Daugiausia nerimo – dėl ateities

LTOK Generalinės asamblėjos sesijoje pristatytame 2017 m. biudžete nemažai lėšų numatyta ne tik olimpiečiams, bet ir jų pamainai.

„Best Western Vilnius“ konferencijų salėje Vilniuje surengta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos eilinė sesija.

Generalinė asamblėja vienbalsiai pritarė naujų LTOK narių - Lietuvos karatė federacijos, Lietuvos bangų sporto asociacijos, Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos priėmimui.

Naujai 2016 m. išrinktiems Lietuvos tinklinio federacijos, Lietuvos vandensvydžio federacijos, Lietuvos plaukimo federacijos vadovams įteiktos balsavimo kortelės.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė generalinei asamblėjai pristatė LTOK vykdomojo komiteto ataskaitą apie LTOK 2016 metų veiklą.

Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys supažindino su komisijos atlikto patikrinimo rezultatais. Pirmininkas teigė, kad komisija patikrino pagrindinius LTOK finansinius rodiklius, inventorizacijos rezultatus ir jokių pažeidimų nenustatė.

LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša pristatė 2016 m. LTOK biudžeto vykdymo apyskaitą ir 2017 m. LTOK biudžeto projektą. Iždininko pranešimo duomenimis, pernai gauta 8 mln. 691 tūkst. eurų pajamų, išleista 7 mln. 856 tūkst. eurų, 2017 m. pradžioje likutis sudarė 1 mln. 439 tūkst. eurų. Iždininkas paaiškino, kad perviršis susidarė dėl rekordinio „Olifėjos“ veiklos pelno bei 495 tūkst. eurų TOK subsidijų už dalyvavimą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Pagrindiniai LTOK finansavimo šaltiniai lieka „Olifėja“ ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Pajamų iš „Olifėjos“ planas 2016 m. viršytas 19,6 proc., o iš TOK – 57,6 proc.

2016-aisiais 53 proc. visų LTOK lėšų buvo išleista Lietuvos olimpinės rinktinės dalyvavimui Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse bei pasirengimo programai „Rio 2016“. Likusios lėšos skirtos sporto šakų federacijų, sporto žaidimų programų, olimpinių programų finansavimui, programai „Pjongčangas 2018“, Europos jaunimo olimpiniams festivaliams Vengrijoje ir Turkijoje pasiruošti bei kt.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras supažindino su LTOK 2017 - 2020 m. veiklos programos projektu ir su 2017 m. veiklos plano projektu.

2017 m. LTOK biudžete planuojamos 10 mln. 74 tūkst. eurų pajamos (įskaitant perkeltą iš 2016 m. likutį), 9 mln. 461 tūkst. eurų išlaidos, pasiliekant 600 tūkst. eurų rezervą dalyvauti 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Didžiausia LTOK išlaidų dalis tenka programai „Tokijas 2020“ – 3 mln. 518 tūkst. eurų, Olimpinės pamainos programai – 400 tūkst. eurų, Perspektyvinės pamainos programai – 120 tūkst. eurų.

Šiemet federacijų veiklos programų finansavimas padidintas net 55 proc. – kiekvienai olimpinės sporto šakos federacijai vietoje 20 tūkst. eurų bus skirta 30 tūkst. eurų, LTOK pripažintų sporto šakų federacijoms – po 15 tūkst. eurų vietoje 10 tūkst. eurų.

Diskusijose kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovas Algirdas Raslanas, Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis, Lietuvos trenerių asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis, LTOK garbės narys Zigmantas Motiekaitis.

Asamblėjos nariai vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK vykdomojo komiteto 2016 m. veiklos ataskaitą, LTOK 2016 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą bei LTOK 2017 m. veiklos planą.

Diskusijose daugiausia kalbėta apie permainas šalies sporto finansavimo sistemoje. Pagal naują tvarką, Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) tampa pilnai atsakingas už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms, finansuos visų kriterijus atitinkančių Lietuvos olimpinės rinktinės narių - maždaug 60 žmonių – pasirengimą. Jų pasiruošimui, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų, ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybė kasmet skirs apie 1 mln. 200 tūkst. eurų.

Tuo tarpu perspektyviausi olimpinės pamainos sportininkai tiesiogiai LOSC finansuojami nebebus, tačiau galės naudotis centro infrastruktūra, inventoriumi, bet ne specialistais. Tai federacijoms ir kelias daugiausia neiškumų.

N.Medvedeva neslėpė, kad LLAF, kaip ir kitos federacijos, olimpinį ketverių metų ciklą pradėjo stresinės būklės.

„Daug nežinomybių, daug klaustukų. Mūsų laukia didžiulės permainos. Norėtųsi, kad tos įtemptos stygos šioje salėje šiandieną atsileistų ir federacijoms taptų aišku, kaip toliau gyvensime, ką darysime. Dabartinės permainos, kurios numatytos Kūno kultūros ir sporto departamente, užtikrina pačių geriausių sportininkų rengimą, o visa sporto sistema nėra aiški“, - kalbėjo N. Medvedeva.

