Nors 1980 m. Maskvoje Remigijus Valiulis tapo bėgimo olimpiniu čempionu, dabar jis su visa šeima pasinėręs į krepšinį.
Dar prieš trejus metus olimpinis čempionas Remigijus Valiulis pats aktyviai žaidė krepšinį, atstovavo nemažai žinomų sporto žmonių savo gretose turinčiai „BBG-Perlas“ ekipai, su draugais pamėtydavo į krepšį ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje.
„Tačiau pradėjo skaudėti kelius, tad žaidimas tapo savotišku pasivaikščiojimu po aikštelę. Nusprendžiau nerizikuoti ir dabar kamuolio neimu į rankas. Kiekvieną dieną po valandą ar daugiau pradėjau vaikščioti, nueinu po 4-5 kilometrus. Nusprendžiau, kad geriau vaikščioti, nei žaisti ar bėgioti, kaip jaunystėje. Reikia saugoti savo kelius“, - teigia 58 metų R. Valiulis.
Tačiau su krepšiniu olimpinis čempionas ir toliau draugauja – dirba fizinio rengimo treneriu. Iš pradžių fiziškai stiprėti padėjo Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus krepšinio mokyklos krepšininkams, o pastarąjį sezoną dirbo Prienų-Birštono „Vytaute“.
„Komanda kiekvieną dieną treniravosi po du kartus, visą laiką buvau su žaidėjais. Gaudavau nurodymus iš vyriausiojo trenerio Virginijaus Šeškaus ir juos įgyvendindavau. Išgyvenau, kai per Lietuvos krepšinio lygos ketvirtfinalį pralaimėjome Panevėžio „Lietkabeliui“ ir nepatekome į pusfinalį. Mūsų nemažai krepšininkų buvo traumuoti. O „Lietkabelis“ dabar yra lyg ant sparnų, tačiau mes jiems pralaimėjome ne beviltiškai“, - sako R. Valiulis, Birštone gyvenęs viešbutyje.
Ar jis ir kitą sezoną dirbs su „Vytauto“ komanda, dar nežino – apie tai su klubo savininkais ir strategu kalbėsis po sezono uždarymo.
Įspūdinga titulų kolekcija
Kamuolio iš rankų iki šių dienų nepaleidžia R. Valiulio žmona Regina Minkevičiūtė-Valiulienė, kuri kiekvieną savaitę treniruojasi su „Kamanių“ komanda.
Ji nuo vaikų amžiaus atstovavo Lietuvos rinktinėms, 1975–aisiais tapo SSRS jaunimo vicečempione, pateko į SSRS rinktinę ir tais pačiais metais per Europos jaunimo čempionatą Ispanijos mieste Vige buvo pripažinta geriausia pirmenybių įžaidėja.
„Tai buvo mano pats svariausias pasiekimas, aš tuo labai didžiavausi“, - dabar sako R.Valiulienė. Vėliau ji apo daugkartine pasaulio senjorių, sporto meistrų žaidynių čempione.
„Dvidešimt metų važinėjome po pasaulį, tapdavome arba čempionėmis, arba vicečempionėmis. Tačiau šiemet į Naujojoje Zelandijoje vykusias sporto meistrų žaidynes neišvažiavome. Praėjusiais metais spalio 7-ąją man sukako jau 60 metų ir pasakiau, kad gal jau užteks važinėti“, - paaiškino R. Valiulienė.
Jau daug metų ji dirba pardavėja-eksperte bendrovėje „Apranga“, kuri turi 160 parduotuvių tinklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vaikai irgi gyvena krepšiniu
Į krepšinį pasinėrė ir Valiulių sūnus Vytautas. Jis lankė Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą, studijavo Amerikoje ir žaidė JAV studentų čempionate. Baigęs krepšininko karjerą V. Valiulis tapo treneriu.
Individualiai su žaidėjais dirbantis vilnietis porą metų plušo Rusijoje, Maskvos srities „Chimki“ komandoje, o 2016-aisiais jį pasikvietė Krasnodaro „Lokomotiv“ vadovybė.
31-erių V. Valiulis po sezono grįš į Lietuvą ir padės šalies moterų rinktinės vyriausiajam treneriui Mantui Šerniui rengti nacionalinę komandą.
„Sūnui pavyko sukaupti nemažai patirties. Jis yra individualiai dirbęs su Donatu Motiejūnu, Martynu Pociumi, Martynu Gecevičiumi“, - pasakojo R.Valiulienė.
Krepšinį žaidžia ir Vytauto sesuo 26-erių Rūta Valiulytė. Studijuodama Amerikoje prieš pusantrų metų lietuvė ištekėjo už australo ir dabar gyvena Australijoje.
„Dukra ir toliau nepamiršta krepšinio, žaidžia Darvino komandoje. Vaikai išsilakstė ir likome dviese su Remigijumi. Jau norisi ir apie anūkus pagalvoti. Tačiau Vytautas dar nevedęs, o Rūta sako, kad dėl vaikų jos skubinti nereikia. Kol kas jai svarbiausia - karjera“, - sako R. Valiulienė. Ji prisiminė, kad visi keturi Valiuliai yra laimėję šeimų turnyrą, vykusį Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje. Šiemet liepos pradžioje visa šeima vėl bus kartu - jie savaitei keliaus pailsėti į Italiją.
Birštone – R.Valiulio taurė
Maskvoje su SSRS rinktine 4x400 m estafetėje triumfavusiam R.Valiuliui lengvosios atletikos neleidžia užmiršti Lengvosios atletikos asociacijos Birštone rengiamos jo vardo taurės varžybos, kurios šiemet vyko antrą kartą.
Į Birštoną su žmona atvykęs olimpinis čempionas apdovanojo ne tik geriausius bėgikus, bet ir visiems sportininkams, kurie baigė distanciją, įteikė savo atminimo medalius.
R.Valiulis pasidžiaugė, kad varžybos sutraukė daug dalyvių. „Kai dalyvauja daug lengvaatlečių, tarp jų tikrai atsiras talentų. Birštone puikios sąlygos bėgioti, tačiau nėra trenerių. Dirba du ėjimo treneriai broliai Povilas ir Jonas Juozaičiai, o bėgikų nėra kam treniruoti. Labai džiaugiuosi savo taurės varžybomis. Jeigu jos taps tradicija, norėčiau, kad jos visą laiką vyktų Birštone“, - tikino R. Valiulis.