| Lina Daugėlaitė | 2017 m. birželio 1 d. 09:48 |
Sporto įstatymas grįžta į Vyriausybę
Daug triukšmo sukėlęs Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas grąžinamas tobulinti Vyriausybei. „70 proc. projekto reikia keisti“, - sako K.Smirnovas.
Birželio 1-ąją dieną Seime surengta spaudos konferencija „Kodėl reikia grąžinti tobulinti naująjį Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą?“
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas informavo, kad gegužės 31 d. Švietimo ir mokslo komitete buvo svarstomas Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas. Bendru sutarimu šis projektas grąžinamas Vyriausybei.
„Šitas įstatymas visuomenėje sukėlė gana didelį nepasitenkinimą, teigiama, kad niekam tas projektas netinka, tik politikams. Tačiau politikai nori girdėti bendruomenes ir visuomenines organizacijas. Išklausę papildomų komitetų ir komisijų nuomonių, priėmėme sprendimą, kad reikia šį projektą grąžinti Vyriausybei. Jame yra daug taisytinų dalykų. Nevyriausybinės organizacijos turi apsitarti ir rasti bendrus sprendimus. Įstatymas turi tarnauti visuomenei“, - paaiškino Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pabrėžė, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymas labai sudėtingas, nes jame susikerta daug interesų grupių: „Jame labai daug veikiančių asmenų ir interesų grupių – sportininkai, treneriai, gydytojai, švietimo sistema, neformalusis ugdymas. Suderinti šiuos dalykus sudėtinga. Komitetas gavo įvairiausių atsiliepmų, prašoma įsiklausyti į įvairių žmonių pozicijas“, - todėl, jo nuomone, sprendimas grąžinti įstatymą Vyriausybei savailaikis. „Mažiausiai norime socialinės įtampos“, - teigė akademikas.
Tuo tarpu K.Smirnovas pažymėjo, jog dėl šio projekto gautas šūsnis pasiūlymų. „70 proc. projekto reikia keisti“, - teigė jis.
Be to, anot K.Smirnovo, įstatymo projektas parengtas ansktesnės Vyriausybės, o ši su Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektu nėra susipažinusi: „Šiai vyriausybei būtų naudinga jį peržiūrėti, paskaičiuoti, keik papildomai reikės lėšų, nes yra rentos – norima jas suvienodinti ir neįgaliesiems sportininkams, ir sveikiesiems – tam reiks papildomų lėšų, numatytos jaunimo stipendijos“. Atgal į Seimą projetas turėtų sugrįžti iki spalio mėnesio ir jis galėtų būti priimtas rudens sesijoje, o nuo 2018 m. įsigalioti. Kartu su juo būtų parengtas ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektas – šiuos glaudžiai susijusius projektus, K.Smirnovo nuomone, būtų tikslinga svarstyti kartu.
Kaip svarbiausius ginčitynus momentus, K.Smirnovas išskyrė klausimą dėl neįgaliųjų rentų, kurios, daugelio nuomone, taip pat ir šalies vadovų, turi būti vienodos kaip ir sveikųjų. Kitas svarbus klausimas – kūno kultūros pamokų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose: naujajame projekte numatytos dvi valandos per savaitę, kai tuo tarpu dabar galiojančiame Įstatyme įteisintos trys. Diskutuotini kūno kultūros specialisto, sporto specialisto, sporto centrų, intrastruktūros ir kitų sąvokų apibrėžimai. Daug diskusijų dėl sporto medicinos centrų. „Projekte nusmatyta, kad visi norintys sportuoti privalo pasitikrinti specializuotuose sporto medicinos centruose. Jų Lietuvoje yra 5 – visi ten turi suvažiuoti ir titikrintis? O šeimos gydytojas, kuris tuos vaikus nuo gimimo augina, nebegalės išrašyti pažymos, kad jis gali sportuoti“, - problemas dėstė K.Smirnovas.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas informavo, kad gegužės 31 d. Švietimo ir mokslo komitete buvo svarstomas Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas. Bendru sutarimu šis projektas grąžinamas Vyriausybei.
„Šitas įstatymas visuomenėje sukėlė gana didelį nepasitenkinimą, teigiama, kad niekam tas projektas netinka, tik politikams. Tačiau politikai nori girdėti bendruomenes ir visuomenines organizacijas. Išklausę papildomų komitetų ir komisijų nuomonių, priėmėme sprendimą, kad reikia šį projektą grąžinti Vyriausybei. Jame yra daug taisytinų dalykų. Nevyriausybinės organizacijos turi apsitarti ir rasti bendrus sprendimus. Įstatymas turi tarnauti visuomenei“, - paaiškino Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pabrėžė, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymas labai sudėtingas, nes jame susikerta daug interesų grupių: „Jame labai daug veikiančių asmenų ir interesų grupių – sportininkai, treneriai, gydytojai, švietimo sistema, neformalusis ugdymas. Suderinti šiuos dalykus sudėtinga. Komitetas gavo įvairiausių atsiliepmų, prašoma įsiklausyti į įvairių žmonių pozicijas“, - todėl, jo nuomone, sprendimas grąžinti įstatymą Vyriausybei savailaikis. „Mažiausiai norime socialinės įtampos“, - teigė akademikas.
Tuo tarpu K.Smirnovas pažymėjo, jog dėl šio projekto gautas šūsnis pasiūlymų. „70 proc. projekto reikia keisti“, - teigė jis.
Be to, anot K.Smirnovo, įstatymo projektas parengtas ansktesnės Vyriausybės, o ši su Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektu nėra susipažinusi: „Šiai vyriausybei būtų naudinga jį peržiūrėti, paskaičiuoti, keik papildomai reikės lėšų, nes yra rentos – norima jas suvienodinti ir neįgaliesiems sportininkams, ir sveikiesiems – tam reiks papildomų lėšų, numatytos jaunimo stipendijos“. Atgal į Seimą projetas turėtų sugrįžti iki spalio mėnesio ir jis galėtų būti priimtas rudens sesijoje, o nuo 2018 m. įsigalioti. Kartu su juo būtų parengtas ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektas – šiuos glaudžiai susijusius projektus, K.Smirnovo nuomone, būtų tikslinga svarstyti kartu.
Kaip svarbiausius ginčitynus momentus, K.Smirnovas išskyrė klausimą dėl neįgaliųjų rentų, kurios, daugelio nuomone, taip pat ir šalies vadovų, turi būti vienodos kaip ir sveikųjų. Kitas svarbus klausimas – kūno kultūros pamokų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose: naujajame projekte numatytos dvi valandos per savaitę, kai tuo tarpu dabar galiojančiame Įstatyme įteisintos trys. Diskutuotini kūno kultūros specialisto, sporto specialisto, sporto centrų, intrastruktūros ir kitų sąvokų apibrėžimai. Daug diskusijų dėl sporto medicinos centrų. „Projekte nusmatyta, kad visi norintys sportuoti privalo pasitikrinti specializuotuose sporto medicinos centruose. Jų Lietuvoje yra 5 – visi ten turi suvažiuoti ir titikrintis? O šeimos gydytojas, kuris tuos vaikus nuo gimimo augina, nebegalės išrašyti pažymos, kad jis gali sportuoti“, - problemas dėstė K.Smirnovas.