Iš dugno galima pakilti tik susivienijus

Šeštadienį Vilniuje vyks atviras antrasis Futbolo forumas „Gerojo valdymo praktika“, į kurį rinksis Lietuvos futbolo bendruomenė.

 

Forume bus apžvelgta praėjusių ir šių metų LFF veikla, pristatytas pernai vykusio pirmojo Futbolo forumo suformuotos darbo grupės paruošto „Gerojo valdymo praktikos raportas”, pristatytos LFF įstatų pataisos, priimta rezoliucija. Forume dalyvaus ir kalbės ir FIFA bei UEFA atstovai.

 

Danijoje dirbantis lietuvis treneris Aurelijus Skarbalius, dažnai rengiantis seminarus, kuriantis programas ir kitaip padedantis treneriams Lietuvoje, forume negalės dalyvauti.

 

„Gavau kvietimą. Bet nebūsiu. Mums šeštadienį rungtynės ir aš privalau jose būti“, - kalbėjo po sezono su „Brondby“ 19-mečių komanda atsisveikinsiantis jos treneris iš Lietuvos.

 

Visus LFF demokratizacijos bandymus rėmęs A. Skarbalius ir dabar yra įsitikinęs, kad futbolo bendruomenei reikėtų vienytis ir bendromis pajėgomis traukti sporto šaką iš dugno, kuriame Lietuvos futbolas, panašu, yra įstrigęs.

 

Tad A. Skarbalius nutarė per portalą sportas.info perteikti savo nuomonę forumo dalyviams.

 

„Kalbant apie valdymo principą, aš džiaugiuosi, kad Lietuvos futbole ledai yra pajudėję. Tai yra demokratijos ženklai. Atėjus į valdžią Edvinui Eimontui, mes tapome atviresni, skaidresni. 

 

Rinktinių atžvilgiu vyksta kryptingesnis darbas. Jis iš karto neduoda rezultatų, nors mes to ir labai norėtume. Bet matome tobulėjimą žingsnis po žingsnio. 

 

Kitas žingsnis Lietuvos futbolui  - sukurti aiškią ir skaidrią sistemą iš dviejų padalinių: mėgėjų ir elito. 
 

Visiems, norintiems žaisti – tiek vaikams, tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems – sudaryti sąlygas, kad jie turėtų priėjimą prie futbolo, vyktų mėgėjiški turnyrai, varžybos. Suteikiant jiems tas sąlygas reikėtų išgirsti ir jų pačių balsą. Todėl mano pasiūlymas būtų mėgėjų bendruomenei, jų klubams, komandoms jungtis į asociaciją, kuri siektų tutėti savo atstovą ir balsą LFF Vykdomajame komitete. Tai dabar aukščiausias organas LFF. Anksčiau buvo paskirstytos funkcijos tarp prezidento ir Vykdomojo komiteto, o dabar akivaizdu, kad Vykdomasis komitetas perima visas svarbiausias funkcijas ir, manau, tai yra geras žingsnis, demokratijos požymis. Juo labiau, kad Vykdomasis komitetas išplečiamas, jame dalyvaus jau visų regioninių asociacijų atstovai. Jame dar reiktų mėgėjų balso, profesionalių klubų dalyvavimo, ir vaikų bei jaunimo futbolo atstovo. Pastarieji, beje, irgi turėtų būtų išskirstyti į vaikų, kurie lanko futbolą savo malonumui, ir tuos, kurie siekia profesionalų karjeros. Reikėtų pagalvoti, kaip tai pasiekti.


 

Žodžiu, teigiamus žingsnius matau. O dabar reikėtų dar labiau išgryninti, ko mes reikalautume iš profesionalių klubų. Mums užtenka, kad jie turėtų tik viena komandą. O visame normaliame demokratiškame pasaulyje pati aplinka, rinka nustato logiškiausius sprendimus ir logiškiausius principus. Ir visi klubai turi savo vadinamąsias piramides, jaunimo padalinius. Jie patys valdo trenerius, sukuria savo futbolo virtuvę ir filosofiją, savo braižą. 

