokyti plaukti. Beje, vaikas išmoksta plaukti daug greičiau nei suaugusysis“, – kodėl pasirinkti antrųjų klasių moksleiviai, aiškina LPF atstovas.
 
Pagal programą antrokams skiriamas 18 plaukimo pamokų ciklas. Pamokos prasideda mokslo metų pradžioje ir tęsiasi iki gruodžio 31 dienos. Tai minimalus pamokų skaičius, reikalingas, kad vaikas įgytų pirminius plaukimo įgūdžius. 
 
„Vaikai taip pat sužino, kaip reikia saugiai elgtis prie vandens, kaip elgtis vandenyje, jei šis neskaidrus, kad žiemą negalima lipti ant netvirto ledo. Taip pat jie išmoksta higienos, kaip elgtis baseine – ne visi vaikučiai tai moka“, – pasakoja I. Vaičaitis. 
 
Šeštus metus projekte dalyvaujančio ir vaikus mokančio plaukti Ignalinos plaukimo klubo vadovas Eugenijus Rakitinas atkreipia dėmesį, kad higienos įgūdžių vaikams tikrai trūksta, o dauguma apsilankančiųjų baseine plaukti dar nemoka: „Dauguma antrokų nemoka plaukti ir yra mažai supažindinti su vandeniu. Liūdna, kad tėvai taip apsileidę. Kiti net nemoka galvos išsiplauti po dušu – bijo vandens. Tokie įgūdžiai šeimoje turėtų būti formuojami anksčiau.“ 

„Apie 80 proc. vaikų nėra susipažinę su plaukimu, kaip su sporto šaka, praktiškai – matę per televiziją, skaitę, bet nėra lankęsi baseine“, – teigia Kauno plaukimo klubo „Olympia“ direktorius Andrius Survila. 



Papildoma galimybė

Šiais mokslo metais kai kurių miestų ir rajonų vaikams nusišypsos sėkmė – po Naujųjų metų jie baseine gaus dar 14 papildomų plaukimo pamokų. Taigi per visus mokslo metus kai kuriems antrokams susidarys 32 plaukimo pamokų ciklas. Tokia galimybė atsirado papildomoms pamokoms lėšų skyrus savivaldybėms ir rėmėjui prekybos tinklui „Maxima“. Rėmėjo skirtų lėšų užteks 1 600 vaikų pamokoms.

„Kam tos lėšos teks, bus atrenkama pagal tai, kiek buvo nupirkta specialių akcijos apyrankių. Jeigu ten, kur buvo gausiai perkama, nėra baseino, lėšos teks artimiausiam miestui ar rajonui“, – aiškina I. Vaičaitis.

Ignalinos baseine plaukimo pamokas lanko vaikai iš Ignalinos miesto ir rajono, taip pat iš Švenčionių ir Švenčionėlių – iš viso iš 23 mokyklų. Jie bus vieni tų, kurie lankys papildomas 14 plaukimo pamokų. Už tai reikėtų padėkoti Ignalinos ir Švenčionių rajono savivaldybėms, kurios skirs liūto dalį lėšų, o trūkstamus 10–20 proc. – LPF. Pasak Ignalinos plaukimo baseino vadovo, šios papildomos pamokos, mokant vaikus plaukti, labai svarbios.
 
„Tai darysime ne pirmą kartą – užpernai papildomoms pamokoms lėšų, rodos, skyrė ŠMM. Ir efektas buvo labai juntamas – kur 18, o kur 32 pamokos. Labai gerai, kad papildomos pamokos vyks prieš vasarą – tai fantastika. Jeigu mes vaikus mokome plaukti rudenį, žiemą, vėliau jie per penkis mėnesius vėl viską primiršta. O šiemet jie turės pertrauką – pailsės nuo programos ir grįš labiau subrendę, stipresni ir psichologiškai, ir fiziškai. 18 pamokų – pradžia, būna matyti, kad gal vaikui tetrūksta kelių pamokėlių ir jis jau nugalės psichologines savo baimes. Per tas 14 pamokų galima daug nuveikti“, – papildomų pamokų nauda neabejoja E. Rakitinas. Vaikai programos metu mokomi laisvuoju stiliumi ir nugara įveikti bent 25 metrus.
 
Ignalinos pavyzdys

Ignalinos ir Švenčionių savivaldybių požiūris – pavyzdys, kiek daug, įgyvendinant programą, priklauso nuo miestų ir rajono vadovų. 

