Sporto talentams – atnaujinti stadionai

Visai neseniai Kauno miesto savivaldybė paskelbė, jog sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymui Kaune bus pasitelktos ne tik įvairios socialinės programos, bet bus imtasi ir realių, jaunajai kauniečių kartai svarbių darbų. Vienas artimiausių – tai net 18 mokyklų sporto aikštynų rekonstrukcija.

 

Kalbiname visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorių ir miesto tarybos narį Andrių Palionį, bei Ingą Juodeškienę, lengvosios atletikos olimpinės rinktinės trenerę apie ilgai lauktas permainas miesto mokyklų sporto infrastruktūros srityje.

 

A. Palionis: Nuo seno yra įprasta manyti, jog mokykloms ir jų infrastruktūrai trūksta pinigų, tad ir sporto aikštynai šalia mokyklų buvo visiškai netvarkomi. Mieste net gi buvo išsivystęs toks nerašytas principas, pagal kurį mokyklos sugebėdavo gauti lėšų infrastruktūrai sutvarkyti tik tuomet, jei šių mokyklų direktoriai vienaip ar kitaip sugebėdavo „prieiti“ prie sprendimus priimančių savivaldybės žmonių. Tai parodo kaip neetiškai iki šiol buvo leidžiami biudžeto pinigai. Dabartinė miesto valdžia nepateisina tokių veiksmų ir kardinaliai keičia požiūrį į mokyklų infrastruktūros investavimą. Sieksime tai daryti sistemingai, ne „pabarstant“ lėšų vienam ar kitam objektui, bet sutvarkant viską kompleksiškai ir profesionaliai.

 

I. Juodeškienė: Kalbant apie mokyklų sporto aikštynų renovaciją, manau, kad tai yra ne prabangos dalykas, o elementari būtinybė mūsų vaikams. Tai turi būti atlikta visose Kauno miesto mokyklose. Todėl labai džiaugiuosi, kad pagaliau mūsų savivaldybėje dirba supratingi ir kompetentingi žmonės, kurie supranta tokių stadionų svarbą vaikų ugdymui. Juk darbo sąlygos gerėja visur, mes juk ne žemyn ritamės, vadinasi ir mūsų vaikai turi teisę naudotis visiškai saugia ir patrauklia sporto aikštynų infrastruktūra.

 

A. Palionis: Šiuo metu Kaune yra sutvarkyti vos kelių mokyklų stadionai. Visi kiti tvarkymo darbų nematė nuo pat jų įrengimo. Bėgimo takuose jau seniai yra ištrupėjęs asfaltas, daug kur nesutvarkytas drenažas, akį rėžia prieš kelis dešimtmečius įrengtų tvorų likučiai, o apie apšvietimą nenoriu net pradėti kalbėti... Rekonstruotuose stadionuose visos šios problemos bus išspręstos. Ketinama atnaujinti stadionų natūralios žolės dangą, įrengti universalias aikšteles, kurios bus pritaikytos krepšiniui, futbolui, rankiniui, tinkliniui, tenisui, badmintonui. Kitur numatytos mini futbolo aikštelės su dirbtine žolės danga, šuoliaduobės su sintetinės dangos įsibėgėjimo takais. Bėgimo takuose vietoje asfaltbetonio atsiras nauja sintetinė danga. Kai kur numatytos lauko treniruoklių aikštelės. Visiems šiems darbams šių metų biudžete numatyta 4,6 mln. eurų suma.

 

I. Juodeškienė: Natūralu – geresnės sporto sąlygos ir inventorius pritrauks daugiau vaikų, skatins juos leisti laisvalaikį ir kūno kultūros pamokas aktyviai, dalyvauti sporto būreliuose. O tai padės vaikams lengviau atrasti save ir kartu jaustis pilnaverčiais. Mokyklose dirbantys kūno kultūros mokytojai taip pat turės didesnių galimybių vaikus supažindinti su įvairiomis sporto šakomis, kurios padės atskleisti daugiau Lietuvos talentų.

 

I. Juodeškienė: Žinoma, daugiausiai dėmesio skiriama populiariosioms sporto šakoms: krepšiniui, futbolui, rankiniui ir lengvajai atletikai. Mažųjų tarpe populiarus kvadratas. Tačiau norėtųsi, kad vaikai būtų mokomi ir įvairesnių sporto šakų, pavyzdžiui, dziudo, imtynės, sunkioji atletika, šaudymas ir t.t. Kuo platesnis bus supažindinimas su sporto šakomis, tuo daugiau vaikai turės galimybių atsiskleisti, parodyti savo stipriąsias puses.

 

Be to, labai norėčiau, kad fizinio lavinimo mokytojai artimiau bendradarbiautų su profesionaliais treneriais ir pastebėję sportui gabų vaiką, nukreiptų jį pas atitinkamą trenerį. Toks bendradarbiavimas duotų didelių vaisių ateityje visai mūsų mažai šaliai!

 

Yra žinoma, jog rekonstruotais stadionais nuspręsta leisti naudotis ir aplinkui mokyklas gyvenantiems piliečiams. Kodėl priimtas toks sprendimas? Ar nebijoma, jog toks stadionas, į kurį galės patekti bet kas, bus greitai vėl nustekentas?

A. Palionis: Kadangi visi stadionai bus tvarkomi iš miesto biudžeto pinigų, kurie yra visų miestiečių pinigai, tai ir naudotis sutvarkyta infrastruktūra už mūsų visų pinigus turime turėti galimybę naudotis visi. Absurdiškai atrodo, kuomet sutvarkome stadioną ir po to jį laikome užrakintą kaip kokį muziejų. Stadionai tam ir yra, kad juose nuolatos vyktų sportinės veiklos. Tegul dieną čia vyksta mokinių kūno kultūros pamokos, o vakare – vietiniai gyventojai tiesiog susirinktų šiltą vasaros vakarą pažaisti futbolą, pabėgioti ar užsiimti kita fizine veikla. Tai yra pagrindinė mūsų keliama sąlyga mokykloms: stadionai sutvarkomi, bet jie turi būti prieinami aplinkinėms bendruomenėms.