 

Lietuvoje visa sistema yra pusiau sovietinė, pusiau moderni demokratinė. Ir dėl to yra nelygybė tarp biudžetinių organizacijų ir privačių vaikų klubų. Biudžetinės mokyklos gauna finansavimą iš valstybės ir valstybė nereikalauja iš jų nieko daugiau, išskyrus lankomumą. O tų mokyklų vadovai sunkiai gali valdyti tuos pačius trenerius, ar kurti savo žaidimo filosofiją, braižą, periodizaciją, kuri nustato, kaip ką treniruoti ir kokie specialistai turi treniruoti kokio amžiaus vaikus. Dar vienas konfliktas yra tame, kad biudžetinių organizacijų treneriai gauna atlyginimus pagal tai, kiek čempionatų laimi jų komandos savo amžiaus grupėse. Nėra taip, kad tu laimėsi blogai dirbdamas, bet visada laimėti bus lengviau, jeigu tu surinksi grupę, kurioje vaikai bus dominuojantys fiziškai. Labai noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmame-antrame metų ketvirčiuose gimę vaikai dažniausia jau būna vyresni ir fiziškai stipresni už tuos, kurie gimę trečiame-ketvirtame ketvirčiuose. Bet negalima pamiršti tų gimusių trečią-ketvirtą ketvirtį. Jie dažniausiai būna mažesni, bet irgi turi tuos pačius gebėjimus. Ir gal net daugiau technikos-taktikos įgūdžių, lyginant su tais labiau fiziškai išsivysčiusiais ir subrendusiais vaikais. O kadangi treneriai siekia rezultatų, nes jų atlyginimas priklauso nuo to, tai jie neskiria dėmesio į tuos amžiaus periodizacijos komponentus. Ir taip mes labai dažnai pražiopsom vaikų ugdymo pagrindinius faktorius. 

 

Kaip suvaldyti šiuos procesus? Manau, kad LFF Vykdomasis komitetas turėtų priimti kažkokius kertinius sprendimus. 

 

Biudžetinės organizacijos gauna finansavimą, o privatūs klubai, futbolo mokyklos turi patys ir susimokėti už bazes, kuriose treniruojasi, ir sumokėti treneriams. Tame yra nelygybė. Mes, aišku, džiaugiamės, kad valstybė finansuoja sportą. Bet kažin, ar pasirinktas finansavimo kelias yra teisingas. Reikia sukurti naujų projektų. Kaip yra Gargžduose ar Utenoje. Ten yra geri pavyzdžiai, kaip savivaldybė, futbolo mokykla ir klubas bendradarbiauja. Ten atsakomybė yra aiškiai paskirstyta ir klubas valdo visas treniravimo metodikas ir kryptis, o savivaldybė jį palaiko. Galbūt Lietuvai toks variantas yra geras?

 

Reikia siekti, kad profesionalūs mūsų klubai būtų suinteresuoti turėti vaikų ir jaunimo grupes. Kalbant apie techninį skyrių, tai jis turėtų siekti išgryninti mūsų jauno futbolininko kelią iki rinktinės arba iki išvykimo į gerą užsienio klubą. Tame projekte aš dabar ir pats dalyvauju.

 

Manau, kad Lietuvos futbolas žengia į atvirą demokratiją. Taip, dabar vyksta ta laikina kova, kas atsistos į piramidės viršų. Bet reikėtų nepamiršti, kad bus ir kiti žingsniai ir mes būsime stipriausi tada, jei susivienysime ir dirbsime kartu. Jeigu mes vieni kitiems kišim pagalius į ratus ir mūsų tikslas bus turėti sau lojalius žmones kad ir tame pačiame Vykdomajame komitete, apskrityse, šakinėse asociacijose, tada nieko gero nebus. Nes svarbiau, kad žmonės iš tų organų būtų kompetentingi.“ – kalbėjo A.Skarbalius.