„Vilnius – draugiškas sportui miestas“

Vilnius – vienas sportiškiausių Lietuvos miestų. Čia daug dėmesio skiriama ir masiniam, ir didžiajam sportui, nuolat vyksta įvairūs sporto ir sveikatingumo renginiai. Kasmet stengiamasi gerinti miesto sporto infrastruktūrą, bet darbų dar laukia daugybė.
 

Ko reikia, kad miestas būtų sveikas ir sportiškas, puikiai žino sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius, daug metų atidavęs sportui, buvęs profesionalus krepšininkas, vienas krepšinio akademijos vadovų.

Kokie pokyčiai įvyko Vilniaus sporte, jums antrus metus dirbant miesto savivaldybės vicemeru? – paklausėme L. Kvedaravičiaus.

Miesto savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos, sporto mokyklos buvo pertvarkytos, sustiprinta trenerių bei vadovų kompetencija, įvyko keli vadovų konkursai. Reorganizavus ir optimizavus mokyklų veiklą, atsivėrė galimybė įsteigti papildomų trenerių etatų. Taip atsirado galimybių plėtoti ir nepopuliarias sporto šakas. 
 

Prieš porą metų buvo nuolat kalbama, kad mieste trūksta sporto salių, į jas daug kas nepatenka. Dabar tų peštynių nebeliko. Aiškia tvarka nustatyta, kaip sporto mokyklos, viešosios ir visuomeninės ne mūsų pavaldumo įstaigos gali naudotis sporto bazėmis. 

Savivaldybės tarybos sprendimas leidžia sutvarkyti visą šį ūkį. Dabar nėra taip, kad kurios nors sporto šakos atstovams trūksta sporto salių mokyklose. Matome, kad netgi yra rezervo, kaip kuo daugiau sportuojančiųjų galėtų patekti į sales. Viešai pakabinti grafikai ir galima matyti, kas ir kada salėse treniruojasi. Anksčiau to viešumo trūko.

Vilniuje visada buvo aktualus sporto bazių klausimas. Ypač prastas sąlygas turėjo gimnastai, treniravęsi Kauno gatvėje esančiose patalpose. Ėmėmės visų priemonių, kad ta bazė iš pagrindų būtų remontuojama. Procesas sparčiai pajudėjo. 

Suremontuoti persirengimo kambariai, sutvarkyti prastos būklės sanitariniai mazgai. Dabar gimnastai jau turi geras sąlygas sportuoti, o renovacijos procesas tęsiasi toliau ir šiemet jį ketiname baigti. Dešimtmečiais neišsprendžiamos gimnastų problemos pagaliau sprendžiamos. 

Tvarkome viešąsias erdves ir jas pritaikome sportui. 2016 m. prie mokyklų renovavome 19 krepšinio aikštelių ir pastatėme naujų. Siekiame sudaryti sąlygas, ypač jaunimui, laisvalaikį leisti ne kažkur, o sporto aikštynuose. Tačiau juos reikia sutvarkyti. Šiemet esame numatę sutvarkyti dar 20 krepšinio aikštelių. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir rėmėjai, Lietuvos krepšinio federacija. 

Praėjusiais metais renovavome penkias mokyklų sporto sales. Labai svarbu, kad Švietimo ir mokslo ministerija suprastų – renovuojant mokyklas, nereikia pamiršti ir sporto salės, viską reikėtų daryti kompleksiškai. Juk fizinis ugdymas – ypač svarbus vaiko raidos sudėtinis elementas. 

Savivaldybei priklauso stadionai Karoliniškėse ir netoli Grigiškių. Jie vykstant viešam aukcionui išnuomoti. Greitai prasidės darbai. Tikimės turėti dar du dengtus, futbolui pritaikytus maniežus prie „Ryto“ progimnazijos ir Kadriškėse, netoli Grigiškių. Šie pokyčiai padės lengviau atsikvėpti „Sportimai“, nes ji negali priimti visų norinčiųjų.

Apie baseinus jau seniai kalbama, jau yra atplėšti ir konkursų jų statyboms vokai. Didysis Lazdynų ir mažasis baseinas prie A. Kulviečio gimnazijos dabar yra vertinimo stadijos. Tikimės, kad pagal įstatymą privalomi procesai tuoj baigsis ir žinosime, kas atliks rangos darbus. 
 