Ji džiaugėsi, kad, pristatant 2017 m. LTOK biudžetą, atsirado eilutės dėl perspektyvinės pamainos finansavimo.

N. Medvedeva tikisi, kad tos lėšos bus paskirstytos tinkamai: „Tai pagrindinis tikslas mūsų sporto sistemoje. Tas krepšelis bus padalintas federacijoms, kurios savo turimomis jėgomis galės jį valdyti ir proteguoti. Tie medaliai, kurie iškovoti, nebus amžinai. Mes turime galvoti apie kitus medalius, kas juo iškovos. Tai – ilgas ir kruopštus darbas, kurį pirmiausiai atlieka mūsų treneriai, ieškodami talentų ir juos ugdydami. Lengvosios atletikos federacija prisiims atsakomybę, kad, gavusi lėšas, jas gebėsime tinkamai panaudoti. Tikiuosi, kad per LOSC skiriamos valstybės lėšos, kaip buvo kalbėta, 100 proc. užtikrins geriausių sportininkų parengimą. Nes šiandien nesame tikri, ar tų lėšų pakaks.“

D. Pavilionis pirmiausiai pasidžiaugė sėkmingais irkluotojų startais 2016-aisiais - per Rio olimpines žaidynes pelnyti sidabro ir bronzos medaliai porinių dviviečių varžybose.

„Tikėjomės, kad pagaliau galėsime ramiai rengtis ketverių metų olimpiniam ciklui. Tačiau pertvarkos mums kelia nemažai klausimų, atsirado nežinomybė, nors buvome užtikrinti, kad viskas bus gerai. Sportas – tai dinamika, negalime tenkintis iškovotais medaliais ir 12 irkluotojų, kurie patenka į LOSC sąrašą ir yra remiami. Turime dukart pasaulio jaunių ir jaunimo čempionę Ievą Adomavičiūtę, kuri irgi pakibo nežinomybėje. Ačiū Dievui, ji treniruojasi Amerikoje. Visos pertvarkos yra gerai, tačiau turi būti koncentruojama ne tik į tam tikrą sportininkų skaičių, bet žiūrima į visą sporto sistemą“, - kalbėjo D. Pavilionis.

E.Vaitkaitis kalbėjo apie tai, kad LTOK šių metų biudžete numatė eilutes olimpinei rinktinei ir pamainai, bet norėtųsi ir aiškių kriterijų, kaip tas finansavimas bus paskirstytas kiekvienai federacijai.

„Olimpinės rintinės kandidatų rengimas turėjo nusistovėjusią krepšelių sistemą. Ar ji buvo gera, ar bloga, bet ji buvo. Norėtųsi, kad ir daugiau tų eilučių turėtų aiškius kriterijus, pagal ką bus skirstomi pinigai, nes federacijai reikia planuoti biudžetą“, - sakė E. Vaitkaitis.

LPF vadovas pasidžiaugė, kad pirmus metus didžioji dalis LTOK skirtų lėšų bus skiriama federacijai, o ne per LOSC. „Tai – didelė atsakomybė federacijoms, toks žingsnis federaciją daro stipresnę. Negalėsime kaltinti LOSC, kad lėšos kažkur nukeliavo ar nebuvo efektyviai panaudojamos“, - sakė E. Vaitkaitis.

L.Tamkvaitis savo kalbą pradėjo nuo to, kad buriuotojai, prieš pradėdami varžybas, turi įvertinti daug faktorių. Todėl ir planuojant metų renginius federacija turi turėti daug informacijos, kad galėtų normaliai suplanuoti buriuotojų pasirengimą ir dalyvavimą varžybose, jų aprūpinimą tuo, ko reikia, kad jie lygiaverčiai galėtų varžytis su kitų šalių sportininkais.

„Įvyko keli pasitarimai Kūno kultūros ir sporto departamente, ten buvo daug šnekėta apie atsakomybę. Malonu, kad didžiąją dalį mūsų sportininkų pasirengimo lėšų pasirengęs padengti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Tačiau galutinio aiškumo kol kas vis dar nėra. Šiandien visko susidėlioti tikrai negalime, mums dar trūksta informacijos. Neaiškus tų 60 finansuojamų sportininkų trenerių klausimas. Tarkime, anksčiau treneris kartu su sportininku, kurį dabar rengs LOSC, turėdavo ir treniruočių partnerius, o kas dabar už juos mokės?“, - kalbėjo L. Tamkvaitis.

LBS generalinis sekretorius atkreipė dėmesį tai, kad dabar, planuojant lėšas skirti pačioms federacijoms, joms ženkliai padaugės darbo ir, galbūt, reikės papildomų darbuotojų. „O tai irgi kainuoja. Manau, kad toks visos sporto sistemos reorganizavimas turės ir neigiamų pasekmių“ – kalbėjo L. Tamkvaitis.

