Po rekordinių žaidynių – nauji siekiai

X Pasaulio lietuvių sporto žaidynių baigiamuoju akordu tapo Pasaulio lietuvių sporto forumas, vykęs Kauno savivaldybės Didžiojoje salėje. 
 

Forumui vadovavo X Pasaulio lietuvių sporto žaidynių darbo grupės pirmininkas, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, renginio dalyvius sveikino Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Buvo parodytas filmas apie I Lietuvos tautinę olimpiadą Kaune 1938-aisiais, ją pristatė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. 

„Sporto žaidynes būtų galima palyginti su Dainų ir šokių švente, kurios mus suvienija. Kitąmet mes vėl susitiksime, švęsime Lietuvos 100 -metį, vyks  Dainų ir šokių šventė“, - sakė D. Henkė.  

KKSD generalinis direktorius E. Urbanavičius sakė: „Man ypatingai džiugu, kad sportas yra tas reiškinys, kuris mus suvienija ir jūs, čia varžydamiesi, patiriate tuos jausmus, kuriuos išgyvenate ketverius laukimo metus, kai būnate toliau nuo Lietuvos.“
 

Pageidavimas – susitikti kuo dažniau 
 

Forumo dalyviai pasidalijo mintimis apie X Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, išsakė savo džiaugsmus ir rūpesčius, kalbėjo apie tai, kokias jie viso pasaulio lietuvių žaidynes norėtų matyti ateityje, kokie laukia iššūkiai.  
 

Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) pirmininkas Laurynas Misevičius pasidžiaugė, kad beveik iš 1000 organizacijos narių trečdalis buvo čia, Kaune. 

ŠALFASS vadovas pastebėjo, kad pasaulio lietuviai Lietuvoje norėtų susitikti dažniau nei kas ketverius metus. 

„Teko kalbėtis su kitų delegacijų vadovais, Lietuvos sporto žmonėmis, galbūt, įmanoma atgaivinti ir Lietuvos tautinės olimpiados idėją.  Tautinę olimpiadą kas antrus metus gal būtų galima organizuoti nebūtinai Lietuvoje. Dabar daug varžybų vyksta Europoje, Amerikoje, Australijoje. Gal reikėtų pradėti nuo nedaug, bet pačių populiariausių sporto šakų – krepšinio, stalo teniso, futbolo. 2019-aisiais būtų galima susitikti kažkur kaimynystėje Baltarusijoje, Lenkijoje“, - kalbėjo L. Misevičius. 
 

ŠALFASS vadovas dėkojo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generalinei sekretorei Agnei Vanagienei už didelį indėlį organizuojant X Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, P.Majauskui už žaidynių dalyviams suteiktą galimybę susipažinti su turtingais Lietuvos sporto muziejaus eksponatais. 

Muziejui svečiai paliko X Pasaulio lietuvių sporto žaidynių plakatą su savo parašais.  

ŠALFASS vadovas daug gražių žodžių skyrė ir dovaną įteikė KKSD darbuotojai Mildai Laurutėnaitei, kuri daugelį metų yra susijusi su Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis ir šiemet švenčia savo 40 metų darbo sukaktį. 

Kodėl žaidynės tokios trumpos?
 

Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos (ALFAS) pirmininkas Saulius Balnionis pasidžiaugė, kad suvažiavo tiek daug lietuvių iš 27 valstybių. 

Tiesa, ALFAS vadovas, beje, gimęs Australijoje, bet puikiai kalbantis lietuviškai, akcentavo, kad jiems  iškyla nemažų problemų iš taip toli atvykti į žaidynes.  

„Kas antrus metus mums būtų didelė problema atvykti į varžybas Amerikoje ar Lietuvoje. Tačiau noriu paklausti, kodėl Pasaulio lietuvių sporto žaidynių šventė tokia trumpa? Gal žaidynes reikėtų vykdyti visą savaitę“, - svarstė S. Balnionis ir sulaukė labai daug plojimų. 
 