Viliuosi, kad šiemet 25 m baseino statyba pajudės į priekį – projektas parengtas, yra glaustas terminas jo statybai. 
 

Nuolat girdžiu klausimą, kada bus pastatytas naujasis Lazdynų plaukimo baseinas. Į šį klausimą galėsiu atsakyti tada, kai prasidės statybos. Viešųjų pirkimų taisyklės ir įstatymai yra tokie, kad negali pasakyti, kada prasidės darbai. Mat yra galimybė teismais sustabdyti ir pačią geriausią iniciatyvą. Ir tuo kol kas naudojasi rangovai, nors jie galbūt net nedalyvauja konkursuose, o siekia kažkokių savo tikslų ir gali sustabdyti svarbius miesto plėtros projektus. 
 

Kai prasidės baseino statybos, pagal grafikus suplanuotas aiškus statybų laikas. Lazdynų baseino statybų, įskaitant ir jo nugriovimą, laikas yra 18 mėn., o 25 m baseino – nuo 8 iki 12 mėnesių.

Labai svarbios plaukimo programos. Pagrindinis tikslas – išmokyti mažuosius vilniečius plaukti. Kartu su Lietuvos plaukimo federacija įgyvendiname mokymo plaukti projektą. Statistika graudi – visoje Lietuvoje kasmet nuskęsta tiek vaikų, kad susidarytų visa mokyklos klasė. 

Jau pradėtas griauti „Žalgirio“ stadionas yra privačiose rankose. Pagal dabartinį galiojantį bendrąjį planą toje vietoje numatytas stadionas, bet 2013 m. Vyriausybė savo strateginiame plane numatė nacionalinį stadioną ant Šeškinės kalno. Šis projektas trunka jau 30 metų ir vis nesėkmingai, įvairioms valdžioms nesisekė to stadiono pastatyti. Tam buvo išleista tiek pinigų, kad, ko gero, jau galėjo iškilti du tokie stadionai. Tačiau šis projektas – jau kitoks: statybininkai ir operatoriai ateina į šį stadioną su sąlyga, kad jie už savo lėšas turės pastatyti stadioną, ir, tik jį pastačius, su jais bus atsiskaityta. Išvengsime galimų buvusių anksčiau situacijų. Statybininkams buvo mokami pinigai, jie dingdavo, o stadionas neiškildavo. 
 

Dabar kitaip sukonstruotas visas konkurso modelis. Tikiuosi, kad galų gale bus išspręsta amžina problema, nes jau tampame pašaipos objektu visoje Europoje. 

Prie Žaliųjų ežerų jau projektuojama irkluotojų sporto bazė. Iškils pastatas, kur sportininkai galės persirengti, nusiprausti, laikyti valtis. Svarstome apie dar vieną irklavimo bazę prie Vingio parko, tuo klausimu dabar kalbamės su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD). Toje vietoje Neryje tinkama vieta irkluoti, normali tėkmė, yra visa infrastruktūra.
 

Džiugina mūsų „Žalgirio“ futbolininkai, jau kelerius metus Lietuvoje laimintys visus galimus trofėjus.
 

Nemažų problemų turi „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda. Reikėtų garsiai pradėti kalbėti, ko tas klubas siekia ir kokia jo ateitis. Šiuo metu mūsų netenkina komandos rezultatai, klubas neranda savo veido. Miesto savivaldybė ir klubo savininkai turi rasti išeitį iš šios aklavietės ir padaryti taip, kad „Lietuvos rytas“ taptų populiarus tiek Vilniuje, tiek Europoje. 
 

Atsijaunino moterų krepšinis, didėja rankinio populiarumas. Kitos sporto šakos taip pat nėra užmirštos, girdime beisbolo problemas ir jas sprendžiame.

Iš tikrųjų dėmesio reikėtų skirti kur kas daugiau nei dabar. Keista situacija susiklostė su Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktine, kurią net 15 metų rėmė Vilnius. Tačiau pagaliau Lietuvos parolimpinis komitetas ir KKSD suprato, kad išlaikyti parolimpinių žaidynių čempionę – ne miesto rūpestis. Vis dėlto nuo golbolininkų nenusisukame ir dabar – yra trenerio etatas, norime, kad būtų ir pamaina, į komandą būtų pritraukiama kuo daugiau jaunimo.