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius A.Raslanas kalbėjo dvigubai ilgiau nei kiti.

„Keičiasi modelis, kurį siūlo Kūno kultūros ir sporto departamentas. Iškilo logiškas klausimas: ar buvo blogas tas sukurtas modelis, kuris buvo nusistovėjęs?. Per tą laiką gyvenimas pasikeitė, sustiprėjo federacijos, kurios, galbūt, nori turėti savo sistemas, labiau įtakoti sportininkų rengimo procesą.

KKSD priima sprendimą pakeisti modelį į kitas sistemas. Mes visą laiką kūrėme Lietuvos piramidinį individualių sporto šakų rengimo modelį. Dabar jis perauga į federacijos ar sporto šakos piramidinį modelį“, - kalbėjo LEU profesorius.

A.Raslanas prisiminė Druskininkuose vykusį LTOK posėdį, kuriame buvo įvertintas ir Rio žaidynių pasirengimo programos efektas. Konstatuota, kad rezultatai buvo geri.

Profesorius klausė, o kaip valstybė vertina tuos rezultatus. „Valstybės ir nėra užsakymo, ar jai reikia medalių. Tačiau sporto organizacijos įsipareigojo pačios juos laimėti. Programa buvo esminis dalykas, kuris yra pažymėtas ir Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Tada iškyla klausimas, kad KKSD neanalizavo situacijos ir nepateikė išvados, konstatuojant, kad pasirengimas Rio ir rezultatai yra blogi, kad LTOK, kuris buvo atsakingas, dirbo blogai ir iš viso šis modelis nebetinka. Suprantu, kad padarius tokią analizę, kad viskas blogai ir, jeigu visi tuo sutinkame, vadinasi, reikia reorganizacijos. Kyla klausimas: ar šiuo atveju nepažeidžiami Kūno kultūros ir sporto įstatymo tam tikri straipsniai“, - kalbėjo A. Raslanas.

Pranešėjas atkreipė dėmesį į sportininkų lygių nustatymą, laipsniško rezultatų kilimo didaktinį principą, skirtingo lygio sportininkų krepšelio sistemą.

„Iškyla klausimas, ar buvo blogas variantas, kad olimpinėse žaidynėse sportininkų užimtų 1-3 ir kitų vietų krepšelių pricipai yra geri. Pasaulio ir Europos čempionatų rezultatų svėrimas tam tikrais krepšeliais principai taip pat geri. Tai labai objektyvūs rezultatų rodikliai. Tas efektyvus rezultatų svėrimas, todėl tą krepšelių modelį reikėtų palikti“, - siūlė A. Raslanas.

Pasak pranešėjo, tame piramidiniame modelyje daugiausiai problemų kelia artimiausia pamaina. A.Raslanas viliasi, kad prie lėšų, gautų iš KKSD ir iš LTOK, kažkiek turėtų prisidėti ir savivaldybės.

Pasak A. Raslano, atviri lieka aptarnavimo klausimai - iš kur federacijos smdysis masažuotojus, gydytojus, kineziterapeutus, kiek tai visa kainuos.

Lietuvos trenerių profesinės sąjungos prezidentas K.Pavilionis mūru stojo už trenerius, kurie sugeba išugdyti pačio didžiausio meistriškumo sportininkus.

„Šiandien mūsų treneris turi pareigas, bet neturi teisių. Visos aplinkinės valstybės mums pavydi gerų rezultatų. Kam šiandien reikia griauti tą sporto struktūrą, kuri gerai veikia? Apie siūlomą pertvarką sužinojome tik likus 10 dienų iki Naujųjų metų. Kas gi trukdė dar prieš metus parengti dokumentus, su visomis sporto organizacijomis, treneriais juos išstudijuoti ir tada nuspręsti, ką daryti. Mes šiandien turėtume sugrįžti prie diskusijos, ar šiandieną reikalinga pertvarka. Tas modelis yra sugriautas, jame nelieka rezervo, pamainos“, - kalbėjo K. Pavilonis.

Jis pabrėžė, kad dabar vis garsiau kalbama, jog treneriams pinigų reikėtų prašyti iš savivaldybių. „Tačiau trenerių darbas yra dirbti, o ne vaikščioti po savivaldybes ištiestu delnu ir prašyti pinigų. Kalbėjau su Vilniaus sporto skyriaus vedėju Evaldu Martinka, kuris sakė, kad jie gali padėti dviem trims sportininkams, bet ne trisdešimčiai“, - sakė K. Pavilonis.

Buvęs ilgametis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Z.Motiekaitis teigė, kad per jo 14 vadovavimo metų tokių kurioziškų situacijų sporte nebuvo. „Niekaip nerandu sau atsakymo, kodėl nusmukome į tokį diskusijų lygį. Lietuvos situacija yra labai skaudi ir liūdna. Reikia kuo skubiau gelbėtis, nes per giliai nusileisime“, - kalbėjo Z. Motiekaitis.