„Be trenerių nebus ir sportininkų“, – teigia pirmasis naujosios Lietuvos trenerių asociacijos pirmininkas Žilvinas Ovsiukas.
Balandžio 6 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko steigiamasis Lietuvos trenerių asociacijos (LTA) suvažiavimas, kuriame dalyvavo 35 sporto organizacijų atstovai.
Suvažiavime patvirtinti Lietuvos trenerių asociacijos įstatai, išrinkta asociacijos valdyba. LTA pirmininku tapo buvęs Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas.
Asociacijos valdybos nariais išrinkti: Mykolas Masilionis (irklavimas), Mindaugas Ežerskis (imtynės), Bronislavas Vyšniauskas (sunkioji atletika), Vaclovas Šiugždinis (dviračių sportas), Raimundas Plūkas (boksas), Kęstutis Bernatavičius (sportiniai šokiai), Arūnas Kazlauskas (dviračių sportas), Laimas Dieninis (lengvoji atletika), Kastytis Pavilonis (lengvoji atletika), Vigandas Telksnys (tenisas) – iždininkas.
Revizijos komisija: Juozas Budrys (šaudymas) – pirmininkas, Rasa Lugauskienė (rankinis).
Asociacija nedubliuos profsąjungos
„Asociacija susibūrė tam, kad atstovautų trenerių interesams. Mūsų tikslas yra kelti trenerių kvalifikaciją, viešinti savo problemas. Nes be trenerio nebus ir sportininko“, – kalbėjo LTA vadovas Ž. Ovsiukas apie aukštų sportinių rezultatų siekiančių sportininkų trenerius.
Anot jo, asociacija reikalinga ir tam, kad treneriai turėtų darbą: „Svarbiausia – sukurti trenerio vertę, pasirūpinti, kad jis neliktų bedarbis. Nes jeigu treneriai nesirūpins savimi, tai jie greitai neturės darbo ir kvalifikuotų trenerių neliks, nebent masinio sporto instruktoriai. Jie, suprantama, irgi reikalingi, bet jei nebus kvalifikuotų trenerių, nebus sportininkų medalių, nebus ir pavyzdžio, ko siekti vaikams. Tas, kas laimi medalius, užkrečia savo sporto šaka daug vaikų. Taip sporto masiškumas ir auga.“
Dar 2011 m. buvo įkurta Lietuvos trenerių profesinė sąjunga. Jai vadovauja ėjimo treneris K. Pavilonis, jis yra ir LTA valdybos narys.
Ž. Ovsiukas tikina, kad LTA nedubliuos LTPS. Abiejų organizacijų tikslai ir veikimo metodai nėra vienodi.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra padėti treneriams kelti kvalifikaciją, kad galutinis sportininko rezultatas būtų kuo geresnis. Taip yra visur pasaulyje, kur tokios organizacijos rūpinasi trenerių kvalifikacijos kėlimu, seminarų organizavimu, darbo tobulinimu, problemų viešinimu“, – kalbėjo LTA pirmininkas.
Vienytis paskatino ir reforma
Metų sandūroje Lietuvos sportą sudrebino reforma, iš esmės pakeitusi finansavimo sistemą.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) sprendimu, jam priklausantis Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) visiškai perėmė aukščiausio lygio Lietuvos atletų pasirengimą olimpinėms žaidynėms.
LOSC valstybės lėšomis finansuoja visų kriterijus atitinkančių Lietuvos olimpinės rinktinės narių – maždaug 60 žmonių – pasirengimą, o jų pasiruošimas, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybei kasmet kainuos apie 1 mln. 200 tūkst. eurų.
Apie olimpinės pamainos finansavimą kalbama nebuvo, todėl nemažai trenerių sunerimo dėl savo ateities ir socialinių garantijų.
Ž. Ovsiuko teigimu, LTA įsikūrimas su šia reforma buvo šiek tiek susijęs.