Sėkmingai dirba savivaldybės viešoji įstaiga „Sveikas miestas“. Ji įgyvendina daug edukacinių programų, plečia savo veiklas.
 

Žiemos sportas Vilniuje buvo kiek apleistas. Kitąmet mūsų mokyklos bus įpareigotos įrengti čiuožyklas. Jas įrengti nėra labai sudėtinga, reikia tik noro ir iniciatyvos. 
 

Džiugina Liepkalnio projektas. Kalnų slidinėjimo entuziastai įsirengė puikią bazę ir turi ambicingų projektų ne tik žiemą, bet ir vasarą. Bus įrengtos ir rogučių, kalnų dviračių trasos. 
 

Labai svarbi miesto transporto plėtojimo ir kartu sveikatinimo dalis – dviračių takai. Dviratis turi tapti ne tik laisvalaikio, bet ir transporto priemone, kad iš vieno taško būtų galima atvykti į kitą. Transportas, susijęs su sportu, yra labai svarbi miesto dalis. 

Šiemet baigsis Neries krantinės remonto darbai. Čia yra puiki 6,5 km trasa, kuri daug metų buvo netvarkyta, ir dabar atsiras puiki galimybė aktyviai leisti laiką prie upės. Labai svarbus ir vandens turizmo sportas, matome, kiek vasarą čia daug plaukioja baidarių. Vilnius – vienas iš retų miestų, kur yra išplėtota tokia laisvalaikio leidimo forma. 

Vilnius – atviras ir draugiškas sportui miestas. Džiaugiamės entuziastais, populiarinančiais aktyvią gyvenseną. Rengiami „Snaigės“ žygiai, džiaugiamės, kad ta iniciatyva, gyvuojanti jau daug metų, neužgęsta, o tik stiprėja. Atsiranda ir ėjimo entuziastų, įvairių bėgimo formų. Vyksta du didžiausi masiniai renginiai Lietuvoje – Vilniaus bėgimo maratonas ir „Velomaratonas“. Jie tapo tarptautiniais, juose gausėja dalyvių iš užsienio. Tai rodo, kad apie mus jau girdi, mūsų renginiai yra patrauklūs.

Į Vilnių atkeliauja stambios varžybos, birželį vyks pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės varžybų finalas. Tai bus didžiulis renginys, labai svarbus miestui. Varžybos bus transliuojamos daugiau kaip 30 pasaulio šalių. Planuojamas pasaulio kalnų dviračių orientavimosi čempionatas. Jis sutrauks apie 500 sportininkų, aptarnaujančiojo personalo. Unikalu tai, kad penkios rungtys vyks ne kažkur miškuose, o pačiame Vilniuje. 

Miesto kraštovaizdis leidžia rengti įvairaus rango varžybas, džiaugiamės, kad Vilnius tampa atviras įvairioms iniciatyvoms. 
 

2020 m. sieksime teisės Lietuvoje (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) rengti pasaulio salės futbolo čempionatą, sprendimas paaiškės gegužę.

Ir miesto meras, ir mūsų Švietimo departamentas siekia didelį dėmesį skirti vaikų fiziniam aktyvumui. Daug apie tai kalbama ir nacionaliniu mastu, bet rezultatai kol kas nedžiugina. Norime net pradėti stebėseną, kiek vaikų serga, kodėl jie serga, kaip visa tai susiję su fiziniu aktyvumu, skatinsime mokytojus siekti rezultatų, kad vaikai įsilietų į aktyvią gyvenseną. 

Prisipažinsiu atvirai: sportui trūksta laiko. Darbas įtemptas ir po 10–12 darbo valandų pritrūkstu jėgų pasportuoti. Tačiau kiekvieną rytą mankštinuosi po 10 min., vasarą minu dviračio pedalus, irkluoju, mėgstu žvejoti.
 

Neužmirštu ir krepšinio, mūsų savivaldybė turi gerą komandą. Ji kasmet dalyvauja tradiciniame turnyre su Rygos ir Talino savivaldybių komandomis. Tačiau aš nežaidžiu, po menisko operacijos gydytojai rekomendavo vengti kontaktinio sporto. Vis dėlto kamuolį kartais su dideliu malonumu paimu į rankas, tik varžybose jau nebedalyvauju.