Vieni pramoko, kiti pasitobulino

 Reportažas apie šiaurietiškojo vaikščiojimo seminarą Kaune

Kaune vyko teorinis ir praktinis seminaras „Šiaurietiškasis ėjimas – ne tik puiki treniruotė, bet ir malonus laisvalaikio praleidimo būdas“.

Seminarą vedė trenerė iš Vokietijos Katrin Wurster. Trečią kartą Lietuvoje viešėjusi instruktorė džiaugėsi žmonių aktyvumu ir tikino čia dar sugrįšianti: „Jūs žengiate dar tik pirmuosius žingsnius šiaurietiškajame ėjime. Lietuvoje jau vyko dveji instruktorių rengimo kursai, o dabar toks didelis renginys, kuriame dalyvavo 70 žmonių. Einate teisinga kryptimi.“

„Tai buvo pirmas toks didelis renginys. Džiaugiamės, kad jis įvyko, kad susirinko tiek daug žmonių. Panašius, tik mažesnius renginius organizuojame dažnai. Kiekvieną savaitę mus galima sutikti kur nors Lietuvoje“, – sakė renginio organizatorius Arūnas Milkus.

Ankstų rytą susirinkę norintieji išmokti šiaurietiškojo ėjimo arba patobulinti jau turimas žinias pirmiausia instruktorės iš Vokietijos buvo supažindinti su šiaurietiškojo ėjimo istorija ir technikos subtilybėmis.
Vėliau visi patraukė į parką, kur teorines žinias pritaikė praktiškai. Treniruotėje netrūko juoko ir gerų emocijų. Netikslius pradedančiųjų judesius skubėdavo pataisyti instruktoriai, o K. Wurster filmuotoje vaizdo medžiagoje žmonės patys savo akimis galėjo pamatyti, kur daro didžiausias klaidas.

Dalyviai sutiko, kad filmavimo metodas puikiai papildo instruktorių patarimus. „Labai patiko, kad filmavo, juk iš šono klaidos lengviau matyti“, – sakė klaipėdietis kūno rengybos instruktorius Valdas Štombergas.

Seminare dalyvavęs Lietuvos riedučių asociacijos „Riedėk.lt“ prezidentas Evaldas Norvaiša lygino važiavimą riedučiais su šiaurietiškuoju ėjimu: „Ėjimą išbandžiau pirmą kartą. Pojūčiai panašūs kaip važinėjimosi, tik su riedučiais greitis didesnis, bet pagrindinis principas tas pats: dirba visas kūnas, ne tik apatinė jo dalis. Ėjimas suteikia daugiau galimybių, galima bėgioti, lipti į kalną, eiti tai greičiau, tai lėčiau, o su riedučiais galimybės ribotos.“

Seminare dalyvavo ir parolimpietė, rutulio stūmikė Irena Perminienė. Sportininkė įsitikinusi, kad neįgaliesiems šiaurietiškasis ėjimas atveria naujų galimybių: „Tai galimybė judėti kitaip. Kūno tobulinimas, įjungiant visus raumenis. Mankšta, kitaip sakant. Mums, neįgaliesiems, daugiau jėgų reikia įdėti nei sveikiems žmonėms, jie labiau atsipalaiduoja, o mums reikia jėgos.“

I. Perminienė tikisi, kad jos dalyvavimas šiame projekte paskatins neįgaliuosius susidomėti šiaurietiškuoju ėjimu kaip reabilitacijos forma. Sportininkė tikisi, kad ir instruktoriai atkreips daugiau dėmesio į žmones, turinčius negalią.