„Patys treneriai turi pasakyti, kaip būtų geriausia reguliuoti jų darbą. Jei tą darys kas nors virš jų galvų, susikalbėjimo nebus. Esu įsitikinęs, kad turi būti grįžtamasis ryšys, ir, jei treneriai patys nepatars, kaip sukurti gerą sistemą, ji bus sukurta iš vienos pusės“, – sakė LTA vadovas.

Apie skaičius kalbėti anksti
Naujai įsikūrusios LTA pirmiausia laukia biurokratiniai ir techniniai registracijos darbai. Vėliau bus stengiamasi plėstis, įtraukti į savo gretas naujų trenerių.
„Dabar yra pati organizacijos veiklos pradžia, todėl kalbėti apie skaičius šiuo metu nėra prasmės. Dabar tiesiog susirinko treneriai ir nutarė asociaciją įkurti. O po to viskas priklausys nuo to, kiek žmonių jos veikloje norės dalyvauti. Jokios prievartos stoti į asociaciją, dalyvauti jos veikloje, suprantama, nebus, remsimės norinčiaisiais dalyvauti mūsų veikloje ir vystyti visą šį reikalą. Tad apie mūsų narių skaičių kalbėti dar pernelyg anksti“, – tikino Ž. Ovsiukas.
Į steigiamąjį susirinkimą treneriai buvo pakviesti per Sporto centrų asociaciją.
Vis dėlto į jį susirinko toli gražu ne visų sporto šakų atstovai. Bet Ž. Ovsiukas mano, kad tai laikina ir laikui bėgant asociacijos narių skaičius didės, bus atstovaujama daugiau sporto šakų.
„Asociacijos nariais gali būti bet kurios sporto šakos treneriai, nesvarbu, ar ji yra olimpinė, ar ne. Juk nesvarbu, ar treneris treniruoja olimpinės ar neolimpinės šakos sportininkus, jam taip pat reikia ir psichologijos žinių, ir dar daug bendrų dalykų išmanymo. Per metinę konferenciją juk galima pasidalyti savo patirtimi, gerąja praktika su visų sporto šakų treneriais ir juos tuo užkrėsti, motyvuoti darbui visiems metams, tai gali duoti gerų rezultatų“, – mano LTA vadovas.
Revoliucijos kelti neketina
Pats 39-erių Ž. Ovsiukas, per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes pasitraukęs iš Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiojo trenerio posto, dabar treneriu jau nedirba. Jis yra Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktorius.
„Trenerio praktikos aš turėjau nemažai, atidirbau ir olimpiniu lygiu. Šis olimpinis ciklas – jau ne man. Dabar, kai dirbu vadovu, galiu pamatyti visą situaciją ir kitu kampu, turiu daugiau galimybių viską įvertinti geriau. Puikiai žinau problemas, kokias patiria treneriai, ir tas, kurias patiria vadovai. Aš trenerių ir vadovų priešpriešos nematau. Mano supratimu, vadovai ir treneriai tiesiog bendradarbiauja ir siekia to paties rezultato. Beje, šiuo metu asociacijoje yra ir daugiau treneriais jau nebedirbančių žmonių“, – sakė LTA pirmininkas.
LTA, anot jo, jokios revoliucijos Lietuvos sporte kelti nežada. Tiesiog tikisi padėti ir treneriams, ir sporto organizacijų vadovams.
„Kaip ir sakiau – mūsų asociacijos įkūrimas nėra siekis ką nors su kuo nors supriešinti ar daryti kokią nors revoliuciją. Tiesiog, jeigu patys treneriai neveiks, vadovai nežinos esamos situacijos. Juk svarbu neprarasti to įdirbio, kuris yra dabar padarytas trenerių. Taip pat atstovauti trenerių nuomonei ir ieškoti geriausių išeičių klausimais, susijusiais su jų darbu. Ne ieškant trenerio ir vadovo priešpriešos. Veikiau ieškant to varianto, kuris visiems būtų priimtinas“, – reziumavo Ž. Ovsiukas.