„Savivaldybės požiūris – bene svarbiausias veiksnys. Be savivaldybės užsidarytų visi keliai“, – neabejoja LPF atstovas. Jis Ignalinos ir Švenčionių savivaldybes pateikia kaip bene geriausiai iš mažųjų miestų besitvarkančių savivaldybių pavyzdžius. „Iš Švenčionių į Ignaliną vaikai važiuoja 25–30 km, savivaldybės skiria lėšų ir vaikams mokyti plaukti, ir išmokusiems savo gebėjimą tobulinti – tiems, kurie nori toliau lankyti plaukimo treniruotes. Savivaldybės kompensuoja jų pavėžėjimą, dalyvavimą varžybose“, – pasakoja I. Vaičaitis. 

Ignalinos baseine šiais mokslo metais plaukti mokosi 270 vaikų, arba 13 klasių. Baseinas, pasak direktoriaus, užimtas bemaž 100 proc. – daugiausia klasių skaičius galėtų augti iki 16-os. Ignalinos miesto ir rajono vaikai mokomi plaukti visi. „Mažesniems miesteliams, kur klasėje labai mažai vaikų, – po 5–6, suteikiame galimybę susijungti su 3–4 klasių mokiniais. Kam vežti penkis vaikus, kai telpa 17? Taip mes jiems suteikiame galimybę lankytis baseine, nes kitų galimybių jie neturi. Taip išeina, kad pradinukai projekte dalyvauja trejus metus ir per juos gali nuveikti labai daug. Kiti jau galėtų drąsiai eiti ir į sportines grupes, bet dažnai nėra galimybių – čia jau viskas priklauso nuo tėvų“, – kaip dirba, pasakoja E. Rakitinas.

Klaipėda – lyderis 

Iš didžiųjų miestų neabejotinas lyderis – Klaipėda, nes savivaldybė, nežiūrėdama, kiek skiriama valstybės lėšų, investuoja į kiekvieno Klaipėdos antroko mokymą plaukti. „Klaipėdoje baseinas panaudojamas 100 procentų. Ryte vaikai mokosi plaukti pagal šią programą, vakare – profesionalių sportininkų grupės. Praktiškai paprastam miestiečiui patekti į baseiną neįmanoma. Atidarius Klaipėdoje naują baseiną, į jį galės važiuoti ir rajono vaikai“, – pasakoja I. Vaičaitis. 
 
Kaune – aštuoni baseinai, jie, anot LPF atstovo, gali visiškai patenkinti ir miesto vaikų, ir šiek tiek rajono vaikų poreikius. Pasak viename didžiausių ir moderniausių Lietuvoje „Girstučio“ sporto komplekse rugpjūtį pradėjusio veikti klubo „Olympia“ direktoriaus A. Survilos, 14 jų trenerių moko plaukti 1 200 vaikų iš 23 Kauno miesto ir rajono mokyklų. 60 jų klubas moko savo lėšomis. „Praktika tokia, kad finansavimas skirtas konkrečiam skaičiui mokinių, o mokykloje yra ne tik „A“, „B“ klasės, bet ir „C“. Vienos klasės ant ledo nepaliksi. Jeigu mokykla dalyvauja projekte, tai mes imame mokyti visus tos mokyklos antrokus. Jeigu galime tai padaryti iš savo vidinių išteklių, tai ir darome“, – kalba direktorius. Pasak A. Survilos, skyrus didesnį finansavimą, baseine būtų galima mokyti dar maždaug antra tiek, kiek mokoma dabar – iš viso apie 2 000 antrokų. „Norų yra, minčių yra, bet kol kas trūksta konkretumo. LPF labai nori toliau projektą vystyti. O kaip savivaldybė norės, tai didysis klausimas“, – sako A. Survila. 
 
Pasak jo, vaikams plaukimo pamokos patinka. „Kada bus kitas trečiadienis, nes vėl norime į baseiną“, „Tai buvo geriausia kūno kultūros pamoka mano gyvenime“, – tokie ir panašūs pasakymai – geriausias įvertinimas direktoriui ir su vaikais dirbantiems treneriams. 
 
„Nėra nė vieno, kuris būtų nepatenkintas. Buvo ir tokių, kurie iš pradžių bijojo ir į vandenį lipti, bet su kiekviena pamoka juos vis sunkiau iš vandens ištraukti. Vaikai linkę likti baseine vis ilgiau“, – pasakoja A. Survila. 
 
Tačiau galimybę dalyvauti mokymo plaukti programoje turi toli gražu ne visos savivaldybės Lietuvoje. Dėl vienos labai paprastos priežasties – maždaug pusė jų neturi baseinų. Kita vertus, Vilniuje yra trys baseinai, kurie gali priimti antrokus, tačiau mokinių skaičius gerokai didesnis ir trys baseinai negali patenkinti viso poreikio. „Plečiantis infrastruktūrai – atidarius baseinus Klaipėdoje, Druskininkuose, galima maždaug 15 proc. didinti mokomų vaikų skaičių“, – teigia LPF atstovas.