S.Balnionis atskleidė, kad po 2-ojo pasaulinio karo į Australiją emigravo 10 tūkst. lietuvių.  O dabar statistika rodo, kad Australijoje gyvena jau apie 12 tūkst. lietuvių, kurių pustrečio tūkstančio yra gimę Lietuvoje.  

Šiemetinėse Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Australijos delegacijoje buvo apie 80 sportininkų. 

Britanijos lietuviai įkūrė sporto asociaciją 
 

Britanijos lietuvių sporto asociacijos pirmininkas Marius Banaitis pasidžiaugė, kad, lyginant su devintosiomis žaidynėmis Klaipėdoje, šiemet į dešimtąsias atvyko penkis kartus daugiau sportininkų – 250. 

Šiemet jie atvažiavo kaip Britanijos lietuvių ir sporto asociacijos nariai – ši organizacija įkurta sekant ŠALFASS ir ALFAS pavyzdžiu.

„Junginėje Karalystėje sudarytos puikios sąlygos sportuoti vaikams, galima pasirinkti įvairias sporto šakas, yra puikios sporto bazės. Vaikams mes irgi skiriame didelį dėmesį“, - sakė M. Banaitis.
 

Airijos lietuvių bendruomenės delegacijos vadovas Audrius Gelčys pasidžiaugė, kad žaidynėse puikiai pasirodė jų plaukikai, šešiese laimėję penkis aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį.

Nuo pirmų dienų 30 metų Gervėčių (Baltarusija) klubui vadovaujantis energingasis Alfonsas Augulis teigė, kad šiuo metu Baltarusijoje yra beveik trečdalis Lietuvos. Jau penkioliktus metus jie rengia pirmojo Lietuvos Respublikos pasiuntinio krepšinio turnyrą, kuriame dalyvauja iki 20 komandų, daug įvairiausių renginių . 

A.Augulis dėkojo Kauno žmonėms, kurie per žaidynes buvo ypač geranoriški. Tačiau per Pasaulio lietuvių sporto forumą jis pasigedo Kauno valdžios: „Nėra tai nėra, bet mes esame. Mūsų bendruomenės vardu noriu pakviesti 2021 m. į mūsų kraštus Pasaulio lietuvių sporto žaidynes ar Tautinę olimpiadą. Mes jas sugebėsime surengti. Mes jau dukart organizavome Europos krepšinio turnyrus, kur dalyvavo 16 valstybių komandos.“

LSFS prezidentas Rimantas Kveselaitis apibendrino žaidynes ir pateikė skaičių. 

„Jos buvo ne tik jubiliejinės, dešimtosios, bet ir rekordinės. Buvo akredituota 3982 dalyvių – sportininkų, trenerių, delegacijos vadovų iš 27 valstybių.  Varžybas aptarnavo 300 teisėjų, 200 savanorių, 100 svečių. Iš užsienio atvykusių sportininkų skaičius siekė 1200. Lyginant su praėjusiomis lietuvių sporto žaidynėmis, šiemet dalyvavo net 1600 sportininkų daugiau. Jų amžiaus vidurkis – 35-eri. 
 

Žaidynėse dalyvavo 77 sportinės delegacijos – 28 iš užsienio ir 49 iš Lietuvos.Žaidynėse sportininkai varžėsi 19 sporto šakų, iš jų keturiose dalyvavo ir neįgalieji.  Per žaidynes išdalinta daugiau nei 600 unikalių komplektų medalių“, - skaičius vardijo R. Kveselaitis. 
 

KKSD vadovas E. Urbanavičius, apibendrindamas išsakytas mintis, teigė, kad per ketverius metus galima pamąstyti ir suformuluoti konkrečių siūlymų bei surasti ir daugiau  gerų sprendimų. 

Pasak KKSD vadovo, atnaujinti Lietuvos tautinės olimpiados idėją ateityje yra svarstytinas klausimas ir apie tai Vyriausybėje bei Seime bus galima kalbėtis rimčiau.  Jis taip pat akcentavo, jog labai svarbu į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes įtraukti daugiau vaikų.